Valdžia gali sumažinti kainas, bet nenorinuotraukos (8)

2018 rugsėjo mėn. 05 d. 16:07:11 Perskaitė 929

Prieš dešimtmetį Andriaus Kubiliaus Vyriausybės sprendimu PVM Lietuvoje padidintas nuo 18 iki 21 proc. Tuometiniai valdantieji žadėjo, kad padidinimas - laikinas, kol baigsis krizė. Oficialiai ji baigėsi dar tebevaldant A.Kubiliaus Vyriausybei, tačiau ji mokesčio nesumažino, nesumažėjo jis iki šiol, nes tam priešinasi ir dabartiniai valdantieji.

 

Rugsėjo 10-ąją prasidėsiančios sesijos metu Seimas vėl turėtų grįžti prie siūlymo PVM grąžinti į ikikrizinį lygį - 18 proc. Bent jau Liberalų sąjūdžio atstovai žada tokią pataisą inicijuoti. Tai bus jau nebe pirmas bandymas sumažinti PVM, tačiau dabartiniai valdantieji tokius siūlymus ignoruoja. Vien šios kadencijos metu buvo pateikti keli atitinkami projektai, tačiau jie arba būdavo išbraukiami iš darbovietės ir nebeįrašomi, arba atmetami be teisės iniciatoriams projektą tobulinti. A.Kubiliaus Vyriausybė garsiosios „naktinės reformos“ metu žadėjo, kad PVM didinimas iki 21 proc. bus laikinas, tačiau tas laikinumas, švelniai tariant, užsitęsė. Ir tuo negalima kaltinti vien dabartinių valdančiųjų, nes ir patys konservatoriai pasibaigus krizei, kol jie dar buvo valdžioje, mažinimo nesiėmė, to tada nesiūlė ir jų tuometiniai partneriai liberalai. Pastarieji suaktyvėjo dabar, kai biudžeto formavimas - jau nebe jų rūpestis.

„Tris kartus mano projektą dėl PVM grąžinimo į ikikrizinį lygį šios kadencijos metu valdantieji atmetė be teisės projektą tobulinti. O kai atmetama be teisės tobulinti, tokio pat projekto tos pačios sesijos metu nebegalima teikti. Artėjančios sesijos metu pataisą ir vėl teiksime, nes buvo pažadėta krizei pasibaigus grąžinti PVM į buvusį lygį. Iš pradžių siūlėme PVM iškart sumažinti iki 18 proc. Kai toks projektas „nepraėjo“, siūlėme PVM kasmet mažinti po procentą, kol jis pasieks 18 proc. Vis tiek atmetė. Ir jokių argumentų nepateikė. Susėda dauguma ir paspaudžia mygtukus. Kam jiems argumentai? Nors premjeras Saulius Skvernelis pernai liepą pasakė, kad jis pasirengęs svarstyti mažinimus. Tačiau frakcija vis tiek nusprendė atmesti“, - priminė E.Gentvilas.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas „socdarbietis“ Rimantas Sinkevičius sakė negirdėjęs, kad jo frakcija ar partneriai „valstiečiai“ planuotų PVM mažinti.

„Yra manančių, kad PVM mažinti neverta, nes niekas neatpigtų, tik verslas pasiimtų didesnį pelną. Aš negalvoju, kad verslas pasiimtų viską. Kažką pasiimtų, bet kažką ir paliktų. Tačiau manau, kad logiškiausia pagrindiniams maisto produktams sumažinti PVM, o viskam kitam palikti tokį, koks yra dabar. Reikėtų atpiginti mėsą, žuvį, pieną, galbūt daržoves, nes tada mažiau žmonės važiuotų į Lenkiją ir pinigus paliktų čia. Tokiu būdu per didesnę apyvartą sumažinimas kompensuotųsi. O grąžinti PVM į ikikrizinį lygį viskam... Žinoma, tai būtų gerai, tačiau Vyriausybė planuoja vykdyti socialinę programą, kuri, tiesą sakant, brangiai kainuoja: pensijų kėlimas, vaikų išmokos ir t.t. Todėl biudžete atsirastų ne visai teigiamas balansas. Dabar PVM mažinti labiausiai siūlo liberalai. Tačiau krizė baigėsi dar tada, kai jie patys buvo valdžioje ir prisidėjo prie biudžeto formavimo, bet tada jie PVM mažinti nesiūlė. Dabar jie opozicijoje, o opozicija visada siūlo gyventojams ir verslui patinkančius sprendimus, net nesidomint, kokią įtaką tai turės biudžetui. Svarbiausia - balsų medžioklė. Tačiau kai buvo valdžioje - nieko nedarė“, - dėstė R.Sinkevičius.

Keista, tačiau per krizę, kai biudžetas buvo klaikiai skylėtas, tuometinė konservatorių Vyriausybė pelno mokestį buvo padidinusi iki 20 proc., bet po to sumažino iki 15. Gal grįžimas prie 20 proc. būtų išsigelbėjimas valstybės biudžetui?

„Svarbiausia, kad iš valstybės neišeitų verslas. Pelno mokestis neturi būti didesnis nei aplinkinėse valstybėse, tačiau neturi būti ir mažesnis, nes privataus sektoriaus pelnai yra stulbinantys. Ir reikia galvoti, kaip teisingai pasidalinti pelnu. Galbūt didesnio mokesčio nereikėtų spausti iš pradedančiųjų, smulkiųjų, tačiau apie kitus būtų galima pagalvoti. Štai dabar ES svarsto IT kompanijas, tokias, kaip „Google“, apmokestinti ne pelno mokesčiu, o mokesčiu nuo apyvartos, nes internetinėje erdvėje veikiančių įmonių pelną sunku apskaičiuoti. Tokių kompanijų yra ir Lietuvoje arba yra jų filialų. Tada tokiose zonose, kaip Mergelių salos, bus sunkiau slėpti mokesčius, nes juos reikėtų mokėti ne ten, kur įmonė registruota, o ten, kur dirba jos filialai“, - akcentavo R.Sinkevičius.

Priminimas

21 proc. PVM maisto produktams galioja tik Lietuvoje ir Latvijoje. Kitose ES šalyse jis yra gerokai mažesnis, pavyzdžiui, Austrijoje ir Slovakijoje - 10 proc., Vokietijoje - 7 proc., Suomijoje ir Švedijoje - 14 ir 12 proc. O Malta ir Jungtinė Karalystė maisto produktams apskritai netaiko PVM.



Situaciją komentuoja Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos vadovė Alvita Armanavičienė:

Štai kelios idėjos gyventojų pajamų didinimui bei konkurencijos skatinimui, kurias siūlo Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija.

1. PVM grąžinimas į prieškrizinį lygį

Lietuvos ekonomikai jau kuris laikas augant, vertėtų apsvarstyti teisingumo atkūrimą - krizės metu laikinai padidinto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimą iki prieškrizinio 18 proc. dydžio. Būtent šį mokestį bene labiausiai jaučia nedideles pajamas gaunantys šalies gyventojai, o padidintas PVM vis dar skatina kai kurias, ypač smulkesnes, įmones vengti mokesčių, tuo didinat šešėlinę ekonomiką. Vartotojams šis sumažinimas reikštų mažesnes išlaidas ir galimybę nusipirkti daugiau prekių.

2. PVM dydžio diferencijavimas


Būtina peržiūrėti būtiniausių prekių PVM ir pasiryžti diferencijuoti šį mokestį bent jau maisto prekėms, kaip kad tai daro mūsų kaimynės - Lenkija, Latvija, Švedija bei Europos lyderės - Vokietija, Prancūzija, Italija.

Diferencijavimu turėtų būti skatinamas pirmiausia smulkiųjų vietos gamintojų produkcijos vartojimas. Jų produkcijos - nesvarbu, ar ja prekiaujama dideliame prekybos tinkle, ar savo specializuotoje parduotuvėje - paklausa galėtų būti skatinama taikant 5 ar net 0 proc. PVM mokestį. Tokiu būdu būtent smulkiųjų gamintojų produkcija įgytų konkurencinį pranašumą pirmiausia prieš atvežtinę produkciją, antra - prieš stambius vietos gamintojus.

PVM diferencijavimas duotų apčiuopiamų rezultatų pirmiausia vartotojams. Pavyzdžiui, jei pigiausias būtiniausių prekių krepšelis kainuoja apie 42 eurus, PVM sumažinus iki 18 proc. jo kaina siektų jau apie  39,15 euro. O diferencijavus PVM maisto produktams (pavyzdžiui, taikant Lenkijos PVM), tokio krepšelio kaina vidutiniškai svyruotų nuo 35 iki 37 eurų. Vadinasi, vidutiniškai 8 kartus per mėnesį gausiau apsiperkantis gyventojas ar šeima sutaupytų nuo 40 iki 56 eurų, per metus - nuo 480 iki 672 eurų. Tai tikrai nemaža suma, ypač gyvenantiems ant skurdo ribos.

3. Socialinės kainos skurstantiems

Seimas šiais metais įteisino Šeimos korteles - daugiavaikės šeimos su jomis turės teisę naudotis tam tikromis lengvatomis, paslaugomis, privilegijomis, taip pat nuolaidomis renginiams ar prekėms. Būtina išplėsti galimybes tokiomis kortelėmis naudotis ir gyvenantiems ant skurdo ribos.

4. Smulkių gamintojų skatinimas


Pritariame Vyriausybės norui skatinti mažų parduotuvių steigimąsi, tačiau verta prisiminti dar vieną svarbų aspektą - mažas parduotuves dažniausiai (ir beveik visada) steigia smulkūs gamintojai, kurie jose prekiauja savo gaminama produkcija. Todėl pirmiausia reikėtų kalbėti apie priemonių paketą, kuris padėtų gausinti tokių smulkių gamintojų skaičių šalyje. Vyriausybės žadėtas biurokratijos mažinimas būtų tik pirmas ir bazinis žingsnis. Tačiau būtina galvoti ir apie kitas priemones, tokias kaip jau minėtas mažesnis PVM smulkių gamintojų produkcijai ar  0 proc. pelno mokestis mažiems gamintojams iki tam tikros apyvartos.

Gamintojų skaičiaus auginimas didintų bendrą pasiūlą ir mažintų bendras kainas, o galiausiai - padėtų patiems žmonėms daugiau užsidirbti, vykdant ekonominę veiklą, o ne tiesiog gaunant socialines išmokas.

5. Kainininkas internete


Siekiant užtikrinti, kad visų minėtų mokesčių sumažinimas duotų tokį efektą, kokio ir tikimasi - žmonių pajamų padidėjimo - būtina užtikrinti visuomenei atvirai prieinamą kainų stebėjimą, kurį įgyvendintų ne tik valstybinės institucijos, bet ir suinteresuotos vartotojų bei gamintojų asociacijos. Tam reikalinga atvira platforma, pavyzdžiui, internetinis portalas, kuris būtų prieinamas kiekvienam norinčiam pasitikrinti, kur galima pigiausiai įsigyti bent jau būtiniausių prekių. Jų kainas galėtų kas savaitę teikti visi prekybos tinklai.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net