respublika.lt

2017 lapkričio 20, pirmadienis

koncertas

Vienas kodeksas liaudžiai, kitas - ponamsnuotraukos (5)

2017 liepos mėn. 15 d. 11:30:43
Respublika.lt

Sutikite, antrą savaitę galiojantis ir daug aistrų keliantis Darbo kodeksas sutrumpino atostogas dirbantiesiems, pablogino kitas sąlygas. Tačiau valdininkams ir politikams tai nė motais, nes Seimas „pamiršo“ minėtų ponų sąlygas priderinti prie Darbo kodekso. Jiems galioja palankesni įstatymai. Darbo kodekse numatyta, kad dirbantiesiems priklauso nebe 28 kalendorinės dienos, o 20 darbo dienų atostogos per metus. Tačiau valdininkams ir politikams ši nuostata negalioja, jiems galioja Valstybės tarnybos įstatymas, kuriame numatytos 28 kalendorinių dienų atostogos. Apie tai „Vakaro žinių“ ringe diskutavo Seimo nariai Tomas TOMILINAS ir Rimantas DAGYS. Ringe teisėjavo Gediminas JAKAVONIS.

 

G.JAKAVONIS: Kodėl atsiranda nelygybė tarp visuomenės tarnų ir paprastų žmonių?

T.TOMILINAS: Pirmiausia reikėtų paminėti, kad tiek Europoje, tiek Lietuvoje vyrauja tendencija, jog verslas reikalauja laisvesnių, lankstesnių darbo santykių. Mes iš esmės oponuojame verslui ir sakome, kad tie lankstūs darbo santykiai galbūt nėra svarbiausias verslo sėkmės faktorius, tačiau jeigu jums to žūtbūt reikia, turėtumėte mainais už tai pasiūlyti didesnes algas. Tai yra mano bazinis principas. Mano giliu įsitikinimu, žmonės iš Lietuvos emigruoja tikrai ne dėl Darbo kodekso, o pirmiausia dėl mažų algų. Taip, saugumas darbe yra vienas iš veiksnių, kuris yra labai svarbus, todėl Seimo nariai ir stengiasi, kad naujas Darbo kodeksas būtų maksimaliai naudingas visoms pusėms: ir verslui, kuris aiškiai artikuliavo, kad jam reikia lankstesnių darbo sąlygų, ir darbuotojams.

O dėl valstybės tarnautojų ir valdininkų noriu informuoti, kad Vyriausybė eina tuo pačiu keliu ir pasiūlė pataisas, kurios santykius ir valstybės tarnyboje padarytų lankstesnius, nes reikia įgyvendinti reformas, reikia, pasakysiu nepopuliariai, atleisti dalį viešojo sektoriaus darbuotojų, ypač ministerijų valdininkijos. Čia tikrai yra erdvės sutaupyti.

G.JAKAVONIS:
Kaip viena iš svarbiausių emigracijos priežasčių įvardijami maži atlyginimai, tačiau ne mažesnė Lietuvos bėda yra socialinio teisingumo nebuvimas. Vis dėlto išvažiuojančių valdininkų procentas nėra toks didelis, palyginti su tuo, kiek išvažiuoja paprastų žmonių.

R.DAGYS:
Mano galva, su lankstesniais darbo santykiais šitas kodeksas nedaug ką turi bendro. Kai buvo pateiktas Darbo kodeksas, buvo registruojamos ir pataisos atsižvelgiant į lankstesnius darbo kodeksus turinčių valstybių, tokių kaip Estija ir Danija, pavyzdžius, tačiau visos pataisos buvo atmestos kaip mums netinkamos. Tiesiog buvo noras perrašyti Darbo kodeksą, kad juo būtų galima lengvai pasinaudoti atleidžiant žmones.

Dėl šio kodekso ateityje kils daug problemų, nes daugelis jo formuluočių labai abstrakčios. Apie lankstumą apskritai sunku kalbėti, o tas kelias normas, kurių verslas prašė, buvo galima įtvirtinti ir senajame kodekse, nekvaršinant galvos žmonėms ir jų nenervinant, juo labiau kad dabar išaiškėjo, kad ir buvęs premjeras A.Butkevičius, kaip pats komitete prisipažino, Darbo kodeksą perskaitė tik tada, kai jį vetavo prezidentė. Tokia buvo svarstymo kokybė, tad klaidų jame galėjo likti įvairiausių.

Su atlyginimais Darbo kodeksą sunkiai siečiau, nes didinti darbo užmokestį yra būtina, kadangi mažėja darbo jėgos. Verslas turi didinti atlyginimus, jeigu nori išlaikyti esamą darbo jėgą, kuri bėga iš Lietuvos. Darbo kodeksą daugiau siečiau su investicijomis, su darbo jėgos stygiumi. Mes turėjome užtikrinti Darbo kodekso lankstumą ir kai kurios švelninančios pataisos buvo priimtos, bet jos tikrai nebuvo tokios, kokių buvo galima tikėtis, jeigu būtume nuodugniai nuo naujų metų persvarstę šiuos klausimus. Man labai gaila, kad socialinių reikalų ir darbo viceministrės pozicija buvo labiau palanki stipresniajai pusei.

O dėl valstybės pareigūnų, tarnautojų nebūčiau toks optimistas, nes komitete vidaus reikalų viceministras yra teigęs, kad kol kas jie negali pasakyti, koks bus tas valdininkus reglamentuojantis įstatymas, kad nėra suderintų nuostatų. Aišku, deklaruojama, kad jis bus suvienodintas su Darbo kodeksu, bet kol kas aš projekto nemačiau.

G.JAKAVONIS:
Seimo pirmoji vicepirmininkė R.Baškienė užsiminė, kad rudens sesijoje galbūt bus sulygintos visų dirbančiųjų teisės į vienodas atostogas, tačiau nesuteikė daug vilčių, kad diskriminacija dėl priedų prie algų bus panaikinta, nes valdininkams jie priklauso dėl atsakingo darbo. Nejaugi gydytojų, mokytojų darbas mažiau atsakingas?

R.DAGYS:
Tas dalykas aiškiai yra pražiūrėtas.

G.JAKAVONIS: Kodėl tiek įstatymas, tiek kodeksas nebuvo keičiami kartu? Buldozeriu buvo stumiamas būtent Darbo kodeksas...

T.TOMILINAS: Aš galiu atsakyti ir patikslinti, kad dabar Vyriausybė buvo pateikusi Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus, kurie kaip tik liberalizavo santykius, bet opozicijos ir kai kurių valdančiųjų partijų, t.y. socialdemokratų, pastangomis procesas sustojo.

Taip, mūsų kadencija trunka tik ketverius metus. Taip, mes galėjome dar pusantrų metų svarstyti Darbo kodeksą. Žinote, ką tada žurnalistai pasakytų? Pasakytų, kad jie nesugeba dirbti, kad jie tempia gumą, kad jie neatsakingai žiūri į įsipareigojimus Europos Sąjungai. Beje, Europos Komisija mums suteikė tam tikrą išlygą dėl mūsų biudžeto deficito su sąlyga, kad bus priimtas naujas socialinis modelis. Tai negalėjo trukti amžinai, nes tada prasidėtų kitos problemos, kurios susijusios su mūsų makroekonomikos politika.

Nemanau, kad žmonės norėjo dar metus diskutuoti apie Darbo kodeksą. Gal vis dėlto jį priimkime - tai ir padarėme - ir dabar taisykime, nes tam yra visos galimybės. Mums absoliučiai neįdomi vienos pusės nuomonė, mes žiūrime į visas tris puses, stebime tendencijas ir po pusės metų galėsime taisyti tą kodeksą, kiek tik reikės.

R.DAGYS:
Seimo nario pareiga, kad pirmiausia būtų priimtas kokybiškas produktas, o tik po to žiūrėti, kokia bus reakcija. Jūs puikiai žinote, kad komitete buvo pasakyta, jog Valstybės tarnybos įstatymo pataisos, kurios atėjo, turės būti pataisytos ir ateityje bus visiškai kitokios. Maža to, jos įteisino visiškai nesuprantamas priemokas valdininkams. Tokiam projektui niekas negali pritarti ir nereikia to dalyko teisinti.

O kodeksą reikės daug taisyti, nes jis tikrai nėra subalansuotas, labiau palankus darbdaviui, atleidimo sistema palengvinta, atostogų klausimai lygiai taip pat. Jie buvo iki galo neišdiskutuoti. Aš apskritai nežinau, kodėl mes turėjom jį keisti, nes ta tvarka funkcionavo, nė iš vieno darbdavio negirdėjau, kad reikia ją tobulinti. Taip, kalbėjo apie kitas verslo formas, kurias mes įteisinome, nuotolinį darbą, bet apie atostogas niekas nekalbėjo. Atostogos staiga išniro po ministerijos teikimų.

Prisiminkime, kad tas kodeksas atsirado išvis paradoksaliai. Buvo suplanuotos lėšos socialiniam modeliui, bet socialinis modelis yra iš dviejų dalių: Darbo kodekso ir pensijų reformos. Atkreipiu dėmesį, kad apie pensijų reformą mes apskritai primiršome, kalbame tik apie Darbo kodeksą. Tam buvo skirti 5 milijonai, jie buvo įsisavinti, vienas iš projekto sumanytojų surengė krūvą seminarų verslo žmonėms ir pristatė, kaip veiks būsimasis Darbo kodeksas, nors jis dabar priimtas visiškai kitoks. Jis pasinaudojo proga ir tai buvo pinigų įsisavinimas, nes premjeras, kaip pats minėjo, jo buvo neskaitęs. Iš principo toks darbas tai nėra tas darbas, kuris turėtų būti dirbamas Seime. Dėl to atsiranda klaidų ir jas reikės taisyti.

T.TOMILINAS: Mes gavome verslo pažadą didinti atlyginimus pagal konkretų grafiką konkrečiose verslo šakose. Tai yra fundamentaliausias pasiekimas ir jis tikrai nusveria visus kitus argumentus. Teisinis mechanizmas yra susitarimas, nes žodis verslininkui dažnai yra svarbiau negu įstatymas. O jeigu prie to žodžio dar yra verslininko vadovo, lyderio parašas, tai patikėkite, jis vykdys jį švenčiau negu įstatymą. Ir tas susitarimas yra pasiektas. Tikiuosi, kad po pusės metų mes galėsime matyti realų rezultatą.

R.DAGYS:
Susitarimai turi turėti tam tikrą bazę, tai ne tik gražūs palinkėjimai. Čia džentelmeniški susitarimai nieko gero neduos, nes pagal normalią praktiką susitarimas turi turėti teisines pasekmes, antraip jis bus sunkiai įgyvendinamas. Žmonės turi matyti ilgalaikį aiškumą, ilgalaikes garantijas, tada jausis saugūs.


Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (5)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ČIUOŽIMAS: Varšuvoje vykstančių Tarptautinės čiuožimo sąjungos varžybų „CS Warsaw Cup“ solisčių grupėje Lietuvos atstovė Greta Morkytė užėmė 11-ąją vietą.
  • UŽĖMĖ: Singapūre vykstančio paskutinio - devintojo - pasaulio plaukimo taurės varžybų etapo vyrų 50 m plaukimo nugara atrankos varžybose sekmadienį Lietuvos atstovas Arijus Pavlidis užėmė 23-iąją vietą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Kaip vertinate, kad Seime tiek daug apkaltų politikams?

balsuoti rezultatai

Ar prenumeruojate laikraščius ar žurnalus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   0  +1 C

   0  +1 C

 

   0  +2 C

   +2  +6 C

  +1  +3 C

 

   +1  +2 C

    1-5 m/s

    4-6 m/s

 

      2-3 m/s

 

USD - 1.1795 PLN - 4.2342
RUB - 70.0461 CHF - 1.1696
GBP - 0.8939 NOK - 9.7163
reklama
Velyke2017