Vienam valdininkui - du vadovai

Seime kartais kyla tiesiog genialių idėjų, kaip gausinti valdininkiją. Štai parlamentaras Albinas Mitrulevičius sugalvojo, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms būtų leista kurti naujus departamentų skyrius, jei tik juose dirbtų nors trys valdininkai. Neretai skyriuose dirba jų vedėjai, vedėjų pavaduotojai, todėl, priėmus pataisą, mažiausiose institucijų struktūrose du žmonės vadovautų vienam specialistui. Tokios idėjos oponentai įsitikinę, kad taip tik norima padidinti vadovų skaičių ir sudaryti sąlygas daliai klerkų gauti didesnes algas.

Mokėtume didesnes algas

Šiuo metu terpė valdininkams daugintis ir taip yra itin palanki. Numatyta, kad valstybės ar savivaldybių įstaigos gali įsteigti departamentą, jei yra vos du skyriai, kuriems jis galėtų vadovauti. Departamento skyrių gali sudaryti ne mažiau nei 4 žmonės, o savarankiškam skyriui užtenka vos 2 pareigybių. Tačiau parlamentarui A.Mitrulevičiui ir to atrodo maža, todėl jis norėtų, kad naują departamento skyrių būtų galima steigti vos su trimis pareigybėmis. A.Mitrulevičiaus pasiūlymas dauginti valdininkiją bus svarstomas jau šiandien Seimo plenariniame posėdyje.

Neretai skyrius turi ne tik vedėją, bet ir pavaduotoją, tad realiai įteisinus pataisą galėtų atsirasti departamentų padaliniai su dviem vadovais ir vos vienu darbuotoju.

Tai mokesčių mokėtojams brangiai kainuotų. Pavyzdžiui, Teisingumo ministerijoje trečiąjį šių metų ketvirtį vienas vyresnysis specialistas uždirbo vidutiniškai 2949 litus per mėnesį, vyriausiasis specialistas - 3619 litų, o štai skyriaus vedėjas - jau 4886 litus, departamento direktorius - 6191 litą, direktoriaus pavaduotojas - 5879 litus. Tad kuo daugiau vadovų, tuo valstybės išlaidos didesnės. Beje, įdomumo dėlei galima pridurti, kad, pavyzdžiui, teisingumo ministras Juozas Bernatonis gavo 10 012 litų (kai tą patį laikotarpį 2012 m. - 8837 litus), viceministrai - po 6622 litus (priešingai nei ministro, per metus jų algos gerokai aptirpo, nes pernai viceministrai gavo vidutiniškai po 7687 litus).

Nežino, ką pasiūlė

A.Mitrulevičius nuo „Respublikos“ nė neslėpė, kad prastumti tokią pataisą jį paprašė Marijampolės, kur parlamentaras ir buvo išrinktas, savivaldybė. Politikas prašymui pakluso į jį net neįsigilinęs.

„Žinokite, negaliu tiksliai pakomentuoti, ką tai duotų. Matote, siūlymas iš Marijampolės savivaldybės išplaukė. Kažkokių argumentų, matyt, jie turėjo“, - rankomis skėsčiojo A.Mitrulevičius.

Parlamentaro pateiktas projektas būtų aktualus valstybės institucijoms bei įstaigoms, savivaldybės institucijoms bei įstaigoms, valstybės bei savivaldybių įmonėms, viešosioms įstaigoms, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijoms, kurios įgaliotos atlikti viešąjį administravimą.

„Gali būti, kad mano projektas po pateikimo iškart bus atmestas. Jei ne, tai dar laukia ilgos procedūros. Iš pradžių jį svarstys pagrindiniu ir papildomu paskirti komitetai - tikriausiai Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Socialinių reikalų ir darbo. Paskui ir Vyriausybė dar turės tarti savo žodį. Ir tik tada vyks priiminėjimas. Bet gali būti, kad iškart po pateikimo projektas bus atmestas“, - savo kūrinio kokybe abejojo A.Mitrulevičius.

„Negi išmesi į gatvę“?

Marijampolės meras Vidmantas Brazys tikino, kad pataisa leistų sumažinti valstybės tarnautojų skaičių, nes, pavyzdžiui, iš skyrių, kuriuose dirba 5 darbuotojai, 2 būtų galima atleisti.

„Mažėja žmonių Lietuvoje, mažėja žmonių ir Marijampolėje, todėl ir gyventojų aptarnauti turime mažiau. Priėmus pataisą, skyriuje galėtų būti vienu žmogučiu mažiau. Visiškai panaikinti skyrių neišeina. Bandėme, bet nieko neišėjo. Aišku, bus lengviau įsteigti naują skyrių, gal kas nors tuo ir naudosis. Bet mes tai ne. Mes turime mažinti tų biurokratų skaičių“, - tikino V.Brazys.

Tačiau ar ne paprasčiau būtų kelis skyrius sujungti paliekant vieną vedėjo pareigybę. Pavyzdžiui, toje pačioje Marijampolės savivaldybėje yra Teisės departamentas, kuriame - Juridinis, Bendrasis, Civilinės metrikacijos, Informatikos ir informacijos skyriai, archyvo tarnyba. Nejaugi negalima būtų, pavyzdžiui, sujungti Juridinį ir Bendrąjį skyrių, darbuotojams paliekant tas pačias funkcijas, bet paliekant tik vieną vadovą?

„O tai tada tektų vedėjus atleisti ir jie papildytų bedarbių gretas, valstybė turėtų mokėti jiems pašalpas. Aišku, vadovas sugebėtų gal ir specialistu dirbti, bet ar norės? Jei nenorės - negi išmesi į gatvę? Be to, pavyzdžiui, bandėme sujungti Sporto ir Kultūros skyrius, tai pasipiktinę žmonės net į gatves ėjo“, - keistai kalbėjo V.Brazys.

Reikėtų Vyriausybės botago

Marijampolės meras tikisi, kad, įteisinus jo stumiamą projektą, sekantį žingsnį, neleidžiantį valstybės ir savivaldybių institucijose toliau didėti valdininkų skaičiui, žengs Vyriausybė.

„Vyriausybė pagal savivaldybių gyventojų skaičių galėtų apskaičiuoti, kiek juos aptarnauti reikia biurokratų. Kad įvestų etatų limitą ir pasakytų: būkite mieli, išsitekite tuose limituose, priešingu atveju negalėsite mokėti algų“, - sakė V.Brazys.

Turi ir raštininkes

Pasak jo, Marijampolėje tik departamentai turi direktorių ir pavaduotoją, o skyriai - tik vedėjus be pavaduotojų. Tačiau kad ir kokio dydžio būtų skyrius, kiekvienas jų turi ne tik keletą specialistų, bet ir dar po vieną etatą - raštininko.

„Anksčiau ir skyriai turėjo vedėjų pavaduotojus. Dabar nebeturi. Tačiau kiekviename skyriuje dirba po vieną raštininkę. Kam reikalingi dar ir departamentai? Mums su departamentais daug lengviau susikalbėti, negu susišaukus skyrių vadovus. Departamentų vadovai susišaukia skyrių vadovus, o tada mes - departamentų vadovus“, - atskleidė Marijampolės meras.

Valdininkija saugosi

Valstybės valdymo tobulinimo komisijos pirmininkas, Vyriausybės vicekancleris Remigijus Motuzas įsitikinęs, kad projektas yra ydingas.

„Skyriai, susidedantys iš trijų darbuotojų, tikrai būtų per smulkūs, kiekvienas dar ir po daugiau uždirbantį vadovą turėtų. Manau, kad toks siūlymas yra atsakas į komisijos siūlymą uždaryti arba sujungti mažiau nei 20 darbuotojų turinčias savarankiškas valstybės institucijas“, - sakė R.Motuzas.

Kita nuomonė

Povilas URBŠYS, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys:

- Siūlymo leisti steigti skyrius, kuriame dirbtų vos trys valdininkai, iniciatoriai tvirtina, kad tai leistų sumažinti valstybės tarnautojų skaičių. Ar nebūtų atvirkščiai?

- Man atrodo, kad tai kaip tik paskatins žinybose atsirasti papildomiems departamentams, skyriams su naujais vadovais. Tai ir daugiau kainuotų, ir sukeltų daugiau neaiškumo, nes jau ir dabar žmogui sunku susigaudyti biurokratiniuose labirintuose. Kuo daugiau atsiranda skyrių ir departamentų, tuo biurokratinės procedūros darosi sudėtingesnės, paslaugų žmonėms kokybė nukenčia.

- Ar logiška, kad skyrių būtų galima steigti tokį, kuriame būtų jo vedėjas, vedėjo pavaduotojas ir vos vienas specialistas? Kitaip tariant, du žmonės vadovautų vienam.

- Tikrai absurdas. Taip tik skatinama žinybose padidinti vadovų, gaunančių didesnes algas, skaičių. Tai yra vienas iš būdų, kaip padidinti algas esamiems darbuotojams. Bus smulkinami skyriai ir įsteigiama daugiau vadovų pareigybių. Kai kalbama apie tai, kad nėra pinigų pensijoms kompensuoti, atkurti sumažintas algas, apie tokius dalykus negali būti nė kalbos. Tačiau valdininkams vėl norima suteikti daugiau privilegijų.

- Ar nėra absurdas: departamentą su direktoriaus ir jo pavaduotojų etatais dabar galima steigti, jei jam yra pavaldūs vos du skyriai? Juk, įteisinus A.Mitrulevičiaus pataisą, išeitų taip, kad dviem dviejų skyrių specialistams vadovautų du skyriaus vadovai, o šiems - du ar daugiau departamento vadovų. Vadovauti būtų kam, o dirbti - ne.

- Visų pirma reikia apskaičiuoti, kiek naujų struktūrų kūrimas gerina paslaugą. Tačiau institucijos dirba pačios sau, o ne žmonėms. Žmonės, investuotojai, verslininkai pastebi, kad biurokratizmas steigiant naujus padalinius tik didėja ir sukuria prielaidas atsirasti korupcijai. Tačiau pas mus pirmiausiai didinamas biurokratų skaičius, o paskui galvojama, kokias funkcijas jiems priskirti.