respublika.lt

Valstybė praktiškai susinaikino

(0)
Publikuota: 2015 lapkričio 08 10:27:09, Jaunius POCIUS, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 2 nuotr.
Štai taip kaimas atrodo šiandien. Kas užims gulinčiojo vietą? Redakcijos archyvo nuotr.

Kražių skerdynės. Tokiame kontekste istorijoje dažniausiai buvo prisimenamas šis Kelmės rajono miestelis dėl masinių tikinčiųjų žudynių, kurias Rusijos imperatoriaus kazokai surengė 1893-iaisiais. Šią savaitę Kražių vardas vėl minimas - skerdynės pasikartojo. Tik šįkart keturios moterys žuvo nuo kaimo girtuoklio rankos. Kaltas žudikas. Bet ar vien tik jis? Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pripažįsta: nėra jokių garantijų, kad analogiška bomba nesprogs kokiame nors miestelyje ar kaime.

 

Apie priežastis, atvedusias prie kraupios tragedijos ir kas apskritai vyksta Lietuvos kaime, „Vakaro žinios“ kalbasi su filosofu Vytautu RUBAVIČIUMI.

- Žudikas žinomas, priežastis įvardijama taip pat - alkoholis. Dabar girdėti balsų, kad štai laiku nesusigriebta 11 kartų teisto kaimiečio gydyti nuo alkoholizmo. Ar tikrai problema slypi čia?

- Taip problema slypi ir čia. Bet akivaizdu, kad ji daug didesnė. Pati didžiausia problema, kad tuštėja ir sensta miesteliai, kaimai. Ten nėra gyvenimo, viskas apmirę, gyventojai baigia prasigerti. Kai kuriuose rajonuose tas procesas vyksta nebe pirmą dešimtmetį, bet to niekas nemato, tarsi taip turėtų būti. Žmones įtraukianti „bambalinė“, surogatų, gėrimų pakaitalų terpė didėja, nes jaunų žmonių ir normalių šeimų mažėja. Jos išvyksta, bėga, žmonės emigruoja, tad senyvo amžiaus žmonių, kartu ir girtuoklių, sąlygiškai daugėja. Bet į tai ar kas nors kreipia dėmesį? Apie žudymus kaimuose mes ir anksčiau girdėdavome. Eidavo tie vadinamieji „lygintojai“ su lygintuvais kankindami pensijas gavusius senelius. Tokių istorijų ne viena. O mes nieko nedarome.

- Kas tie mes?

- Visuomenė, politinis elitas turėtų kažką daryti. Visuomenė turėtų save sveikatinti, kurti kitokį gyvenimo būdą, kad jame būtų mažiau nevilties, kartu ir gėrimo, o daugiau darbo ir ateities lūkesčių. Bet tai yra didelis darbas. O tam darbui reikalinga dalytis valdžią su paprastais žmonėmis. Ne tik valdžia, bet ir finansiniais srautais, nuleidžiamais į apačią, kad žmonės kažkaip patys kurtųsi, kurtų savo verslus, kad būtų ugdomas sveikas gyvenimo audinys, kad jo būtų daugiau. O jo dabar daugiausia miestuose, Vilnius ir kiti didieji miestai sutraukia viską, kas dar lieka nuo emigracijos. Tokia šiandien mūsų realybė ir, svarbiausia, jokios ateities. Todėl, manau, tokių tragedijų tik daugės. Nes kaimuose daugėja senyvo amžiaus žmonių, kuriems reikalinga parama. Juos kartkartėmis aplanko socialinės darbuotojos. Bet nepamirškime, kad tie žmonės apsupti ir iš kalėjimo grįžusių žmonių, kurie neturi ko nusitverti. Juos visi žino, juos turėtų registruoti, prižiūrėti, bet ir tai nevyksta.

- Kol kas policijai kaltinimų dėl Kražių tragedijos negirdėti. Kažin ar galima jai priekaištauti, kad štai neužkirto kelio žudynėms. Juk ne tas atvejis, kad auka šaukėsi pagalbos, o policija neatvažiavo...

- Policijai irgi galima būtų mesti kaltinimų. Juk žmogus ne vieną dieną žudė. Kokia tada atmosfera tvyro miestelyje, kokie bendruomeniniai santykiai, jeigu žmogus žudo, kažkur pardavinėja daiktus, kažkas juos perka. Policija neatlieka pirminio darbo, nėra inspektorių, kurie žinotų viską, kas vyksta, ir tinkamai pasirūpintų gyventojų saugumu. Mes taip savo saugumu rūpinamės, statome visur vaizdo kameras, tarsi ir stebime, bet tai tėra tik viešieji pirkimai, iš kurių kažkam nubyra. Bet paskui nebelieka suinteresuotumo prižiūrėti, nes tam reikalingi žmonės, lėšos.

- Ką galima kalbėti apie darbą kaime, kai net didesniuose miesteliuose jo nėra? O jeigu yra, jis atlyginamas taip, kad kelionė į darbą ir atgal neatsipirks...

- Mes 20 metų ėjome savęs naikinimo keliu į regioninio nedarbo, regioninės emigracijos pusę. Tame kelyje yra didesnių ir mažesnių tragedijų. Didžiausia jų - masinė emigracija, visiškas Tautos ir visuomenės nukraujavimas. Bet to mes nematome. Kražių įvykis turėtų paskatinti susimąstyti visuomenę ir politinį elitą, kur mes einame ir kas mūsų laukia, kokią mes susikūrėme politinę sistemą, kad gyvenimas taip rutuliojasi.

- Ar dabar girtaujančią kartą dar galima pastatyti ant kojų ir tikėtis, kad kaimas atsigaus, ar telieka ją nurašyti?

- Žmogus kartais gali ir atsibusti, neužmirškime ir Dievo piršto veikimo. Ir kalėjimuose žmonės prisikelia. Bet, mano galva, nurašyta yra ne viena, jau dvi kartos, o gal ir trys. Prasigėrusieji ir jų augantys vaikai, kurie nieko nemato, išskyrus iš pašalpų gyvenančius tėvus, perkančius „bambalius“, šiek tiek nugvelbiančius iš kontrabandos. Juos tikriausiai irgi galima nurašyti.

- Mes vis kalbame apie kultūros nebuvimą kaime, kad žmogui nėra kuo užsiimti. Ar bibliotekų ir mokyklų išlaikymas būtų kiek pristabdęs kaimo nykimo procesą?

- Bibliotekos gal ne tiek, bet mokyklų tinklas yra labai svarbus. Kaip gyventi, jeigu tavo vaiką vežioja keliolika ar keliasdešimt kilometrų į mokyklą. Tai papildomas ir labai stiprus veiksnys keltis ten, kur yra arčiau, patogiau ir daugiau darbo. Su kaimo mokyklų tinklu išnyko paskutinis kultūrinis švietimo tinklas, laikęs žmones bendruomenėse. Kai jo nelieka, nelieka ir bendruomeniškumo. Daug blogo buvo padaryta tomis vadinamosiomis optimizacijomis, kai galvojome tik apie pinigus, naudą, kuri neaišku kokia. Bet visai negalvojome apie tai, kaip plėtoti, stiprinti bendro gyvenimo būdą. Mūsų visos optimizacijos bendro gyvenimo audinį dar labiau nuskurdino.

- Nėra žmonių, kaimas sensta, tad jo ateitis liūdnoka. Bet po užsienius, Vakarų Europą keliaujantys žmonės tvirtina, kad ten tokių kaimų kaip Lietuvoje nepamatysi. Gal mes link to taip pat einame?

- Ten kita raida, o mes negalime iš karto perkelti istorinės raidos modelio. Pavyzdžiui, Klaipėdos krašte irgi beveik nebuvo kaimų, pastatai mūriniai, buvo tam tikras civilizacinis skirtumas. O mes nuėjome visai kitu keliu. Mes tuos civilizacinius skirtumus suvokėme ne kaip iššūkius, kuriuos reikia įveikti kuriant bendrą valstybę, o nuėjome greito praturtėjimo keliu. Dabar kaimas neturi perspektyvos. Perspektyvą jis turėjo tada, kai buvo stambūs mechanizuoti ūkiai, kitaip tariant, kolūkiai, kuriuose būdavo darbo. Ardant kolūkius reikėjo ne žemę suardyti į rėžius, bet kaime įtvirtinti įvairias nuosavybės formas, kad išliktų stambūs ūkiai, kuriuose galima dirbti su technika. Būtų buvę daugiau ir darbo, ir šviesios ateities. Dabar mūsų kaimas turi pereiti XX amžiaus pradžios ar XIX amžiaus pabaigos etapą, kai atsiradę stambūs ūkininkai ims supirkinėti žemes. Kad tapę stambūs ūkiai būtų konkurencingi. Konkurencingas gali būti tik labai didelis, 500 ar 1000 hektarų, ūkis, turintis mašinų. Mes pasukome kitur greitai išsidalydami žemę, neva atkurdami kažkokį istorinį teisingumą. O kas neims žemės, kai valstybė pasakė, kad galima pasiimti? Mes 15-20 metų žemę dalijamės į rėžius ir viskas. Ačiū Dievui, kad kaime dar yra dirbančių žemę žmonių sluoksnis, kurio pagrindu mes dar ir laikomės. Bet valstybė yra padariusi viską, kad jiems būtų labai sunku.

- Kas turėtų būti daroma neatidėliojant, kad degradavimas būtų sustabdytas?

- Manau, kad yra tik vienintelis būdas - savivaldos plėtra. Tiesioginiai rinkimai, seniūnų, seniūnaičių, kad žmonės patys galėtų kurti ir visiškai išlaisvinti smulkųjį verslą iš tos valstybinio melžimo sistemos. Nes tik tokiu pagrindu, realia savivalda, visos valstybės ir egzistuoja. Bet manau, kad kaip visada niekas nieko nedarys.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s