Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga turėtų maldauti likimo, kad juos 2016 metais į Seimą išrinkusius žmones būtų ištikusi gili amnezija. Kaip ponias Gondžas ar Končitas iš muilo operų serialų. Matyt, taip ir atsitiko. Nes kitaip apsimelavusiems valstiečiams turėtų būti labai riesta.
Valstiečių priešrinkiminė pasaka atrodė taip. Kauno mieste, merui Visvaldui Matijošaičiui džiūgaujant, kauniečiams, o ypač jų restoranams, barams, apmokamoms automobilių aikštelėms iš laimės ūbaujant, jau stūkso dvi ministerijos. Atkeltos iš Vilniaus. Atsakingos už žemės ūkį bei aplinką. Ministerijose jau pluša buvęs Kauno bei pakaunės valstybės tarnybos rezervas - bedarbis. Darbo atsiranda ir pagalbiniam personalui. Nes iš sostinės išsikelti nepanorėję ministerijų biurokratai užleido kauniečiams savo vietas. Kad sėkmingai kiltų karjeroje. Mieste ir artimiausiuose regionuose - didis pagyvėjimas. Tik Vilkija ir Babtai nuliūdę, kodėl ministerijos - ne pas juos. O šiaip į Kauną kasdien atidūzgia šimtai žemdirbių bei aplinkosaugos inspektorių. Apylinkėse nuščiuvo visi brakonieriai. Nunyko neteisėtos statybos. Nes net du ministrai - arčiau žmogaus, brakonierių, statybų. O nevedę dviejų ministerijų klerkai - arčiau netekėjusių kauniečių. Visi laimingi. Gieda Ramūnui Karbauskiui „Hosana!“.
Kitoje valstiečių priešrinkiminėje pasakoje nuo Lietuvos paviršiaus išnyksta Energetikos ministerija. Kad kada nors nekiltų naujos erezijos statyti naują atominę. Energetikai su savo laidais, lituokliais, elektros lemputėmis mandagiai išsiskirsto. Dalis pereina į specialų Ūkio ministerijos padalinį. Visi laimingi. Energetikos baubas nugalėtas. O tuo metu, kai valstiečiai kovoja su lempomis, Vilniuje jau kyla didis namas-stiklainis. Turintis priglobti visas likusias ir į Kauną neišdūmusias ministerijas. Visus dar likusius Brėmeno miesto muzikantus. Visas po vienu stogu. Nes vienas stogas pigiau nei dešimt. Galbūt su vienu automobiliu. Nes irgi pigiau nei dešimt.
Kitoje valstiečių prešrinkiminėje pasakoje piliečiai regionuose išeina į lauką ir prieš save išvysta Regionų plėtros banko skyrių rūmus. Perdarytus iš „Lietuvos pašto“. Su bankininkėmis, perdarytomis iš paštininkių. Bankininkai tik bėgioja po vienkiemius, kaimus, miestelius. Ir siūlo ne spaudą, bet finansuoti aikštės, kirpyklos, kombaino ar kokios nors malkinės plėtrą. Visur kabo plakatai „Pilieti, ar jau prasiplėtei? Per ilgį, plotį bei tūrį. Plėskis į regiono platybes. Bankas tave palaikys! Mažinsime regioninę atskirtį tarp Rokiškio ir Balbieriškio. Tarp Kukučių ir Klausučių! Po dešimtmečio pavysime Vilnių“.
Aiman, ar regionų atskirtis bent kiek sumažėjo? Ar bent atskirtis nuo bambalio? (Ištikimasis rinkėjas, nenorėdamas galutinai nusivilti valstiečiais, prašo pačios, kad jam trinktelėtų į kaktą. Ši trinkteli. Rinkėjas vėl nugrimzta į palaimingą amneziją. Triumfuoja: „Juk sakiau, kad Ramūnas įvykdys pažadus“.).
Dar vienoje valstiečių priešrinkiminėje apysakoje jau klesti valstybinės vaistinės. Pardavinėdamos ligoniams valstybiškai atpigintus vaistus. Įėjus į vaistinę, pasigirsta Lietuvos valstybės himnas. Farmacininkės, pasveikinusios su Lietuvos valstybės šimtmečiu, prekiauja 100 proc. atpigusiu aspirinu. Pakuotė padabinta Aurelijaus Verygos, Sauliaus Skvernelio portretais bei užrašu: „Vykdome duotus pažadus. Vartoti tris kartus per dieną prieš valgį per burną. Dėl toliau aktyviai vykdomų pažadų pasitarti su gydytoju, R.Karbauskiu ar vaistininku“.
Tiesa, valstiečiai dar žadėjo, jog Seimo nariai nebus ministrais. Nepiktins žmonių marširuodami tarp ministerijos ir Seimo. Betgi ir to pažado neįvykdė. Nors techniškai jis būtų buvęs lengviausias ir pigiausias. Kas sunkiau? Iškelti į Kauną visą ministeriją ar neįkelti Seimo nario A.Verygos į ministeriją? O Seimo nario S.Skvernelio į ministrus pirmininkus. Bet ir šis pažadas neįvykdytas. Kaip ir nesujungtos „Sodros“ įmokos, o mokesčiai bei jų draudimas - taip pat suvelti.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“