respublika.lt
 

V.Bakas: NSGK tyrimu neturėtų būti kerštaujama (1)

2019 rugsėjo mėn. 11 d. 14:33:06
Benas Brunalas, Elta

Nacionaliniam saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) sutarus dėl to, kokius objektus tirs parlamentinis tyrimas dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui, įtampa tarp komiteto narių neatlėgo. Po ilgas diskusijas sukėlusio NSGK posėdžio, nepaisant priimto sprendimo, politikai vis dar įtariai žiūri į tai, kam iš tikrųjų pasitarnaus šis tyrimas.

×
nuotr. 1 nuotr.
Buvęs NSGK pirmininkas Vytautas Bakas. Mariaus Morkevičiaus nuotr.

 

Buvęs NSGK vadovas Vytautas Bakas tvirtina, kad NSGK tyrimą vis dar bandoma išnaudoti politiniam kerštavimui.

„Susifokusuota į tokį kerštą ir politinių oponentų persekiojimą ir opozicijos persekiojimą. Ir šiandien mes matėme bandymą sufokusuoti tyrimą į konkrečiai opozicijos narius. Tik po opozicijos protesto buvo priimti sprendimai daryti objektyvų tyrimą,“ – po NSGK posėdžio sakė V. Bakas. 

Buvęs valdančiosios „valstiečių“ frakcijos narys teigė, kad tyrimo reikia ne tam, kad būtų aiškinamas, kas konkrečiai žinojo ar nežinojo apie Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktą medžiagą, bet koncentruotis į tai, kaip pažeidžiama šiuo metu yra valdančioji koalicija.

„Problema yra, kad šiandien pozicijoje dalyvauja frakcija, kurios narė iš tiesų veikia taip, kaip nedera su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais (...) To tyrimo reikia, kad išsiaiškintume, kiek pažeidžiama mūsų valdančioji koalicija ir politinė sistema. Galbūt ji nėra pažeidžiama, yra visokių nuomonių," – teigė V. Bakas, pridurdamas, kad pats, kaip buvęs komiteto vadovas, yra padaręs viską, kad į specialiųjų tarnybų informaciją būtų reaguojama tinkamai.

Kitas NSGK narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas laikėsi panašios pozicijos. Viena vertus, jis džiaugėsi, kad buvo išgirsti opozicijos argumentai formuojant tyrimo objektą, tačiau, kita vertus, jis, vertindamas valdančiųjų interesus, ragino nepamesti kelio dėl takelio.

„Tikrai bus nelengva, bet, man atrodo, šioje vietoje mes neturėtume pamesti kelio dėl takelio. Esminis šio tyrimo tikslas yra Rusijos įtaka Lietuvos politinei sistemai, ir tai yra esmė,“ – pabrėžė jis.

Tuo metu NSGK pirmininkas „valstiečiams“ priklausantis Dainius Gaižauskas pernelyg nesistebėjo opozicijos reiškiamais būgštavimais. Politikas neatsisakė ir anksčiau kritikos iš opozicijos sulaukusio siūlymo nuo tyrimo nušalinti NSGK narius, kurių veiklą komitetas ketina tirti.

„Opozicija visada ieško tokių žodžių – kerštas... Čia niekas nekerštauja. Jeigu buvo bandymas pasakyti, kad galbūt bus pažeistos opozicijos teisės, – mes visi komiteto nariai turime savo pakaitinius. Jeigu šio tyrimo metu bus aiškinamos vienos ar kitos aplinkybės apie komiteto narius, natūraliai jie turėtų nusišalinti,“ – teigė jis.

Kartu D. Gaižauskas atmetė opozicijos jam tiesiogiai reikštą kritiką, kad esama paties kaltės, jei su NSGK pateikta informacija jis, kaip komiteto narys, nebuvo susipažinęs.

„Mes tokios galimybės neturėjome, gal ji ir buvo, bet kodėl mes negavome, mes nežinome. Tyrimo metu ir išsiaiškinsime, kodėl ne visi komiteto nariai susipažino su informacija,“ – sakė jis žurnalistams.

NSGK trečiadienį suformulavo kryptis naujam parlamentiniam tyrimui dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui.

NSGK sutarta dėl trijų tyrimo krypčių: parlamentarai sieks išsiaiškinti, ar per parlamentarę Iriną Rozovą buvo bandoma daryti įtaką Lietuvos politikai, ar tinkamai į gautą Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagą sureagavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir buvęs NSGK vadovas Vytautas Bakas. Galiausiai komitetas sieks išsiaiškinti, ar nebuvo manipuliuojama žvalgybine informacija.

Siūloma, kad tyrimas būtų atliktas iki lapkričio 6 dienos.

Iiniciatyva NSGK tyrimui kilo po to, kai buvo paviešinta VSD pažyma dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narės I. Rozovos.

NSGK, išnagrinėjęs VSD pateiktą informaciją, kodėl nebuvo suteiktas leidimas I. Rozovai dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimo komisiją, kurioje bus aiškinamasi, ar gali būti jai pradėtas apkaltos procesas. Seimo pirmininko paviešintoje VSD pažymoje dėl I. Rozovos patikrinimo teigiama, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais diplomatinio korpuso atstovais ir jų neatskleidė. Taip pat VSD pažymi, kad I. Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi apie finansinę paramą parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui bei aptardavo galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su LLRA-KŠS.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
Tobago Anthony Joseph.

Kaip manote, ar mažos mokyklos ugdo pašalpininkus?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate tai, kad Vilniuje stadionas „statomas“ jau 30 metų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +7 C

 +9 +11 C

 

 +2 +4 C

+15 +17 C

+15 +17 C

 

 +11 +12 C

1-6 m/s

 0-5 m/s

 

0-3 m/s

 

USD - 1.1030 PLN - 4.3575
RUB - 70.3933 CHF - 1.0942
GBP - 0.8823 NOK - 9.9423
reklama
Ūkis