respublika.lt

Valdymo reforma. Kodėl mums jos reikia

(0)
Publikuota: 2019 vasario 17 08:40:42, Vladas Vaicekauskas ir Vilius Kazanavičius
×
nuotr. 2 nuotr.
Vladas Vaicekauskas. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Po „Respublikos“ publikacijų „Taškas, kur prasideda tikra valdžia ir demokratija“, „Savivalda be savarankiškumo, lyg namai be šeimininko“ apžvalgininkas Vladas Vaicekauskas ir socialinių mokslų daktaras Vilius Kazanavičius svarsto, kodėl ir kada turėtų prasidėti esminiai pokyčiai visoje valdymo sistemoje.

 

Reformų esmė ir prasmė

- Daugiau kaip 20 metų užsitęsusios arti milijardo eurų kainavusios bendrojo lavinimo, mokslo, studijų, kultūros, sveikatos, mokesčių, „Sodros“, pensijų fondų, savivaldos pertvarkos lauktų rezultatų neatnešė.

- Reformų sėkmė priklauso nuo to, kokiu mokslo lygiu joms buvo pasiruošta, kas ir kaip suformavo reformų tikslus ir uždavinius, sprendimo būdus, kaip sėkmingam reformų vykdymui buvo parengti specialistai ir vadovai ir ar sukurta savarankiška, nuo Seimo rinkimų ir vyriausybių kaitos nepriklausoma, reformų tęstinumą ir kontrolę galėjusi užtikrinti struktūra. Bet to nebuvo padaryta.

- Kokią žinią nevykusios reformos siuntė žmonėms?


- Daugelį metų tvyranti sumaištis valdymo sistemoje - reformas lydintys įstatymai, poįstatyminiai aktai buvo keičiami 11-12 ir net 30 kartų - siuntė prastą žinią visuomenei, - iš to kilo ir stiprėjo nepasitenkinimas partijomis ir valdžia, prasta žinia apie šalį, kur veikia nestabili, išbalansuota valdymo sistema, pasiekė tarptautines institucijas, rimtas užsienio kompanijas, turtingus investuotojus.

Moderni, protingai sukurta sistema, lanksti vykdomosios valdžios politika su ilgalaike strategija į mūsų šalį galėjo pritraukti keletą kartų didesnes investicijas, sustiprinti valstybės prestižą, užtikrinti gan solidų gyvenimo lygį.

- Klausimas paprastas. Kas galėtų paveikti, kad valdymo sistemoje prasidėtų esminiai pokyčiai? Nuo ko derėtų atsispirti?

- Nuo elementaraus suvokimo, susivokimo, kad išvestinės, kalbant paprasčiau, šalutinės, o tokiomis laikau mūsų minėtas švietimo, sveikatos, mokslo įstaigų ir kitas įvardintas reformas, nedavė, neduoda ir svarbiausia negali duoti visuomenės lūkesčius tenkinančių rezultatų.

Ir ne vien todėl, kad daugeliu atvejų minėtoms reformoms nebuvo tinkamai pasiruošta, reformos ne laiku pradėtos ir iki galo neužbaigtos. Didžiausia užsitęsusių reformų bėda, kad per 28 atkovotos nepriklausomybės metus nebuvo sukurta ir pradėta įgyvendinti esminė valstybės augimo procesus paveikianti, piliečių gyvenimus keičianti visos valdymo sistemos reforma.

Pavienės, dažnai žinybiniais barjerais izoliuotos reformos ne tik kainavo didžiulus pinigus, bet visuomenės gyvenime sukėlė daug nereikalingų, šalutinių problemų ir net chaoso.

- Kalbant paprasčiau...

- Kone 30 metų šalį valdančios partijos ir vyriausybės remontavo, renovavo, dažė-perdažė geležinkelio vagonus, klojo brangius pabėgius, statė remonto dirbtuves, o garvežį, lo-ko-mo-ty-vą ir toliau kūreno malkomis, vėliau pjuvenų briketais, brangia atsivežtine anglimi - į priekį judėjome lėtai, stabčiodami įkalnėlėse, su švilpuku ir garo kamuoliais į padanges išmesdami savas ir dideles europines lėšas.

- Įsižeidę valdininkai, politikai atsikirstų: o ką, tų vagonų nereikėjo remontuoti, prižiūrėti, perdažyti? Valdžia kūrė ir naikino apskritis, stambino ir naujas steigė savivaldybes, savivaldai patikėdama savarankiškai spręsti bendrojo lavinimo, pirminės sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos klausimus. Paremontuoti, perdažyti vagonai, kad ir su gariniu lokomotyvu, bet judėjo Europos kryptimi ir pasiekė Briuselį. Ar ir to jiems per mažai?

- Pasiekti - pasiekė, bet šitiek sugaišta laiko, išeikvota lėšų ir jėgų. Sakykim, kad ir estai, reformavę savo valstybės valdymo sistemą Briuselį pasiekė labiau sustiprėję ekonomiškai, sukūrę stabilesnius finansus ir aukštesnį pragyvenimo lygį.

- Estams šiek tiek pavydime...


- Būtent aptartos išvestinės, šalutinės reformos kūrė ir vis dar tebekuria regimybę, kad vagonų perstumdymai, stočių rekonstravimai ir sudaro sėkmės pagrindą. Ir šitoje iliuzijoje tebegyvename. Dešimtmečiais visą dėmesį, jėgas ir lėšas koncentruodami atskirų valdymo šakų, grandžių pertvarkai, kad ir kokia stipri partija, Vyriausybė, prezidentas valdytų šalį, esminio proveržio į žymiai geresnį gyvenimą galime ir nesulaukti.

Mano galva, šalies valdymo sistemos pertvarkai galėtų ryžtis nemažai gerų darbų pradėjusi dabartinė Sauliaus Skvernelio Vyriausybė.

Dar kartą apie seniūnijas


- Daug kas tvirtina, kad seniūnijos - praeities etapas. Jos per mažos, nelikę specialistų, kad pajėgtų savarankiškai tvarkytis.

- Užsienio valstybių patyrimas, tarp jų ir Lenkijos, įrodė, kad veikiančios seniūnijos, valsčiai kuo puikiausiai sprendžia vietos žmonių gyvenimo klausimus. Ir kur kas mažesnėmis sąnaudomis.

Po savivaldos, prezidento, Europarlamento rinkimų, aistroms aprimus, Vidaus reikalų ministerija - ji rūpinasi savivalda, kartu su Savivaldybių asociacija eksperimento tvarka, kur dar gyvena pakankamai žmonių, galėtų pabandyti atkurti savarankišką seniūnijų veiklą.

Po kurio laiko, įvertinus rezultatus, taptų aišku, ar savarankiškų optimalių seniūnijų atkūrimas pagerino savivaldos kokybę ir kaimo bendruomenių gyvenimą.

Regionų kūrimo politika


- Regionų politikai vystyti daug dėmesio skiria ir ES.

- Tai ne nauja idėja. Tarybiniais laikais Lietuvoje buvo įkurti stambūs pramoniniai centrai. Tokių centrų sukūrimas subalansavo pramonės teritorinį išdėstymą, gan vykusiai išsprendė specialistų rengimo ir tolygaus paskirstymo problemas. Buvo išspręsta nemažai ekonominių ir socialinių uždavinių. Kaimynė Latvija mūsų pavyzdžiu nepasekė ir tapo vieno miesto - Rygos - valstybe su visomis iš to kylančiomis bėdomis.

- Šiandien didžiausia problema - ne kaip pagaminti daugiau prekių, o kaip ir kur jas realizuoti?


- Pritarčiau. Išskyrus aukštąsias technologijas... Rimti, tarptautinio lygmens investoriai neateis neturėdami savo produkcijos realizavimo rinkų.

Ko nori rimtos kompanijos? Kad nebūtų dažnai keičiami verslą ir investicijas reglamentuojantys įstatymai. Kad užtektų aukštos kvalifikacijos specialistų ir techninių darbuotojų ir kad sutiktų geranorišką valdžios požiūrį.

Regioninius centrus ypač sustiprintų dalis iš ministerijų ir žinybų perkeltų specialistų. Jie padėtų profesionaliai spręsti įsikūrimo ir įsitvirtinimo problemas, į centrų valdymą perkeltų bendravalstybinį centrų kūrimo požiūrį.

Vyriausybės deleguotas atstovas taptų ir regioninio centro valdžia. Būtent toks vadovas, kartu su regiono centrą sudominusių savivaldybių merais, prisiimtų visą atsakomybę ne tik už pilnavertį centro funkcionavimą, bet ir už veiklos pasekmes.

Kvalifikuotais specialistais ir techniniais darbuotojais apsirūpinusių regionų centrai taptų tuo, ko labiausiai ir reikia rimtoms investicijoms, investoriams pritraukti.

Ekonomiškai pajėgių centrų atsiradimas, be abejonės sumažintų emigracijos srautus, būtų sukurtos prielaidos kuo greičiau emigrantams sugrįžti.

- Ar regionų centrų kūrimas padėtų atgimti miesteliams, bažnytkaimiams, gyvenvietėms?

- O taip! Miesteliuose, gyvenvietėse tebeveikia inžinerinė infrastruktūra. Palyginti, neblogai prižiūrimi keliai. Į regionų centrus persikėlę specialistai čia galėtų patogiai įsikurti. Likę tuščių mokyklų, kultūros namų, bibliotekų. Tad nesunku įrengti erdvius šiuolaikinius butus. Čia pat mokytųsi jų vaikai, vėl atsidarytų nebenaudojami vaikų darželiai. Lengvai ir nebrangiai įsikurtų privačios kirpyklos, skalbyklos, pirtys, stomatologai...

Jaunos šeimos, ištrūkusios iš transportu perkimštų didmiesčių, čia atrastų tykias, švarias erdves, sveikesnį poilsį ir maistą.

Į darbą centruose - automobiliu nulėktum per pusvalandį - mieste veždamas vaikus į mokyklą ir darželius sugaišti kur kas daugiau laiko.

- Ko reikia, kad regionų centrų kūrimas virstų realybe?

- Dėl to kyla nemažai abejonių. Iki šiol dirbusios Vyriausybės neišsprendė daug svarbių klausimų. Atominę elektrinę paskubomis uždarėme, išleidome daugybę ES lėšų, o darbai neužbaigti. Vilniaus pašonėje pastatyta Lietuvai labai pavojinga baltarusių atominė, bet nė viena Vyriausybė nesugebėjo susitarti, kad statybų aikštelė būtų pasirinkta kitoje vietoje. Vokietija iki 2022 m. uždarys visas atomines elektrines, nors jų gaminama elektra žymiai pigesnė.

Kitos valstybės užkonservavo pradėtas statybas. Dabar turime tai, ką turime. Valstybė pasidavė Baltarusijos ir Rusijos spaudimui.

Brangia nuoma įsigijome Lietuvai aiškiai per didelį dujų terminalą, bet nesugebame susitarti su kaimynais, kad terminalo eksploatavimo kaštais pasidalintume kartu jį eksploatuodami. Sunku pateisinti, kodėl valstybė, krizei įveikti, iš užsienio bankų skolinosi 4-4,5 karto brangiau, nei, tarkim, latviai iš Tarptautinio valiutos fondo. Net nacionalinio stadiono nepasistatėme, nors jau išleidome milijonus.

Nemažai problemų susikaupė ir mūsų politikoje. Kiek kartų rinkome Seimą, o žmonės jo darbu vis nepatenkinti. Nesiruošiu kaltę versti visiems Seimo nariams. Seimas realius darbus planuoja vienai kadencijai, ketveriems metams. O mokslas įrodė, kad valstybės raidos perspektyvą būtina suplanuoti mažiausiai 10-15 metų į priekį ir griežtai to laikytis. Deja, Lietuvoje nesukurta institucija, kuri, keičiantis Seimui ir Vyriausybei, užtikrintų perspektyvų 10-15 metų suplanuotų darbų įgyvendinimo, realizavimo tęstinumą.

- Kas šalyje tokia institucija galėtų tapti?

- Institucija, kuri užtikrintų valstybei svarbių darbų tęstinumą ir kontrolę galėtų tapti tam tikslui pertvarkyta Mokslų akademija.

Tenka pripažinti, kad iki šios dienos neturime rimtos analizės duomenų, kokią ekonominę, finansinę, socialinę grąžą davė panaudoti ES milijardai... Ar tai, ką pavyko sukurti, tikrai verta išleistų milijardų.

Vyriausybės nuveikti darbai atskleidė daug įsisenėjusių, spartesnę valstybės pažangą trukdžiusių problemų. Valdymo kadencija vos peržengė pusiaukelę, turime pakankamai laiko apmąstyti, kokiu keliu eiti, kad valstybės raida išvengtų slenksčių ir suteiktų daugiau vilties.

Valdymo sistemos pertvarkos pradžią galėtų ženklinti stiprių regioninių centrų kūrimo programa.

Regionų centrų kūrimo būtinumą derėtų aptarti pasitelkus mokslo bendruomenę, politikus, visuomenėje žinomus žmones, savivaldos vadovus, o taip pat tokią praktiką sukaupusių valstybių patyrimą.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s