PIONIERIUS. Valdovų rūmams skirtų 220 mln. litų švaistymo aferos prieš dešimt metų prasidėjo visa tai stebint Andriaus Kubiliaus Vyriausybei. Stasio Žumbio nuotr.

Nuo 1999 m. lapkričio 3 d. iki 2000 m. lapkričio 9 d. Vyriausybės vairas priklausė premjerui Andriui Kubiliui. Keturiolikos ministrų dešimtasis kabinetas tuomet viešai įsipareigojo ir pasižadėjo tarnauti Lietuvai.

Viešas ministrų pažadas

“Mes, Vyriausybės nariai, galime pasižadėti atsakyti už savo veiksmus ir už mums pavaldžių valstybės tarnautojų, pareigūnų politikų darbą: mes patys juos drausminsime, prireikus ir bausime, - žadėjo A.Kubiliaus ministrų choras. - Pasižadame užtikrinti viešumą sprendžiant valstybės finansinius ir turtinius klausimus, informuoti visuomenę apie realią valstybės finansinę būklę. Mūsų principai: ryžtas, bendras darbas, atvirumas ir atsakomybė”.

Vakar Viešųjų pirkimų tarnyba paskelbė oficialias išvadas, kuriose nurodoma, kad būtent dešimtosios Vyriausybės darbo metais vyko vien neskaidrūs vadinamųjų Valdovų rūmų statybos darbų ir paslaugų pirkimo konkursai.

Atlikus išsamų tyrimą paaiškėjo, kad nei perkančioji organizacija - valstybės įmonė Vilniaus pilių direkcija, nei jai šimtus milijonų litų žarsčiusi Vyriausybė nė nemanė laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo.

Viešųjų pirkimų tarnyba direktoriaus pavaduotojo Vaidoto Jakšto pasirašytose išvadose nurodoma, kad įstatymo pažeidimai prasidėjo jau paskelbus kvietimą dalyvauti Valdovų rūmų statybos konkurse. Ši procedūra vyko premjero A.Kubiliaus ministrų kabinetui dar neišdirbus nė dviejų mėnesių.

Vėliau neskaidrių konkursų procesas įgavo tokį pagreitį, kad pirkimų sutartys buvo keičiamos net be Viešųjų pirkimų tarnyba žinios, toms pačioms paslaugoms ir darbams brangstant astronominiu greičiu. Kai kurie darbai net nebuvo susiję su Valdovų rūmų projektu.

Valdovų rūmų statytojai nesivargino net skelbti konkrečių objektų aprašymų, techninių reikalavimų, todėl yra tikėtina, kad šiuose milijoniniuose konkursuose turėjo galimybę dalyvauti tik tos įmonės, kurios neleistinu būdu gaudavo išsamią ir tikrą informaciją.

Žaidė atgalinėmis datomis

Viešųjų pirkimų tarnyba ekspertai nustatė, kad statybų Pirkimo komisija buvo sudaryta net vėliau, nei buvo nustatyta konkurso dalyvių vokų atplėšimo procedūra. Ji vyko ir ne tą valandą, kaip buvo skelbiama.

Be to, Pirkimo komisijos pirmininkas ir nariai nešališkumo deklaraciją pasirašė praėjus tik trims dienoms nuo vokų atplėšimo, t.y. jau nustačius reikiamus nugalėtojus.

Neskaidrūs Valdovų rūmų statybos darbų konkursai buvo itin palankūs koncorciumui “Papėdė”, sudarytam iš bendrovių Panevėžio statybos tresto, Paminklų restauravimo instituto, Pilių tyrimo centro “Lietuvos pilys” ir “Geostatybos”.

Į 1997-1999 m. skirtą finansavimą - 91 mln. 826 tūkst. 294 litus - Panevėžio statybos trestas, pavyzdžiui, įtraukė net Vilniaus geležinkelio stoties keleivių rūmų rekonstrukcijos darbus, Prezidentūros pastato Turniškėse remontą.

Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat konstatavo, kad 1997-1999 m. “nekilnojamosiose kultūros vertybėse atlikti tyrimo-projektavimo darbai” už 15 mln. 613 tūkst. 241 litą, tačiau Paminklų restauravimo institutas Viešųjų pirkimų tarnyba negalėjo paaiškinti, kokiuose objektuose panaudojo net 13 mln. 440 tūkst. litų.

Vadovas naujas - bėdos nėra

Tai tik keli Viešųjų pirkimų tarnyba tyrimo medžiagos epizodai, patvirtinantys, kad iš daugiau nei 220 mln. litų, skirtų Valdovų rūmų statybai, nemaža valstybės lėšų dalis galėjo tyliai nugaruoti.

Laikinasis valstybinės įmonės Vilniaus pilių direkcijos vadovas Vytautas Povilaitis apie tokius Lietuvos žmonių turto grobstymo mastus nieko nežino, nes šias pareigas eina tik kelis mėnesius.

“Esu laikinai einantis šias pareigas, todėl nieko nežinau, - vakar “Respublikai” sakė V.Povilaitis. - Nebent tik tą dokumentaciją, kuri buvo pateikta Viešųjų pirkimų tarnyba. Kas čia galėjo būti neskaidraus? Gal perkamos statybos paslaugos, gal ne taip pasirinktas rangovas. Nežinau, tai dešimties metų senumo istorija”.

Žaliava prokurorams

Viešųjų pirkimų tarnyba direktorius Žydrūnas Plytnikas vakar “Respublikai” patvirtino, kad įstatymo pažeidimų mastai statant Valdovų rūmus yra tiesiog neįtikėtinai dideli, tačiau valstybei padarytą žalą pinigais gali įvertinti nebent teisėsaugininkai.

“Šiose statybose iš esmės buvo nesilaikoma Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, o jei paimtume kiekvieną mūsų išvadų punktą, galima sakyti, kad šis įstatymas kai kam iš tuo metu buvusių valdžioje apskritai neegzistavo, - sakė Ž.Plytnikas. - Mes uždavėme daug klausimų, į kuriuos taip ir nesugebėta mums atsakyti. Akivaizdu, kad tuomet visiškai nieko nedarė ir Viešųjų pirkimų tarnyba, arba šios institucijos priežiūros tiesiog nebuvo”.

Valdovų rūmų projektui Lietuva iki šiol išleido daugiau nei 220 mln. litų, tačiau kiek jų ir į kieno kišenes nugaravo, dabar apskaičiuoti neįmanoma. Tuo tarpu istorinio objekto statytojai jau yra paprašę ir papildomo 50 mln. litų finansavimo.

“Dėl Valdovų rūmų statybos darbų kainos dydžio dabar ką nors pasakyti yra labai sunku, nes konkursai vyko neskaidriai, - tvirtino Ž.Plytnikas. - Be to, mes iki šiol nežinome, kokios galėjo tuomet būti statybos darbų kainos, nes taip pat nėra žinoma, kokie pasiūlymai buvo pateikti kitų konkurso dalyvių vokuose. Mes neturime tokių palyginimų, kurie parodytų kainų skirtumus.

Šiuo metu labiau tikiuosi net ne Valstybės kontrolės, o jau teisėsaugos institucijų dėmesio. Valdovų rūmų statybos istorija gali tapti atskaitos tašku, nuo kurio mūsų valstybė pradėtų švarintis. Bet kadangi nuo mūsų surinktų faktų paskelbimo galioja pusės metų senatis tyrimui pradėti, neabejoju, kad surinkta medžiaga privalėtų susidomėti prokurorai. Generalinei prokuratūrai ant stalo mes padėjome labai rimtą medžiagą”.

Loreta Graužinienė - Seimo Audito komiteto pirmininkė:

Belieka tik apgailestauti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba tik dabar pamatė, kaip vyko Valdovų rūmų statyba. Juk šioje tarnyboje dirba lyg ir tie patys žmonės - pasikeitė tik vadovas. Man tai yra keistas aspektas, vertas išsamesnės analizės ir aptarimo.

Jeigu paskelbtos išvados yra teisybė, rimtai įvertintos teisiškai, tai būtų precedento neturintis atvejis - Valdovų rūmams skirta tikrai labai daug pinigų.

Dabar svarbu stebėti, kad neatsitiktų taip, kaip atsitiko su premjero rezidencijos rekonstrukcija. Ta pati Viešųjų pirkimų tarnyba juk irgi nustatė pažeidimus, tačiau Vyriausybė šiuos faktus kažkodėl interpretuoja savaip. Dar labiau keista, kad premjero Gedimino Kirkilo problemas gina premjeras Andrius Kubilius.

Jeigu Valdovų rūmų statybos išties vyko neskaidriai, pažeidžiant įstatymą, manau, tai aptarsime jau pirmajame Audito komiteto posėdyje.

Įtarimų dėl Valdovų rūmų statybų jau kilo tuomet, kai išseko tos pradinės didelės pinigų sumos ir pradėta prašyti papildomo finansavimo. Tiesa, kilus šioms abejonėms buvo garsiai sakoma, kad šiame objekte viskas vyksta viešai ir skaidriai. Mūsų valstybėje yra daug netvarkos ir keli žmonės to negali sutvarkyti - būtina sisteminė priežiūra.

Žinoma, dėl to, kas atsitiko, yra ir parlamentarų kaltės - pripažįstu, kad ne viską padarėme iki galo, nepareikalavome išsamesnio tyrimo. Tačiau noriu atkreipti dėmesį ir į tai, kad už tokius projektus atsakingi ne vien Seimo nariai. Čia yra ir Vyriausybės, teikiančios biudžeto projektą, atsakomybė. Generalinė prokuratūra, vienintelė institucija, turinti teisę ginti viešąjį interesą, šios funkcijos visiškai nevykdo.

Kontrolės sistemos nėra visoje valstybėje ir mes iš to nė kiek nepasimokome. Dabartinė Vyriausybė dabar kaltina buvusios veiklą, tačiau nenustebčiau, jei po kiek laiko pradės lįsti ir šiandien veikiančio kabineto “palikimas”.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"