respublika.lt

2017 rugsėjo 21, ketvirtadienis

Laisval kortel 2

Vaikų vieta - tik ant asfaltonuotraukos (8)

2017 rugpjūčio mėn. 16 d. 07:55:34
Danas NAGELĖ, zinios@vakarozinios.lt

Matyt, tokios pozicijos laikosi Vyriausybė ir Seimas, nes visoms Lietuvos vaikų vasaros stovykloms šiemet skirta vos 1 mln. eurų, o ir ne vasaros metu po pamokų vaikai turėjo laiką stumti, kaip kas išmano, mat šiais metais popamokinei veiklai skirta 2,6 mln. eurų mažiau nei pernai. Savotiškas valdančiųjų valstiečių taip žadėtas dėmesys švietimui ir kultūrai. O pasiteisinti, kad trūksta pinigų, nėra kaip, nes į biudžetą jų šiemet prikapsėjo daug daugiau, nei tikėtasi.

 

Turbūt dar visi prisimename, kaip į rinkimus juos laimėjusieji ėjo su šūkiais, kad bus skiriamas iki šiol neregėto dydžio dėmesys kultūrai ir švietimui. Tačiau vos tik rinkimai baigėsi, šūkiai užtilo. Štai šių metų biudžete moksleivių popamokinei veiklai numatyta 2,6 mln. eurų mažiau nei pernai. Valstiečiai teisinasi, esą biudžeto projektą rengė buvusi Vyriausybė, tačiau jam pataisyti dar buvo likusios kelios savaitės. Na, jei jau nesuspėjo, ne vėlu tai padaryti dabar. Finansų ministerija skelbia, kad per pirmą pusmetį į valstybės biudžetą surinkta 87,8 mln. eurų daugiau, nei planuota, o į valstybės ir savivaldybių biudžetus kartu sudėjus - net 169,3 mln. eurų daugiau, nei tikėtasi. Tačiau norint iš pertekliaus pasemti kažkiek pinigų, tektų perskirstyti biudžetą, o tam reikėtų Seimui rinktis į neeilinę sesiją. Bet juk atostogos! Ir, tikėtina, seimūnai jų neleidžia ant asfalto, kaip tūkstančiai vaikų, mat jų vasaros stovykloms Švietimo ir mokslo ministerija šiems metams išdrebino tik 1 mln. eurų. Tiksliau, 300 tūkst. eurų, o dar 700 tūkst. liepta sumesti savivaldybėms.

Ministerija giriasi, kad tai penktadaliu daugiau nei pernai, tačiau tuo pat metu neslepia, kad finansavimas yra absurdiškai mažas, nes apie 90 proc. stovyklautojų, kaip pripažįsta pati ministerija, 70 proc. stovyklavimo išlaidų privalės padengti patys, net ir socialiai remiamos bei gausios šeimos turės susimokėti po 5 proc. (beje, į šią kategoriją įtraukti ir imigrantai). Net ir tie 5 proc. kiekvieną centą skaičiuojančioms šeimoms tikriausiai yra nepakeliama našta, nes stovyklų kainos yra milžiniškos. Net Lietuvoje, Trakų rajone, vos savaitės trukmės stovykla vienam vaikui kainuoja nuo 165 eurų.


Interviu su Eugenijumi Jesinu, Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininku:


- Šių metų valstybės biudžete moksleivių popamokinei veiklai skirta net 2,6 mln. eurų mažiau nei ankstesniais metais. Ar iš viso ta popamokinė veikla dar egzistuoja?

- Negalima sakyti, kad jos visiškai nebėra, bet kad gerokai sumažėjo valandų - tai yra neginčytinas faktas. Neformalaus ugdymo esmė - ne tik papildomas vaikų ugdymas, bet ir užimtumo didinimas, kuris būtinas siekiant juos atitraukti nuo žalingų įpročių, nuo aplinkos, gatvės įtakos. Kai sumažėjo finansavimas, tai ir įvairių būrelių sumažėjo, o tų, kurie liko, sumažėjo valandų. Štai aš turėjau tris valandas su skautais, tai man paliko vos vieną valandą. Buvo šachmatų būrelis - jo visai nebeliko. Kokius būrelius ir kiek valandų palikti, sprendžia mokyklų vadovai. Formaliai tai sprendžia mokyklų tarybos kartu su direktoriais, tačiau direktoriai į tas tarybas pasirenka sau lojalius asmenis ir priima sprendimus. Taip taupydami lėšas, nes finansavimas apkarpytas, tačiau neatsižvelgdami į mokinių poreikius bei užsibrėžtus tikslus, o tik taupydami lėšas. Kaip su dalgiais eina per visas valandas.

- Rugsėjį prasideda nauji mokslo metai, tačiau finansavimas popamokinei veiklai tikriausiai nedidės, nes biudžetiniai metai prasidės tik sausį?

- Be abejo, kad valstybės biudžetas sudaromas pagal finansinius metus. Nebent papildomų pinigų skirs Švietimo ir mokslo ministerija, jei susipras paimti iš ES struktūrinių fondų. Nes ši veikla gali būti finansuojama iš struktūrinių fondų. Juo labiau kad apie 30-40 mln. eurų įsisavinimas šiuo metu yra „pakibęs“. Klausimų daugiau nei atsakymų, kam tie pinigai taupomi ir kodėl, jei jie iš viso gali „nuplaukti“.

- Tikriausiai su moksleivių užimtumu yra problemų ne tik per mokslo metus, bet ir vasarą, nes stovykloms iš viso ketinta skirti vos 1 mln. eurų?

- Be abejo. Juk tai labai maža suma. Nemažai tėvų neturi galimybių išleisti vaikus į stacionarias stovyklas, nes reikia prisidėti savomis lėšomis. Todėl mes siūlėme organizuoti dienos stovyklas: vaikas namie pavalgo pusryčius, išeina į stovyklą, ten gauna pietus ir užsiėmimus iki 17 valandos ir grįžta namo. Bet reikia mokėti ir tiems patiems darbuotojams, ir reikia apmokėti komunalines paslaugas mokyklose ar kitose patalpose, kur vyksta stovyklos, reikia mokėti už sporto salės nuomą, jei oras blogas, pavėžėti vaikus iš atokesnių vietų ir panašiai. O pinigų tam nenorima skirti. Apie tai mes kalbėjome Seimo Švietimo ir mokslo komitete, bet... Ten sėdi žmonės, kurie nėra susidūrę su praktika ir nežino, kaip viskas vyksta.

- Pigiausios stacionarios stovyklos kainuoja nuo 165 eurų savaitei...

- Kaip šeima, turinti mažas pajamas, gali į jas išleisti vaiką, jei reikia sumokėti 70 proc. sumos? Stovyklas organizuoja verslininkai, todėl, savaime aišku, jie nori užsidirbti. Jiems nesvarbu niekas, tik užsidirbti, todėl turėtų daugėti dienos stovyklų, kurios tėvams beveik nieko nekainuotų ir prie kurių verslas neprisideda. Užimtumas būtų šimtaprocentinis, jei dienos stovyklos įsikurtų prie kiekvienos mokyklos. Nepasiturintiems tai būtų parama, vaikai užimti, jiems nekiltų idėjos trintis blogoje aplinkoje ir išbandyti žalingus įpročius, padaužyti langus ar dar ką nors padaryti. Šiuo metu užimtumas yra labai aktualus, nes jo nesant geometrine progresija didėja žalingos aplinkos poveikis.

- Sutaupydami kelis eurus, kurie galėtų būti skirti užimtumo skatinimui, vėliau išleidžiame milijonus vaikų, turinčių žalingų įpročių, gydymui, reabilitacijai ir t.t.?

- Taip, paskui teks vaikus gydyti nuo alkoholizmo, narkotikų, vaikai pakliūva į socializacijos centrus, o kitas etapas - kalėjimai. Apie tai iš viso nemąstoma. Dėl to paties alkoholio... Prieš jį kovojama tik didesnėmis kainomis ir visokiais draudimais. O apie prevencines priemones niekas nė nekalba.

- Finansų ministerija paskelbė, kad per pirmą pusmetį į valstybės ir savivaldybių biudžetus surinkta beveik 170 mln. eurų daugiau, nei planuota, vien į valstybės biudžetą - beveik 88 mln. eurų daugiau. Regis, nesunku tuos pinigus perskirstyti tam, kam trūksta. Tačiau galbūt Seimas nenori nutraukti savo atostogų?

- Veikiausiai taip yra. Juo labiau kad, mūsų žiniomis, lėšų surinkta 800 mln. eurų daugiau, nei tikėtasi, nes skelbiama, kad surinkta 4 proc. daugiau BVP, o mūsų metinis BVP sudaro apie 7-8 mlrd. eurų. Aš tą klausimą uždaviau premjerui per susitikimą, vykusį prieš savaitę. Jis man pasakė, esą Lietuva, pasirašydama su ES stojimo sutartį, valstybės skolą grąžinti įsipareigojo iš tų viršplaninių lėšų. Nejaugi ES pasiima visas viršplanines lėšas? Valdininkai ir politikai, kai tik nori, visada randa labai daug įvairiausių pasiteisinimų. Esą fiskalinė drausmė neleidžia perskirstyti viršplaninių lėšų. Kaip yra iš tikrųjų - neturime galimybės patikrinti. Informacija labai kruopščiai slepiama, tačiau tikrai netikiu, kad ES liepia visas viršplanines lėšas skirti skolai grąžinti.

- Prieš rinkimus valstiečiai tvirtino, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas kultūrai ir švietimui. Ar jaučiate tą didesnį dėmesį?

- Nejuokaukite. Dėmesys ne tik nepadidėjęs, dėmesio iš viso jokio nebeliko. Atsakingai pasakysiu: Vyriausybė ir pats premjeras visiškai nesuvokia švietimo reikšmės valstybės raidai. Jų akimis, švietimas yra papildomos išlaidos, iš kurių nepavyksta gauti dividendų. Todėl ir murkdomės. O po to mokytojai sulaukia priekaištų, kad neparengia mokinių. Parengia net ir be valstybės dėmesio, pažiūrėkite, kiek medalių tarptautinėse olimpiadose mūsų vaikai iškovoja. Be to, kas studijuoja universitetuose? Ne mūsų parengti vaikai? Tas pats premjeras, ar ne Lietuvos mokyklą baigė? Tą pačią lietuvišką mokyklą, kaip ir dauguma Seimo bei Vyriausybės narių. Ir vis tiek nesuvokia švietimo svarbos.

- Visą energiją išlieja nemušimo įstatymams, kuriais dar kartą įtvirtino, kad negalima mušti vaikų, nors jų mušti ir prieš tai nebuvo galima.

- Būtent. Ir net nekalba, kodėl tas smurtas atsiranda, kad smurtautojais tampa tie, kurie dėl užimtumo stokos pakliūva į blogų draugų įtaką.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (8)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ĮTEIKĖ: Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Suverenaus Maltos ordino Petras Zapolskas ketvirtadienį įteikė skiriamuosius raštus Popiežiui Pranciškui.
  • SUSITIKO: finansų ministras Vilius Šapoka ketvirtadienį susitiko su Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ atstovais; susitikime aptarta II pensijų pakopa, numatomas pensijų indeksavimas, „Sodros“ finansinė situacija ir kiti klausimai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar esate patenkinti savo atlyginimu?

balsuoti rezultatai

Ar tikite materialinės pagalbos prašymais, skelbiamais socialiniuose tinkluose?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +9   +11 C

   +11  +12 C

 

   +12   +13 C

   +13  +18 C

  +17 +22 C

 

   +19  +21 C

    6-11 m/s

     1-5 m/s

 

      1-3 m/s

 

USD - 1.2007 PLN - 4.2774
RUB - 69.4380 CHF - 1.1532
GBP - 0.8868 NOK - 9.3440
reklama
Labas vasara