Valdžiai - profsąjungų ultimatumas (5)

2011 lapkričio mėn. 22 d. 12:04:12 Perskaitė 1887

Pirmą kartą per Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį susivienijusios didžiausios šalies profesinės sąjungos patvirtino bendrą 13-os reikalavimų sąrašą Vyriausybei ir Seimui. Jei į juos nebus atsižvelgta, gruodžio 10-ąją bus rengiamas mitingas, o jei jis nepadės, bus imtasi streikų ir kitų įstatymais leidžiamų priemonių.

Pateikė 13 reikalavimų

Į reikalavimų sąrašą įtrauktas minimalios mėnesinės algos didinimas iki 1 tūkst. litų nuo 2012 m. sausio 1 d., biudžetinio sektoriaus darbuotojų bazinės mėnesio algos kėlimas, naujų darbo vietų kūrimo skatinimas, progresinių mokesčių įvedimas, komunalinių paslaugų ir būtiniausių maisto produktų kainų mažinimas, vaiko pinigų grąžinimas mažas pajamas gaunančioms šeimoms ir kt.

Našta - dirbantiesiems

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas akcentavo, kad kitų metų biudžetu Vyriausybė atveria kelią verslui, biudžeto problemų sprendimą perkeldama ant darbuotojų pečių.

Pasak jo, jei reikalavimai nebus patenkinti, socialinė atskirtis ir skurdas augs, o po žiemos pusė Lietuvos žmonių gali gyventi žemiau skurdo ribos. Vyriausybės pateiktą naują Nacionalinio susitarimo projektą jis pavadino „absoliučiai nepriimtinu“.

Susitarimo imitacija

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė „Respublikai“ sakė, kad profsąjungoms pasiūlymas pasirašyti naują Nacionalinį susitarimą pateiktas dar spalį. Vyriausybė norėtų, kad susitarimo terminas būtų vieni metai, tačiau profsąjungų nariai naujo dokumento pasirašyti neketina, nes jame būtų numatyti tik dirbančiųjų, bet ne valstybės įsipareigojimai.

„Susitarime akcentuojama, kad reikia mažinti socialines išmokas, nes tik taip esą žmonės bus motyvuoti dirbti. Tačiau kad tų darbo vietų nėra, o joms skatinti nenumatytos jokios priemonės. Vyriausybė taip pat siūlo nuolatinio pobūdžio darbams leisti sudarinėti terminuotas darbo sutartis. Padidės užimtumas? Tiesiog darbdaviams atrišamos rankos gerokai lengviau atleisti darbuotojus ir jiems nemokėti išeitinių kompensacijų. Tokiam susitarimui nepritariame. Juo labiau kad turime patirties. Štai 2009-aisiais buvo pasirašytas Nacionalinis susitarimas metams, tačiau kai kurie punktai išliko iki šiol. Pavyzdžiui, dėl pelno mokesčio įmonėms sumažinimo nuo 20 iki 15 proc. „Pamiršo“, kad susitarimo terminas pasibaigė jau seniai. Be to, naujame dokumente valstybė niekuo neįsipareigotų. Būtų ne susitarimas, o vienašališkas nutarimas“, - dėstė A.Jašinskienė.

Anot jos, bene pagrindinis profsąjungų reikalavimas - didinti minimalią mėnesinę algą, nes dabar net ir dirbantys žmonės, ją gaunantys, gyvena žemiau absoliutaus skurdo ribos. Anot profsąjungų narių, tokiems sprendimams nereikėtų daug valstybės pinigų, nes per PVM ir kitus mokesčius didžioji jų dalis grįžtų į biudžetą.

Lietuvos darbo federacijos sekretorė Janina Švedienė Vyriausybę apkaltino „gumos tempimu“, teigdama, kad ji norinti tik kuo greičiau priimti biudžetą, jog vėliau nebūtų galima nieko pakeisti.

Andrius KUBILIUS - ministras pirmininkas:

Negalime būti akli ir nematyti bendros situacijos, kuri ir be mūsų vidaus problemų kitąmet gali būti gana sudėtinga. Su profesinėmis sąjungomis kalbamės ir dar kalbėsimės, pasiūlėme pasirašyti socialinį susitarimą. Dėl progresinių mokesčių buvo ne vienas svarstymas, mes pateikėme pasiūlymų, kaip apsaugoti mažiausiai socialiai apsaugotas grupes. Nuo Naujųjų metų atkuriamos pensijos - tai biudžetui kainuos 600 mln. litų. Negalima išskirti vienų ekonomikos ir finansų aspektų, pavyzdžiui, minimalios algos, nematant visų kitų problemų - deficito, skolinimosi perspektyvų, euro zonos problemų. Tikiu, kad visiems užteks lietuviškos išminties nedaryti klaidingų veiksmų.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net