respublika.lt

Valstybei pilietis yra nulisnuotraukos

2015 gegužės mėn. 22 d. 12:34:29
Olava STRIKULIENĖ, „Respublikos“ apžvalgininkė

Šios savaitės abejingiausiais Lietuvos žmonėmis „Respublika“ išrinko šalies vadovus ir šeštadienį Baltijos jūroje pradingusių dviejų lakūnų paiešką organizavusius pareigūnus.

 

Baltijos jūroje su pertraukomis, vis įtraukiant papildomas pajėgas, buvo ieškoma praėjusį šeštadienį avariją patyrusio lėktuvo An-2 pilotų Alvydo Selmistraičio ir Adolfo Mačiulio. Tačiau kodėl karinio laivyno bei aviacijos pajėgos įsijungė į paiešką ne iškart? Vos lakūnai, skridę iš Geteborgo (Švedija) į Lietuvą, šeštadienį laiku nenusileido oro uoste? Kodėl anksčiau nei mūsų paieškos bei gelbėjimo tarnyboms dingusio lėktuvo ir jo įgulos likimas parūpo švedams?

Juk ir taip buvo aišku, kad virš Baltijos skridę pilotai pakeliui neužsuko į alaus barą. Jei laiku neatskrido, vadinasi, ištiko nelaimė. O į nelaimę reikia reaguoti iškart. Brangi kiekviena minutė. Tad kodėl taip vangiai reaguota? Tik dabar, tarsi reabilituojantis, skalbiant mundurus, pasitelkiamos latvių, estų pajėgos ir net JAV lėktuvas „Hercules“. Atsakymas gali būti visiškai banalus. An-2 dingo virš Baltijos jūros šeštadienį. O šeštadienis yra poilsio diena. Net ir tos tarnybos, kurios ir savaitgaliais budi, dirba, tikėtina, kad gali būti psichologiškai atsipalaidavusios. Nes ir jas veikia vadinamasis žmogiškasis faktorius. Kad ir kaip būtų, tačiau aktyvesnės paieškos, pasitelkiant karinę aviaciją bei karinius laivus, pradėtos tik po vieno dingusio piloto dukters skambučio. Skirto krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui. Būtent tada Jūrų gelbėjimo koordinacinis centras, sekmadienį nutraukęs lakūnų ieškojimą, vėl pradėjo paiešką.

Profesinis „pesimizmas“

Kai Lietuvoje žmonės dingsta, labiausiai dėl jų išgyvena artimieji. Būtent jie yra paieškos tarnybų varomoji jėga. O paieškos tarnybos, ką čia slėpti, yra iš principo pesimistės. Ypač kai apskaičiuoja, kiek paieška kainuos. Kiek teks išeikvoti degalų, laiko, viršvalandžių bei kitų materialių resursų. Tad tik ypatingas visuomenės susidomėjimas verčia paieškos tarnybas tęsti paieškas. Per anksti nekapituliuoti. Tad jei praėjusį sekmadienį viešojoje erdvėje jau buvo pasigirdę kalbų, kad lakūnų paiešką reikėtų nutraukti, paieška tęsiama. Nes 40 metų skraidymo patirtį turintys lakūnai juk ne kasdien dingsta. Kitaip būtų, jei dingtų koks nors provincijos eilinis žmogelis. Vakarop išėjęs į miestelio parduotuvę ir negrįžęs. Tada neveiklumas, neoperatyvumas būtų dangstomas tradiciniais pateisinimais. Gal užsuko pas kaimyną ir pasigėrė. Esą išsiblaivys ir pareis namo. Gal turi kitą moterį. Esą kai panorės, pats šeimai praneš. Gal, šeimos neįspėjęs, išvyko uždarbiauti į užsienį. Esą kai pinigų uždirbs, susisieks.

Toks atsainus raminimas nieko nenuramina. O dingusių lakūnų šeimoms iš viso iš pradžių nesiteikta pranešti, kaip vyksta jų tėvų, vyrų paieška. Mat, kaip teigė krašto apsaugos ministras J.Olekas, dingę pilotai buvo kitos institucijos darbuotojai. Ir būtent ta kita institucija turėjo su pilotų namiškiais bendrauti. Tačiau ką nuramins J.Oleko viešas pažadas, kad dėl pilotų paieškos vykdymo subtilybių bus atliekamas nepriklausomas tyrimas.

„Pesimizmo“ kaina

Laimei, dabar dingę žmonės pradedami ieškoti iškart. Vos artimiesiems parašius pareiškimą policijai. Bent formaliai ar neformaliai pradedamos paieškos bylos ir apklausiami artimieji. O prieš keletą metų paieška būdavo pradedama tik po trijų parų. Kauniečiai dar prisimena, kaip 1995 metų žiemą keturiolikmetis, pramintas Gestapu, pagrobė ir po paros nužudė lauke žaidusią aštuonerių metų Daivutę Filipavičiūtę. Nors Daivutės tėvai kreipėsi į policiją dar tą patį vakarą, mergaitės paieška buvo itin vangi. Tokia vangi, kad mergaitės, pagrobėjo įkalintos visai netoli nuo pagrobimo vietos, policija nerado. Gestapas turėjo visą parą laiko mergytę kankinti. O vėliau nusivesti prie Neries upės ir nuskandinti.

Dingusių žmonių šeimų paramos centro vadovės Natalijos Kurčinskajos teigimu, 2014 metais Lietuvoje buvo ieškoma 2802 dingusių žmonių, iš jų - 1684 vaikų. Tad vaikai dingusių žmonių sąraše sudaro daugiau nei 60 proc. 2012-2013 metais šis dingusių lietuviukų santykinis dydis tesiekė 40 proc. O visoje Europos Sąjungoje šiuo metu ieškoma apie 1 mln. dingusių nepilnamečių. Visgi N.Kurčinskaja patikino, kad dabar policija daug aktyviau dingusių asmenų ieško. Prieš 10-15 metų šis aktyvumas buvo kur kas mažesnis.

Kad ir kaip būtų, nors policijos aktyvumas padidėjęs, iki šiol nesėkmingai ieškomas žinomo krepšininko tėvas Vidmantas Redikas bei tūkstančiai kitų lietuvių. Ypač vangiai ieškoma, jei koks nors paauglys jau ne pirmą kartą pabėga iš namų. Nors toks paaugliukas taip pat gali pakliūti į bėdą ar net vyresniųjų priverstas vagiliauti užsienyje. „Abejingumo, biurokratijos Lietuvoje labai daug, - guodėsi N.Kurčinskaja, - nors tiek departamentų prie Seimo ir Vyriausybės prikurta“.

Žmogiškumo galia

N.Kurčinskaja papasakojo, kaip į Dingusių žmonių šeimų paramos centrą kreipėsi tėvai, kurių apsirgusi duktė paliko atsisveikinimo laišką, kuriame prisipažino vykstanti į Vokietiją nusižudyti. Mat šis kraštas dukrai asocijavosi su pačiais šviesiausiais prisiminimais. Į gresiančią Lietuvos pilietės tragediją nesureagavo nei Interpolas, nei Lietuvos biurokratinės tarnybos. Padedant centrui, buvo asmeniškai susisiekta su Vokietijos teisėsauga. Vokietijos pareigūnai nepatingėjo stotyje pasitikti lietuvę merginą. Ją raminti, apnakvyndinti, pranešti tėvams ir vėliau perduoti šeimai.

N.Kurčinskajos 12-metis sūnus taip pat dingęs. Mamos, tėvai savo vaikų vis vien ieško, tikisi, laukia. Lygiai taip pat kaip vilties nepraranda ir Baltijos jūroje dingusių lakūnų artimieji. Tačiau niekas tiksliai neapskaičiuotų, kiek dingsta globos namų auklėtinių. Sulaukusių pilnametystės. Juk tie vaikinai, mergaitės galbūt net neturėjo artimųjų. Ir niekas neparašys pareiškimo policijai. Galbūt jie seniai išvežti vergauti pomidorų plantacijose ar dirbti užsienio viešnamiuose. Ir vis dar slapčia tikisi, kad kas nors Lietuvoje juos prisimins ir išvaduos.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • EUROLYGA: Vitorijoje (Ispanija) vykstančio vyrų krepšinio klubų Eurolygos finalo ketverto turnyro trečiąją vietą užėmė Madrido „Real“ (Ispanija) krepšininkai. Praėjusių metų čempionai mažajame finale sekmadienį 94:75 (24:16, 14:24, 31:23, 25:12) nugalėjo Stambulo „Fenerbahce“ (Turkija) ekipą.
  • LKL: trečiose ir lemiamose Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) ketvirtfinalio rungtynėse Klaipėdos „Neptūnas“ sekmadienį atlaikė Prienų „Skycop“ mestą iššūkį ir žengė į šalies pirmenybių pusfinalį.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar gerai, kad paplūdimiuose nebus galima prekiauti alkoholiu?

balsuoti rezultatai

Už ką balsuosite antrajame Prezidento rinkimų ture?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

 +13 +14 C

  +15  +16 C

 

 +14 +16 C

+24 +26 C

 +24 +26 C

 

+21  +23 C

4-5 m/s

 4-6 m/s

 

 3 m/s

 

reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis