Valdininkai nesiekia šeštokų lygio

Vaikams nebūtų sunku

Dabar pirmojo etapo metu kandidatams pateikiamas testas. Jo neišlaikiusieji gali bandyti testą perlaikyti. Nepasisekus ir antrąjį kartą, svajonės tapti valdininku tenka atsisakyti mažiausiai pusei metų. Išlaikiusieji patenka į savotišką sąrašą, iš kurio vėliau institucijos antrojo etapo metu renkasi sau darbuotojus. Antrasis etapas ir toliau yra pokalbis su galimybe pateikti praktines užduotis.

Testai, pateikiami pirmajame etape, sudaromi iš dviejų dalių. Pirmąją sudaro užduotys, skirtos patikrinti bendruosius mąstymo gebėjimus (40 klausimų), antrąją - 20 klausimų, daugiausiai susijusių su darbu valstybės tarnyboje. Kad testas būtų išlaikytas, užtenka atsakyti vos į 50 proc. kiekvienos dalies klausimų. Dauguma jų - tokie lengvi, kad net moksleiviui būtų gėda į juos neatsakyti. Beje, „Vakaro žinios“ su kelių šeštokų pagalba atliko žurnalistinį eksperimentą, kaip su tokiomis užduotimis susitvarkytų moksleiviai. Blogiausiai pasirodęs šeštokas atsakė net į 80 proc. klausimų. O jo bendraklasis Dovydas iš Vilniaus neįveikė tik 2 klausimų.

Imti kyšį ar ne?

Tai nieko nuostabaus. Pavyzdžiui, išvardyta: klevas, uosis, eglė, tulpė, ąžuolas. Reikia atsakyti, kuris žodis netinka. Arba: 6, 12, 18, ?, 30, 36. Klausimas: koks skaičius turi būti vietoj klaustuko?

O ir antrosios testo dalies klausimai, susiję su valstybės tarnyba, lengvi net visiškai nieko bendro su tuo neturintiems žmonėms. Pavyzdžiui, gali tekti užduotis atsakyti, kaip elgtis konkrečioje situacijoje. Institucijoje kyla skandalas, apie kurį sužino žiniasklaida. Keli atsakymų variantai, kaip reikėtų elgtis įstaigos vadovui: sušaukti spaudos konferenciją ir į ją neateiti; bandyti pameluoti, kad nieko neįvyko; paaiškinti viską per spaudos konferenciją ir t.t. Arba klausimas, kiek renkama Seimo narių: 131, 71, 141, 70 ar 160. Bene sunkiausia užduotis atsakyti į klausimą, kaip reikia elgtis valdininkui, kuriam siūlomas kyšis: paimti jį ir tylėti; nepaimti ir tylėti; kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą.

Tvirtina, kad pasiteisino

Tiesa, net ir išlaikiusiems testą koją galėtų pakišti anglų, vokiečių arba prancūzų kalbos geras nemokėjimas, nes, pasirodo, mokėti užsienietiškai dirbant Lietuvai yra kone būtina. Tiesa, gali būti, kad kai kurios įstaigos tokių reikalavimų nekels.

Valstybės tarnybos departamento vadovas Osvaldas Šarmavičius tvirtino, kad naujovė labai pasiteisino, nes iškart iš kandidatų sąrašo galima išbraukti itin silpnai pasirengusius. O jų yra apie 30 proc.

„Nesakau, kad viskas yra tobula. Gal ir reikia ką nors keisti. Bet čia jau turi būti politinis sprendimas“, - tvirtino O.Šarmavičius. Beje, iki pernykščio birželio įsidarbinusieji valstybės tarnyboje papildomai testuojami nebus.

Maskuoja tikrovę

Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktoriaus Bronislovo Burgio esama situacija, kai mokyklas ir universitetus baigę kandidatai į valstybės tarnybą nesugeba atsakyti į elementarius klausimus, nestebina. Esą viskas yra dėsninga.

„Taip yra dėl to, kad valstybė jau seniai maskuoja visa tai, kas vyksta Lietuvoje. Maskuoja viską, kas yra žinoma, kas yra išmokta. Todėl ir nesugebama atsakyti į elementarius klausimus. Antras dalykas - valstybė visiškai panaikino motyvaciją. Juk, pavyzdžiui, į Seimą galima patekti be jokių žinių. Daugybė parlamentarų nemoka užsienio kalbų, nesugebėtų išspręsti elementaraus matematikos uždavinio. Bet priklauso partijai, todėl ir patenka į Seimą. Arba į valstybės tarnybą. Tai matydami jauni žmonės netenka motyvacijos mokytis. Juo labiau kad, kaip minėjau, žinių tikrinimas būna tik vaidyba. Be to, kad ir koks tu būsi geras, ne tau, Martynai, mėlynas dangus, nes visus postus gauna partijoms artimi žmonės. Protingų žmonių poreikio nėra, todėl visuomenė ir bukėja. Kol nebus sutvarkyti visi šitie dalykai, tol nieko gero tikėtis negalime“, - įsitikinęs B.Burgis.

Bukumas visus tenkina

Gimnazijos direktoriaus teigimu, žinių tikrinimas privalo būti kiekvienoje klasėje.

„Nuo pat pirmos klasės būtina išryškinti gabiausius ir bukagalvius. Tai būtų postūmis mokytis. Tačiau tėvai ir vaikai kategoriškai pasisako prieš privalomus žinių tikrinimus. Kodėl? Nes tėvai patys tokie yra ir nenori, kad paaiškėtų realūs jų vaikų sugebėjimai. O dabar visi išlaiko egzaminus ir yra patenkinti. Ir tėvai, ir vaikai. Taip pat ir universitetai, kurie gauna „patrankų mėsos“, iš kurios gali imti pinigus. Studentai nesugeba mokytis, o dėstytojams nuo to tik geriau, nes nesulaukia sudėtingų klausimų. Visi baigia studijas, gauna diplomus. Bet ko tie diplomai verti? Todėl ir nereikia stebėtis, kad kandidatai į valstybės tarnybą nesugeba atsakyti į vaikiškus klausimus“, - dėstė B.Burgis.


Povilas URBŠYS, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys:

Naująją priėmimo į valstybės tarnybą tvarką aptarėme ir komitete. Daug kas išsakė nuomonę, kad pirmojo etapo testai yra tik dėl testų, nes jie nieko neparodo. Be to, testavimas nepanaikina subjektyvaus vertinimo. Juk antrame etape jau viską lemia žmogiškasis faktorius. Dažniausiai priėmimą į darbą lemia partiškumas.

Beje, yra tokių, kurie sako, kad pirmojo etapo testas yra sunkus. Esą per trumpą laiką reikia atsakyti į daug klausimų, todėl yra didelė suklydimo galimybė.

Mano nuomone, tvarką reikia keisti. Pirmojo etapo testai turi būti pritaikyti konkrečiai sričiai. Pavyzdžiui, jei žmogus nori įsidarbinti socialinės apsaugos srityje, tai keletas klausimų turi būti iš tos srities. O antrajame etape reikėtų kuo labiau neutralizuoti žmogiškąjį faktorių. Galbūt reikia padaryti taip, kaip su abitūros egzaminais, kai darbų taisytojai nežino, kokio konkretaus dvyliktoko darbą taiso. Taip ir su kandidatais į valstybės tarnybą gal reikėtų nuasmeninimo: kad žmogus būtų vertinamas tik už parodytus sugebėjimus.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“