Valstybės turto nebeparceliuos?nuotraukos (7)

2018 rugpjūčio mėn. 30 d. 10:35:45 Perskaitė 1136

Jei Vyriausybė įgyvendins savo pažadus, bent jau su valstybės nekilnojamuoju turtu bus elgiamasi atsakingai. Jis nebus nuomojamas nemokamai, nebebus atidavinėjamas savivaldybėms, kad ši tą turtą parduotų ir t.t. Bent jau yra parengtas toks projektas. Tačiau jame numatyta, kad tvarka bus įvesta tik 2020 m. pabaigoje, kai, labai tikėtina, dirbs jau visai kita Vyriausybė su visiškai kita programa, kurioje gal tokio punkto nė nebus.

 

Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta iki 2020 metų pabaigos perduoti 100 proc. administracinio valstybės nekilnojamojo turto valdyti centralizuotai. Tačiau formalus administracinio turto perdavimas vienam valdytojui nėra galutinis tikslas. Siekiama pereiti prie naujos administracinio valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo sistemos, kuri būtų paremta sutartiniais nuomos, o ne panaudos teikimo santykiais.

Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose numatyti fiziniai asmenys, kuriems valstybė ar savivaldybės savo turtą laikinai gali perleisti panaudos pagrindu (kitaip tariant, nuomoti dykai). Mažesnė panaudos subjektų dalis yra viešojo sektoriaus subjektai (biudžetinės įstaigos, viešosios įstaigos, kurių dalininkė arba savininkė yra valstybė ar savivaldybės), o likusi, didžioji dalis - neviešojo sektoriaus subjektai: juridiniai asmenys, turintys socialinės įmonės statusą, viešosios įstaigos - mokyklos ir muziejai, kuriuose valstybė ar savivaldybės nėra dalininkės, asociacijos, labdaros ir paramos fondai, profesinių sąjungų susivienijimai, politinės partijos, taip pat kiti subjektai, jeigu panaudos teisė jiems numatyta kituose įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose.

„Pastebėta, kad panaudos teisė, kaip turto valdymo priemonė, sudaro prielaidas manyti, kad valstybinis turtas vis dar yra nemokamas, niekam nekainuoja. Vertinant poveikį konkurencijai ir valstybės pagalbą, panauda šalia visuomenei naudingos veiklos ir ūkine veikla užsiimantiems subjektams suteikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir sudaro nevienodas konkurencines sąlygas tam tikroje rinkoje veikiantiems subjektams“, - rašoma dokumente, kurį parengė Finansų ministerija.

Valstybės kontrolė šių metų pradžioje pažymėjo, kad 25 proc. savivaldybėms perduoto valstybės turto, kurį savivaldybės nurodė ketinančios panaudoti savarankiškoms funkcijoms vykdyti, nėra naudojama tam tikslui, dėl kurio valstybės turtas buvo perduotas. Įtraukus į savivaldybių nekilnojamojo turto pardavimo sąrašus, turtas buvo parduodamas aukcione. Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei teisės aktuose maksimaliai apriboti valstybės nekilnojamojo turto perdavimą savivaldybių nuosavybėn ir rekomendavo sudaryti sąlygas tikslingam jo panaudojimui. Panašias pastabas yra pateikusi ir STT.

Todėl Finansų ministerija siūlo kelias išeitis. Visų pirma numatomas racionalesnis turto perdavimas savivaldybėms, nes jos Vyriausybei turės argumentuotai pagrįsti, kad tas turtas joms reikalingas ne pardavimui. Taip pat ketinama reikšmingai sumažinti valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto panaudos gavėjų ratą: siūloma pereinamuoju laikotarpiu (iki bus įvertintos visiško panaudos atsisakymo galimybės ir laipsniškai pereita prie viešųjų paslaugų teikimo perdavimo nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms) šiuo metu esančias panaudos galimybes palikti tik asociacijoms, vienijančioms socialinę atskirtį patiriančias visuomenės grupes ir vykdančioms veiklą socialinėje srityje. Tiesa, kadangi kai kurios institucijos šių planų nepalaikė, Finansų ministerija parengė dvi alternatyvas. Pirmoji - panaudos galimybę palikti ir egzilio (pagal Tarptautinių žodžių žodyną, egzilis yra tremtis) sąlygomis veikiančioms aukštosioms mokykloms, antroji - tokią galimybę palikti visoms mokykloms, kurios yra viešosios įstaigos.

Planuojama, kad iš viso iki 2020 metų pabaigos perduoto centralizuotai valdyti administracinio valstybės nekilnojamojo turto, kurio plotas yra apie 723 tūkst. kv. metrų, nuompinigių dydis metams (pradedant 2021 metais) sudarys apie 10 mln. eurų, iš kurių nusidėvėjimo sąnaudos - iki 8 mln. eurų.

***

Skaičiai


Auditą atlikusi Valstybės kontrolė suskaičiavo, kad 2016 m. pabaigoje net 2,48 tūkst. objektų 474-iems subjektams buvo patikėti panaudos pagrindais: viešosioms įstaigoms (ligoninėms, mokykloms ir pan.) - 106, biudžetinėms įstaigoms (muziejams, teritorinėms darbo biržoms, policijos tarnyboms ir pan.) - 251 objektas, asociacijoms (šaulių, teisininkų, neįgaliųjų, sklandymo ir kt.) - 99, labdaros ir paramos fondams - 11, socialinėms įmonėms - 2, politinėms partijoms - 5. Valstybės kontrolė taip pat atkreipė dėmesį, kad partijoms ne tik nemokamai suteiktos patalpos. Jos 2016 m. iš valstybės biudžeto gavo ir 3,9 mln. eurų paramą.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net