Vartotojus ginanti EK institucija dėl dvigubos kokybės prekių inicijuos tyrimąnuotraukos

2018 rugpjūčio mėn. 30 d. 11:49:24 Perskaitė 255

Dvigubos kokybės prekės ES šalyse narėse yra rimta problema, o tai, kad skirtingose šalyse reklamuojamos neva identiškos prekės, kurių kokybė yra skirtinga - netoleruotina, sako Europos Komisijos (EK) Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinė direktorė Tiina Astola.

 

Jos teigimu, skirtingose šalyse narėse bus tiriama tokių prekių kokybė, o rezultatus numatoma turėti jau iki metų pabaigos.

„Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvoje pasiūlėme įtraukti, kad negalima prekę reklamuoti kaip tą pačią skirtingose ES šalyse, kai skiriasi jos sudėtis.

Bus numatyta konkrečių priemonių, jau yra parengta metodologija pasidomėti produktų kokybe. Bus testuojamos prekės, parduodamos įvairiose valstybėse narėse, taip pat ir Lietuvoje. Mus domina, kokie bus rezultatai, kaip žmonės vertina ir priima sprendimą dėl prekės pirkimo, kai ji skirtingose šalyse reklamuojama kaip identiška“, - ketvirtadienį Vilniuje pristatydama EK siūlomą Naujų galimybių vartotojams dokumentų rinkinį (angl. New Deal for Consumers) sakė T. Astola.

Ji taip pat paminėjo, kad į naują dokumentų rinkinį yra įtrauktas pasiūlymas šalims narėms numatyti minimalų nuobaudų lygį už vartotojų teisių pažeidimus.

„Kiekvienoje valstybėje turi būti maksimalus nuobaudų lygis. Negalime uždrausti turėti didesnes nuobaudas, bet bent jau minimalus lygis turi būti. Kalbame apie pasiūlymą, kad nuobauda siektų bent jau 4 proc. prekiautojo metinės apvartos, nors kai kuriose valstybėse jau dabar nuobaudos siekia 10 proc. metinės apyvartos. Lietuvoje ši suma yra apie 9 tūkst. eurų., kai kitose šalyse gali būti ir 100 tūkst. eurų“, - kalbėjo EK pareigūnė.

Ji taip pat pažymėjo, kad prekės neprivalo būti tos pačios sudėties ar vienodų skonių, tačiau tokiais atvejais tai turi būti labai aiškiai pasakyta.

T. Astolos teigimu, naujuoju dokumentų rinkiniu siūloma leisti kompetentingoms organizacijoms už vartotojų teisių pažeidimus verslo subjektus paduoti į teismą.

„Idėja, kad kompetentingos organizacijos galėtų paduoti į teismą kitų vartotojų vardu. Tai būtų naudinga vartotojams, kuriems trūksta pinigų ar žinių, kad savarankiškai gintų savo teises teisme. Šio instrumento taikymo sritis labai plati, tai ne tik vartotojų gynimo teisė, bet tai galioja ir finansų paslaugoms, transportui, energetikai, ryšiams, sveikatos apsaugai, aplinkosaugai“, - akcentavo T. Astola.

Ji taip pat paminėjo, kad internete yra ir neva nemokamų paslaugų, kai norėdamas ją gauti vartotojas turi pateikti savo duomenis. Anot pareigūnės, siekiama rasti būdų, kaip apsaugoti vartotojus ir tokiais atvejais.

„Žinome, kad yra neva nemokamų elektroninių paslaugų. Tai nėra nemokama, nes paslaugos tiekėjams paliekame savo duomenis. Norime numatyti apsaugą tais atvejais, kai vartotojai paslaugas gauna ir nemokėdami pinigų“, - kalbėjo T. Astola.

Pareigūnė taip pat pabrėžė, kad naujuoju dokumentų rinkiniu siekiama įtvirtinti pareigą prekybininkams informuoti vartotojus apie tai, ar jie yra oficialūs pardavėjai, ar fiziniai asmenys.

Anot T. Astolos, vis dėlto reikia būti sąžiningiems verslininkų atžvilgiu. Pavyzdžiui, negalima reikalauti iš pardavėjo grąžinti pinigus už jau panaudotą prekę arba grąžinti vartotojams pinigus už grąžinamą prekę, kai pastarosios pardavėjas dar nėra gavęs.

Ji taip pat pridūrė, kad siūloma organizuoti mokymus mažoms ir vidutinėms įmonėms, kad joms būtų lengviau išlaikyti savo verslą.

Tuo metu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Neringa Ulbaitė sakė, kad nemažai vartotojų vis dar nėra susipažinę su savo teisėmis ir jiems neaišku, kaip elgtis susidūrus su pažeidimais.

„Nemaža dalis vartotojų nėra susipažinę su savo teisėmis ir jiems neaišku, kaip jas apginti, kai susiduriama su pažeidimais. Mūsų tarnybos nuomone, svarbi yra prevencija, kadangi prevencinis darbas gali duoti labai gerų rezultatų, tiek bendraujant su verslo subjektais, tiek su vartotojais“, - akcentavo ji.

N. Ulbaitė pažymėjo, kad kartais internetiniai pardavėjai nenurodo savo kontaktinių duomenų, todėl vartotojams ji patarė prieš perkant pasitikrinti, ar pardavėjas yra registruotas, turi buveinės adresą ir patikrinti atsiliepimus apie pardavėją, jei tokių yra.

Kalbėdama apie apsipirkinėjimo internete metu kylančias rizikas, N. Ulbaitė paminėjo, kad pastebima, jog vartotojai ne visada įsiskaito į sutarčių sąlygas, neįsigilina iš ko jie perka paslaugas ar produktus, taip pat perka spontaniškai.

„Pastebimos tendencijos, kad vartotojai priima spontaniškus sprendimus. Neketindami įsigyti konkrečios prekės ar paslaugos jie pamato patrauklų pasiūlymą ir nusprendžia prekę įsigyti”, - akcentavo ji.

Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė pažymėjo, kad grąžinant prekes labai dažnai iškyla klausimų dėl to, ar jos yra naudotos. Jos teigimu, taip pat reikalingas didesnis aiškumas šviečiant vartotojus.

„Labai dažnai kyla ginčų, ar ta prekė yra naudota, ar ne. Kriterijus yra neaiškus ir mes gauname nemažai verslininkų ir vartotojų klausimų šioje srityje.

Kalbant apie vartotojų švietimą, norėtume kitokio požiūrio. Pavyzdžiui, „Consumer classroom“ pateikiama daug informacijos apie vartotojų teises, bet mes norime, kad būtų daugiau veiklos mokyklose, visuomenėje, kad nacionalinės organizacijos, dalyvaujančios šame projekte, turėtų daugiau galimybių veikti įgyvendinant šitą projektą, nes neužtenka pateikti tik informacinę medžiagą“, - pažymėjo ji.

Šiuos EK siūlymus turės priimti Europos Parlamentas ir Europos Taryba.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net