respublika.lt

Vieni pralobo, kiti nuskurdo

(0)
Publikuota: 2016 rugsėjo 06 08:02:06, Justina GAFUROVA, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 2 nuotr.
Vieni pralobo, kiti nuskurdo. Egidijaus Jankausko nuotr.

Lietuvos kariuomenės virtuvinių įrankių pirkimo skandalas privertė susigriebti už galvų ne tik paprastas namų šeimininkes. Apie pjaustymo lenteles už 180 eurų, kiaurasamčius už 70 eurų ir samčius už 243 eurus turbūt gali pasvajoti net ir garsiausi virtuvės šefai. Akivaizdu, kad pastaruosius metus sustiprintas dėmesys krašto apsaugai pasiteisino - „Vakaro žinios“ šiandien domisi, kokiais įrankiais duoną pjausto senjorai, o gal jau jie nebeturi ir ko pjaustyti?

 

- Pastaraisiais metais buvo nuolat agituojama prisidėti prie kariuomenės išlaikymo ir šiemet išgirdome, kam pinigai išleisti. Ar pensininkų neliūdina tokios naujienos, žinant, kad pensijoms grąžinti pinigų biudžete vis dar pakankamai neatsiranda? - paklausėme Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos vadovės Grasildos Makaravičienės.

- Labai apmaudu, bet esame nepolitizuota organizacija ir į politiką nelendame. Yra organai, kurie turi stebėti situaciją, kontroliuoti tokius dalykus ir gaudyti vagis, kurie taip elgiasi. O mes rūpinamės savo žmonių likimais ir bėdomis. Iš nieko kito, tik vieni iš kitų galime tikėtis ištiestos pagalbos rankos. Apie tokius prabangius įrankius pensininkams tik pasvajoti, apie pirkimą jau net kalbos nėra.

- Kokios tos pagalbos prisireikia šiandien Lietuvoje pagyvenusiems žmonėmis, su kokiomis problemomis jie susiduria, kaip gyvena?

- Manau, kad politikai labai puikiai žino, kaip gyvena pensininkai. O jei šį gyvenimą galima gyvenimu pavadinti, tai gyvename gerai. Esame sudarę sutartį su „Maisto banku“, nes žmonės badauja ir negali išgyventi patys. Taip pat esame sudarę sutartis su parduotuvėmis, įmonėmis, įstaigomis, kitomis organizacijomis, kurios gali padėti mūsų žmonėms. Taip pat keturi advokatai pagal sutartis mums teikia nemokamą teisinę pagalbą. Parduotuvės dovanoja mums drabužėlių, kurių neparduoda. Taip pat padeda labdaros organizacijos. Mums duoda tai, kas kitiems nereikalinga, bet mums reikalinga viskas. Tiems, kurie nevaikšto ir negali išeiti iš namų, buityje padeda savanoriai. Patys visi vykdome plačią veiklą ir padedame savo žmonėms, kaip tik galime. Iš kitų pagalbos nesitikime. Taip pat aktyviai leidžiame laiką - sportuojame, dalyvaujame renginiuose.

Mūsų asociacijoje yra visa komanda geriausių specialistų. Pas mus yra ir daktarų, ir ekonomistų, ir profesorių, ir akademikų. Bet nei jų patirtis, nei žinios niekam nebereikalingos. Todėl dėl savo ir asociacijos narių gerovės patys labai daug dirbame, tikrai nesitikime pagalbos iš politikų ar valdžios.

- Kaip susiklosto tokios sąlygos, kad senoliai priversti badauti?

- O kaip kitaip gali būti, jeigu mūsų pensijos tokios? Jei žmogus gauna 150-200 eurų, kaip jis nebadaus susimokėjęs visus mokesčius? Gerai, jei susimokėjus už šildymą, elektrą ir visas kitas paslaugas lieka mėnesiui 20-30 eurų. Už tiek reikia maitintis visą mėnesį.

- Ar įvestas euras pablogino senolių galimybes išgyventi?


- Tikrai taip, ir labai stipriai. Dabar euras susilygino su litu. Turiu omenyje kainas parduotuvėse. Tačiau pensijų niekas nepakėlė ir kol kas nežada kelti. Žinoma, esame dėkingi mūsų premjerui, kad bent pradeda grąžinti pensijas, kurias kažkas pavogė iš mūsų. Bet juk taip ir buvo. Mes juk visą gyvenimą dirbome, mokėjome valstybei mokesčius, statėme pilis, geležinkelius ir gamyklas, kurias valdžia pati sunaikino. Dabar niekas su mumis turima gerove dalintis nenori. Visi susirgo ir tapo pinigų vergais.

O be viso to, ir bankai apiplėšinėja, kaip gali. Patys nemoka jokių mokesčių, o mes turime mokėti didžiausius mokesčius bankams už visas paslaugas, net už savo pinigų paėmimą. Nėra valstybėje komercinio banko, kuris siūlytų normalias sąlygas.

- Ar bankai netaiko kokių senjorams skirtų nuolaidų ar specialių pasiūlymų?

- Nieko panašaus. O kam? Jeigu jiems mokesčių valstybei beveik nereikia mokėti. Vadovauju Pensininkų tarybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neseniai buvau sukvietusi bankų atstovus. Betgi vienas negali, kitas atostogose, trečias - su reikalais. Atėjo vienas. Paklausiau, kas leidžia jiems nemokėti tokių mokesčių, kokius visi šalyje moka. Jie vėl aiškina, kad per krizę turėjo didelių nuostolių. Bet pensininkai irgi turėjo - per krizę mums ir sumažino pensijas. Visi turėjo nuostolių. Tai kodėl dabar mes turime padengti jų nuostolius ir bankus dar išlaikyti? Ne mes ir ne Lietuvos žmonės sukūrė krizę. Ją sukūrė patys bankai, o dabar mes juos išlaikome ir maitiname mūsų žmonių sąskaita.

- Kodėl aukščiausiems sluoksniams pensininkas tapo neparankus ir nereikalingas pilietis, nors būtent pensininkams reikėtų dėkoti už šalies sukūrimą ir jų darbą?

- Kitose šalyse pensininkai labai gerbiami ir jais rūpinamasi. Čia tik Lietuvoje tokia situacija. O dar tie, kurie mus nuskriaudė ir mus apvogė, dabar lenda į televizijas ir dar eis į Seimą, ir dar kritikuoja kitus. Patys tarsi visai pamiršo mus, ir jiems visai neberūpi pačių priimti sprendimai ir padaryti darbai.

Valstybę valdyti turi specialistai, o ne visokie paštininkai, vadybininkai ar kiti. Valstybę valdyti reikia mokėti. Nikita Chruščiovas kitados yra pasakęs, kad valstybę valdyti gali ir melžėja. Pas mus dabar būtent taip ir yra. Pažiūrėkime, kas valstybėje darosi. Anksčiau, kai Lietuvoje buvo daug žmonių, Socialinių reikalų ir darbo ministerijai užteko vieno pastato. Dabar jų yra keturi ir pilni prigrūsti, o vienas nežino, ką daro kitas. Ar iš viso tiek ministerijų reikia Lietuvai?

Mums lieka tik tikėtis, kad rytoj bus geriau.

Suprantu, daug kam būtų geriau, kad mes iš viso išmirtume, bet mes neišmirsime ir gyvensime. Mes išmokę išgyventi. Išgyvenome karus, kolektyvizacijas, visko matėme ir šiandieną išgyvensime.


Diana Cibulskienė, Šiaulių universiteto Mokslo instituto direktorė, Ekonomikos katedros profesorė:

Valstybinėse įstaigose įvykdytų viešųjų pirkimų situacija ganėtinai sudėtinga ir, galėčiau teigti, „graudi“. Sužinant apie tokius atvejus, kai įsigyjama prekių, kurių vertė kelis kartus viršija vidutinę rinkos kainą, sąmoningam Lietuvos piliečiui tampa baisu, ypač galvojant apie Lietuvos kaip valstybės ateitį, galimybę išlikti patrauklia valstybe pirmiausia jos gyventojams, po to investuotojams, partneriams. Šie atvejai menkina pasitikėjimą tokia valstybe ir joje priimamais sprendimais. Žinant, kad Lietuvoje daugiau nei 20 proc. žmonių gyvena gerokai žemiau skurdo ribos, o kita nemaža dalis jų balansuoja ties skurdo riba, tokių viešųjų pirkimų rezultatai šokiruoja. Dar vis vyrauja nuomonė, kad viešieji pirkimai gali būti geras pasipelnymo šaltinis, nes kainos gali būti gerokai didesnės nei rinkoje. Kodėl gi nepasinaudojus, jei tai ne mano, o valstybės?

Ši problema egzistuoja tikriausiai ne tik Krašto apsaugos viešųjų pirkimų srityje, o visuose panašaus pobūdžio valstybiniuose pirkimuose. Neseniai girdėjome ministrui pirmininkui A.Butkevičiui viešuosius pirkimus laimėjusios įmonės pasiūlytą kelionės į Brazilijoje vykusias olimpines žaidynes kainą, kuri net šešis kartus viršijo ministro pirmininko iš savo lėšų įsigyto bilieto kainą. Gali būti, kad kelionė buvo pasiūlyta ne ekonomine, o verslo ar pirmąja klase. Bet čia ir kyla klausimas: ar tikrai reikalinga „prabanga“, kai valstybės skola vienam gyventojui sudaro apie 5,9 tūkst. eurų, kiekvienais metais biudžeto deficitas auga, mažėja švietimo ir sveikatos apsaugos finansavimas, kai tuo metu vis didesnė dalis skiriama karšto apsaugai.

Tokiais atvejais nieko nuostabaus, kad didėja Lietuvos gyventojų emigracijos tempai, nes žmonės nemato galimybių ir perspektyvų gyventi Lietuvoje. Arba kiti karštligiškai lekia į Vilnių, nes kituose miestuose gyventi tampa nepatrauklu... Taip tuštėja Lietuvos miestai, kaimai. Kyla klausimas: kai didžioji dalis Lietuvos emigruos į užsienio šalis visam laikui, ištuštės visa Lietuva, liks tik Vilnius, gal Kaunas ir Klaipėda, ką tuomet saugos Lietuvos kariuomenė turėdama prabangius indus, įrankius ir patalus? Neracionalus lėšų paskirstymas ir neefektyvus jų panaudojimas, menka tokių viešųjų pirkimų kontrolė veda prie tokių precedento neturinčių atvejų kaip šis. Kai išgirsti, kad iš Lietuvos traukiasi pasaulinės įmonės, tokios kaip „Estrella Baltics“, „Coca-Cola“, o jų pėdomis gali sekti ir kitos panašios įmonės, supranti, kad Lietuvoje kažkas nebegerai. Gal lėšos skiriamos ne ten, kur jų labiausiai reikėtų: regioninei politikai formuoti ir regionų vystymosi skatinimui finansuoti, švietimui, sveikatos apsaugai, ne konkretiems pirkiniams, bet pedagogų, gydytojų darbo užmokesčiui, kvalifikacijai kelti, veiklai finansuoti.


Jei negalite sau leisti tokių prabangių pirkinių kaip Lietuvos kariuomenė, „Vakaro žinios“ pataria, kaip pavalgyti pigiai ir sočiai


Daržovių sriuba su frikadelėmis arba be jų

Vienas pigiausių patiekalų, sušildančių kūną ir suteikiančių sotumo jausmą, - sriuba. Siūlome išbandyti paprastą ir, svarbiausia, ekonomišką sriubos receptą.

Reikės: 1 kubelio sultinio, 1 svogūno, 1 morkos, 1 bulvės, pundelio krapų, žiupsnelio druskos, žiupsnelio pipirų.

Jei pajamos leidžia, galite pagardinti frikadelėmis: 300 gramų kiaulienos faršo, 1 kiaušinis, 1 sauja maltų džiūvėsėlių.

Gaminimo eiga: puode užvirkite vandenį, į jį sudėkite sultinį ir smulkiai pjaustytas bulves. Keptuvėje pakepinkite svogūnus ir morkas, tuomet sudėkite į sriubą. Pagardinkite prieskoniais ir krapais.

Frikadelėms faršą sumaišykite su druska, pipirais, įmuškite kiaušinį. Suberkite džiūvėsėlius ir formuokite rutuliukus. Jei džiūvėsėlių neturite, frikadeles gaminkite be jų, skonio tikrai nepagadinsite. Sudėkite frikadeles į sriubą, pavirkite 20 minučių ir skanaukite.


Makaronai su sūriu ir cukinija


Dar vienas ekonomiškas patiekalas, tinkantis tiek pietums, tiek vakarienei, yra makaronai.

Reikės: 300 gramų makaronų, 1 svogūno, 3 skiltelių česnako, 1 cukinijos, 50 gramų sviesto, 2 šaukštų pomidorų padažo, žiupsnelio druskos, žiupsnelio pipirų, 100 gramų fermentinio sūrio.

Gaminimo eiga: išvirkite makaronus. Tuo metu svieste pakepinkite supjaustytą svogūną ir cukiniją. Įdėkite pomidorų padažą bei prieskonius ir patroškinkite tris minutes. Į keptuvę sukrėskite makaronus ir sumaišykite. Patroškinkite dar tris minutes ir dėkite į lėkštes. Jei namuose yra fermentinio sūrio, galite pagardinti patiekalą jo šiek tiek užtarkuodami ant viršaus.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s