„Vaikų gynėjai“ pamatė, ką pridirbonuotraukos (107)

2018 lapkričio mėn. 08 d. 12:36:44 Perskaitė 6527

Vakar Seimo žmogaus teisių komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, ant kilimėlio išsikvietė visus už vaiko teisių reformos įgyvendinimą atsakingų institucijų vadovus. Jų buvo prašoma paaiškinti, kodėl į dienos šviesą kasdien kyla vis naujos istorijos apie institucijų smurtą ir kur ta žadėta pagalba šeimoms.

 

Reikia 300 mln. eurų, yra tik 22 mln.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis neslėpė, kad reformos įgyvendinimui vis dar trūksta daug pinigų. Ministras iš karto pasakė sutinkantis su kritika, kad kol kas reformoje visiškai nematyti paslaugų šeimai, kurios turėtų būti kertine reformos ašimi. „Šiuo metu vėluojame sukurti bazinį paslaugų šeimai paketą - tai yra susitarimas, kokios paslaugos turi būti suteikiamos savivaldybėje kiekvienai šeimai. Šiuo metu vyksta viešas derinimas, patvirtinsime šiemet. Jeigu visos paslaugos, kurios ten surašytos, būtų sukurtos kitais metais, reikėtų apie 300 mln. eurų. Tai yra siekinys. Bet suprantame, kad paslaugos taip lengvai nesikuria. Vyriausybė prieš savaitę skyrė paslaugoms šeimai 22 mln. eurų, kad paketą būtų galima pradėti įgyvendinti“, - komitete sakė ministras.

Trūksta specialistų

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Alina Jakavonienė, pristatydama savo vertinimą apie reformos įgyvendinimą, paminėjo specialistų trūkumą: „Tikrai nėra žmonių, kurie yra pasiruošę dirbti tokį sudėtingą, atsakingą darbą. Didelis visuomenės, žiniasklaidos dėmesys, milžiniški krūviai, pavojingos darbo sąlygos sukelia žmogiškųjų išteklių iššūkius.“

Pasirodo, specialistų trūksta visoje sistemoje. O dėl to šeimoms tenka laukti ilgus mėnesius, kad pagaliau būtų išsiaiškinta, ar vaikas tikrai patyrė smurtą. Dabar viešumą pasiekia atvejai, kai įtarus, kad tėvai prieš vaikus smurtavo, tėvų atžvilgiu keliama baudžiamoji byla ir pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tokio tyrimo metu svarbiausiu įrodymų šaltiniu tampa vaikas, todėl visada privalo būti atliekama psichiatrinė psichologinė ekspertizė. Deja, jos laukti vidutiniškai tenka 6 mėnesius.

„Siekis yra baigti tokius tyrimus kuo greičiau, tačiau paskyrus ekspertizę, tyrimas trunka 6-8 mėnesius. Darėme kiek galėjome pagal savo kompetenciją, kėlėme finansavimo klausimą, kreipėmės į Vyriausybę, tačiau šiandien galimybės ribotos. Jeigu tai išsispręstų, tyrimo trukmė pagreitėtų. Pačių sunkiausių veikų tyrimas vidutiniškai trunka 7 mėnesius“, - sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas. Jis priminė, kad tėvai turi teisę skųsti teismo sprendimą dėl vaiko paėmimo per 7 dienas. Tačiau patikino, kad kol kas tokie atvejai - pavieniai.

Tėvai neskundžia

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sakė taip pat pasigendanti tėvų skundų: „Skundai, kuriuos gauname, yra vėluojančio pobūdžio. Skundų po liepos 1 d. kol kas turime minimaliai. Dėl vaikų paėmimo situacijos, sakyčiau, praktiškai nėra.“ Kontrolierė taip pat apgailestavo dėl specialistų trūkumo, kuris ištęsia ikiteisminius procesus. „Tai nenormalu. Visos apygardos prokuratūros mums patvirtino, kad eilėje reikia laukti 6-7 mėnesius ar dar daugiau. Vaikams tai yra labai skausminga“, - stebėjosi kontrolierė.

Tačiau E.Žiobienė „Vakaro žinias“ patikino, jog dėl visų viešumoje nuskambėjusių šeimų, iš kurių paimti vaikai, istorijų, kontrolierė pradėjo tyrimus. Dėl visuomenėje kilusios panikos, Seimo nariai kaltino ministrą ir reikalavo arba imtis griežtų veiksmų, arba prisiimti atsakomybę. „Atsakomybę prisiimame, pakeitimus teisės aktuose, komunikacijoje, tarnybos valdyme ir visur kitur darome ir darysime“, - pažadėjo L.Kukuraitis.

Žalojami vaikai

Nemažai kritikos institucijoms turėjo ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Lietuvos tėvų forumo atstovas Kęstutis Mikolajūnas atskleidė, kad jau renkamos lėšos teisinei pagalbai nuo tarnybų nukentėjusiems tėvams. „Tik maža dalis tėvų ryžtasi kalbėti viešai. Tačiau visiems tėvams labiausiai kelia nerimą kėsinimasis į šeimų suverenumą, kuris turėtų būti valstybės pagrindas“, - sakė tėvų atstovas.

Labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ vadovė Aušra Stančikienė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu reforma negina vaiko teisių, bet jas pažeidžia: „Jėgos persvara yra valdiškų institucijų pusėje. Taip yra pažeidžiamos žmogaus teisės. Šeima jaučiasi iš karto apkaltinta. Tarptautinėje praktikoje vaiko apsauga užtikrinama per poreikių vertinimą ir paslaugų skyrimą. Algoritmas turi būti atvirkštinis - ne grėsmių, o pagalbos nustatymas.“

Baigiantis posėdžiui komiteto nariai patarė tarnybų vadovams imtis pertvarkų kuo greičiau ir į darbo grupes įtraukti tėvų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus. Be planuojamų įstatymų peržiūrų, ministerija pažadėjo sukurti apeliacinę sistemą, kuria galėtų naudotis tėvai, nesutinkantys su tarnybų sprendimais.

Fotografas, penkių vaikų tėtis Evaldas LASYS:

- Man patiko vienos psichologės mintis, kuri sakė, kad jeigu mes kalbame apie vaiko saugumą, išimdami vaiką iš šeimos aplinkos ir paneigdami jo ryšius, mes kalbame ne apie vaiko saugumą, o jau apie tam tikrą ideologiją. Kai vaikas yra labiausiai nubaudžiamas. Įstatymo leidėjas šį įstatymą priėmė vadovaudamasis emocijomis, tai nebuvo logiškai apmąstytas sprendimas. Dabar matomos klaidos yra šio emociškai priimto įstatymo pasekmė. Aš viliuosi, kad įstatymas keis vektorių iš grėsmių ieškojimo į pagalbos lygio nustatymą.

Dabar tėvai, ar bet kuris vaikus auginantis žmogus, padaromas kaltu į ateitį. Vaikas, kuris galbūt užsigavo sportuodamas gali būti paimamas trims dienoms, apklausiamas pareigūnų. Tai yra nežmoniška, o nežmoniškam įstatymui visuomenė priešinsis. Daug dalykų reikia spręsti diskusijoje. Visuomenėje paaugo, o institucijose vis dar liko nesusikalbėjimas ir jos tapo smurtinėmis. Normalu, kad šeimos jaučiasi pažeidžiamos, nes šis įstatymas įteisino kaltumą avansu. O jeigu esi nekaltas - įrodyk. Ne taip turėtų veikti valstybinė sistema.

Ką kalbėsime apie trenerius, kurie rėkia ant vaikų per treniruotes? Gal ir juos tuoj paskelbsime smurtininkais. Tai neadekvatu. Reformos vektorių reikia keisti iš grėsmių nustatymo į pagalbos šeimai lygio nustatymą.





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net