Šiandien Seime bus svarstomas prieštaringai vertinamas naujasis Darbo kodeksas, kurį aršiai kritikuoja profsąjungos, tačiau labai giria verslas. Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas interviu „Vakaro žinioms“ tvirtino: jei bus patvirtintas toks kodeksas, koks pasiekė Seimą, laimės tiek verslas, tiek dirbantieji.
- Kokias nuostatas naujajame kodekse išskirtumėte kaip palankiausias tiek verslui, tiek dirbantiesiems? - „Vakaro žinios“ klausė Dano Arlausko.
- Pats geriausias buvo mūsų konfederacijos pasiūlymas sukurti Garantinį fondą, iš kurio atleidžiamiems darbuotojams bus mokamos išeitinės kompensacijos. Iki šiol išmokos būdavo mokamos darbdavio pinigais. Dabartinis kodeksas numato išmokas iki šešių mėnesių darbuotojo algos dydžio, tačiau statistika rodo, kad realiai vidutiniškai būdavo mokama tik už du mėnesius. O atsiradus Garantiniam fondui darbuotojai galės nebebijoti būti atleidžiami, ypač tie, kurie dirbo ilgai. Jei naujas kodeksas bus patvirtintas, už du mėnesius mokės darbdavys, už kitus keturis - fondas.
- Fondas bus pildomas darbdavių pinigais?
- Ne. Kadangi vienu procentu bus sumažintos įmokos „Sodrai“, nuo to procento 0,45 proc. eis į Garantinį fondą, o 0,55 proc. keliaus bedarbių pašalpoms, kurias moka „Sodra“. Šiuo metu bedarbio pašalpa mokama tik šešis mėnesius, o įsigaliojus naujam kodeksui - jau 9. Žmonėms tai tikrai puikus dalykas, todėl profsąjungos, kritikuodamos kodeksą, elgiasi nesąžiningai. Juk darbuotojai gaus dvi garantijas: kad tikrai gaus tokią išeitinę kompensaciją, kokia priklauso, ir dar bus garantuoti, kad 9 mėnesius gaus bedarbio pašalpą, jei per tiek laiko nesusiras kito darbo.
Dar svarbu, kad darbdaviai nebijos įdarbinti naujų žmonių, jei atsiras sezoninių darbų, jei bus netikėtų užsakymų ir pan. Nes žinos, kad, vėliau atleidus nebereikalingą darbuotoją, išeitinės jam bus mokamos iš fondo. Sumažės įtampa darbo rinkoje: vieni nebebijos priimti darbuotojų, kiti nebebijos būti atleidžiami, nes žinos, kad lengviau bus įsidarbinti.
- Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas Tomas Tomilinas atskleidė, kad naujasis Darbo kodeksas buvo kuriamas verslo prašymu, o verslo didžiausias noras buvo įgyti galimybę lengviau atleisti darbuotojus.
- Ką reiškia „darbdavių prašymu“? Mes visą laiką signalizavome, kad dabartinis kodeksas yra pasenęs. Valdžios institucijos išanalizavo tarptautinių organizacijų duomenis ir sužinojo, kad mes pagal konkurencingumą dėl pasenusio kodekso pasaulyje užimame maždaug 150-ąją vietą. Tada valdžia ėmėsi tam tikrų priemonių. O T.Tomilinas ir profsąjungos sako netiesą, nes visi kuriant kodeksą turėjo galimybę dalyvauti.
- Neigiate, kad naujasis kodeksas bus naudingesnis darbdaviams?
- Kodeksas nėra fizinis daiktas, kurį būtų galima pasverti ar išmatuoti. Nėra jokios formulės nustatyti, kam jis naudingesnis. Praktika parodys. Ir jei bus matoma, kad jis neatlieka pozityvaus vaidmens pritraukiant investicijas arba jei matysime, kad darbdaviai pradeda piktnaudžiauti, tada mes tą kodeksą ir taisysime. Bet iš naujojo kodekso laimės visi: laimės darbo rinka, laimės valstybė, nes taps patraukli užsienio investicijoms. Laimės ir dirbantieji, nes kuo daugiau užsienio investicijų, tuo didesni bus atlyginimai ir bus mažesnės paskatos emigruoti.
- Ar neturėtų Darbo kodeksas galioti visiems be išimties, nes dabar jis negalioja valdininkams, politikams, statutiniams pareigūnams ir t.t.?
- Visiškai sutikčiau, kad jis turėtų galioti visiems, išskyrus statutinius darbuotojus, ypač kariškius. Juk reikalui esant jie turi būti apkasuose ir ginti Tėvynę. Ir policininkams turi būti atskiras įstatymas, nes kas būtų, jei, pasibaigus darbo laikui, jie sudėtų ginklus ir išeitų namo?
Tačiau politikai yra egoistai ir savanaudžiai, jie nenori, kad ir jiems Darbo kodeksas galiotų. Štai Seime neseniai vyko diskusijos, ar parlamentarams priklauso atostogos, ar ne. Net juokinga ir graudu buvo klausytis kai kurių parlamentarų. Neaišku, ar jie mus laiko kvailiais, ar visiškais neišmanėliais. Jie aiškina, kad dirba kone visą parą, vasarą, kai nevyksta posėdžiai, esą irgi neatostogauja - dirba su rinkėjais. Jiems patogu turėti daug laisvo laiko, o jei galiotų Darbo kodeksas, būtų numatytos tokios atostogos, kaip ir visiems. Ir algas patys sau gali nusistatinėti. Be to, atkreipkite dėmesį: jei Seimo nariams būtų įteisintos atostogos, tada jų metu politikai negautų lėšų parlamentinėms išlaidoms.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“