Vaikai miegos su tėvais iki vedybų?

Kai Vyriausybė iš principo pritarė naujam siūlymui dėl reglamento, iki kurio amžiaus vaikai gali būti vieni, kilo rimtų diskusijų, kaip tokius reikalavimus įgyvendinti apskritai. Jei vieniša mama augina 13-metį, tai keliaudama į naktinę pamainą kepykloje ji turi kviesti auklę ir jai mokėti tiek pat, kiek moka kepykloje - 6-7 litus už valandą. Neaišku, ar taip vaikus iki vestuvių reikės sekioti, kad tik kokia valstybinė įstaiga, neva ginanti vaikų teises, neįtartų, kad atžala nesirūpinate. Juk pagal įstatymą nuo 14 metų jaunimas jau gali oficialiai dirbti.

Anglijoje gyvenanti ir dirbanti žurnalistė Jolanta Terminaitė mano, kad naujoji tvarka Lietuvoje gali priminti britų patirtį. Čia amžius, nuo kurio vaikas gali būti namie vienas, įstatymais nėra apibrėžtas. Tai paliekama spręsti tėvams, pasikliaujant „sveiku protu“. Pagal vadinamąjį anglišką sveiką protą tėvai turėtų apsvarstyti, ar vaikas yra pakankamai savarankiškas ir subrendęs būti vienas. Tačiau, pavyzdžiui, Žiaurumo prieš vaikus prevencijos tarnyba rekomenduoja nepalikti vaiko iki 12 metų vieno ilgesniam laikui, jaunesni kaip 16 metų vaikai neturėtų būti palikti vieni per naktį, o kūdikiai ir mažamečiai neturėtų būti palikti vieni jokiais atvejais.

„Su mažamečiu nebūtinai turi būti tėvai, tai gali būti auklė arba vyresnis brolis ar sesuo. Anglijoje nėra apribota, kiek metų turi būti auklei arba vyresniam broliui ar seseriai, prižiūrintiems mažamečius. Tai vėlgi tėvų atsakomybė nuspręsti pasikliaujant „sveiku protu“, ar nepilnametis asmuo gali pasirūpinti jų vaiku. Tačiau svarbu žinoti, kad vaikai iki 16 metų teisiškai neatsako už aplaidumą prižiūrint kitą vaiką. Jei vaikui kas nors nutiktų, kaltinami būtų vaiko tėvai“, - teigia žurnalistė. Ji priduria, kad nors taisyklės nėra labai konkrečios, pagal Vaikų ir jaunimo aktą tėvai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jei vaikas atsidūrė pavojuje, kol buvo vienas. Tėvai gali būti apkaltinti vaiko nepriežiūra, jei vaikas būdamas vienas susižeidė ar nukentėjo.

Saugokitės ir kaimynų

J.Terminaitė teigia, kad tokia tvarka nėra labai patogi tėvams, ypač kai kalbama apie emigrantus, kurie svečioje šalyje darbe praleidžia kone pusę paros ir daugiau: „Esu girdėjusi skundų iš Anglijoje gyvenančių lietuvių, kad yra sudėtinga dirbant visu krūviu pasiimti vaikus iš mokyklos.

Vaikas lyg ir galėtų pareiti pats ir palaukti, kol tėvai grįš iš darbo, tačiau patys tėvai baiminasi, kad tai, jog vaikas eina vienas iš mokyklos namo, užklius mokyklos administracijai ar net kaimynams.

Nors įstatymai teigia, kad tėvai patys turi nuspręsti, kada vaikas yra pakankamai subrendęs būti vienas, pasitaiko atvejų, kai už tėvus nusprendžia kaimynai. Jei jie praneša socialinėms tarnyboms, tuomet prasideda nemalonus procesas - tėvai būna tikrinami, vyksta pokalbiai su jais ir su vaiku, tai kartais užtrunka, kol tėvai įrodo, kad yra rūpestingi ir atsakingi vaiko atžvilgiu.“

Užrašė šakėmis ant vandens

Galima tikėtis, kad Anglijos tėvų patirtis pravers lietuvių šeimoms, jei bus patvirtintas naujasis įstatymas. Ar už vaikų nepriežiūrą laukia atsakomybė, sunku pasakyti, mat aukšti politikai dievagojasi, kad tai tik priežiūros sistema ir tėvai už jos nepaisymą baudžiami nebus. Vaiką bus galima atimti tik teismo sprendimu. Tai vis dėlto tėvai bus baudžiami ar nebus?

„Jeigu yra įstatymas, labai keista, kad nėra jokios nuobaudos. Juk pagal mūsų Konstituciją, jeigu nusižengi įstatymui, tai turi būti nuobauda. Kitu atveju įstatymas iki galo neparengtas ir jis neatitinka jokių juridinių reikalavimų. Nereikia atiminėti vaikų, kaip tai daroma kitose šalyse, gal Lietuvoje pakaktų pradėti nuo įspėjimų ar dėmesio tėvams“, - svarsto vaikų psichologė-psichoterapeutė Viktorija Grigaliūnienė.

Galbūt daugiau dėmesio turi būti skiriama pačiam šeimos ugdymui, mat, pasak V.Grigaliūnienės, pakankamai dėmesio teigiamoms vertybėms skiriančioje šeimoje net ir 12 metų vaikas, paliktas nakčiai vienas, greičiausiai bus atsakingas ir supras, kokie jo poelgiai yra geri, o kokie ne.

„Žinoma, nereikia pamiršti, kad vaikai turi būti saugomi. Toks įstatymas kitose šalyse veikia jau seniai. Štai Amerikoje jau prieš keliolika metų egzistavo tokia tvarka. Neseniai Lietuvą sukrėtė atvejis, kai mažametė nukentėjo nuo vyresnio vaikino. Nežinia, ar taip būtų įvykę, jei panašus įstatymas galiotų Lietuvoje. Žinoma, visuomet bus tokių tėvų, kurie sakys, kad vaikus jie prižiūri tinkamai, tad tokių įstatymų jiems nereikia. Bet pripažinkime, kad dažniausiai tie įstatymai ir skirti ne jiems“, - svarsto psichologė-psichoterapeutė.

Andrius ATAS, Tėvų forumo narys:

Ši nuostata, turint omenyje žmonių ekonomines galimybes samdyti auklę, kai kurioms šeimoms yra sunkiai įgyvendinama. Tokia tvarka gali paveikti šeimos gerovę, nes vyksta psichologinis spaudimas. Esant naujai tvarkai atvejai, kai tėveliai priversti suktis kasdienėse situacijose ir gal trumpam išbėgti palikdami vaiką, tampa kriminalizuojami, tėvai morališkai pasmerkiami. Taip kuriama tam tikra lengvo teroro atmosfera, o tai labai negeras reiškinys. Gauname tokį rezultatą, kad įstatyme valstybė beveik nieko neįsipareigoja šeimai, sukuriamas toks teisinis fonas, kad būti šeima savaime yra blogai.

Mes teikėme siūlymą atsisakyti tokios sistemos, bet į jį nebuvo atsižvelgta nepateikiant jokių argumentų. Tai leidžia manyti, kad egzistuoja ciniškas požiūris, kai imituojama demokratija, o viskas vykdoma kieto kumščio būdu. Kėlėme diskusiją dėl susirūpinimą keliančių dalykų, kurie tarsi grindžia kelią lengviau atimti vaikus. Tai aštrina tiek politikų nenoras įsigilinti į situaciją, tiek sąvokų neapibrėžtumas. Pasak valdininkų, visko nesurašysi. Bet mes, kaip tėvai, jei jau įvedamas tėvų priežiūros įrankis, norime, kad jame būtų aiškiai parašyta, ką galima daryti ir ko ne, nes teismų procese bus kažkuo vadovaujamasi.

Keista, kad pradedama nuo priežiūros mechanizmo, o ne nuo įstatymo pagrindo, kuriame būtų akcentuojama, kad šeima iš tiesų yra pagrindinė vertybė, kad vaikui reikia augti šeimoje, o valstybė rūpinasi, kad taip ir būtų. Dabar apie tai nekalbama, kalbama tik apie kontrolę. Atrodo, kad mes ateiname pas valdžią į pobūvį, o ji sutikdama mus iš karto išdalija tualetinį popierių. Bet palaukite, o kur prieš tai gėrimai ir užkandžiai?

Mes nesakome, kad nenorime prižiūrėti vaikų ar kad juos reikia palikti vienus. Bet pagrindinė problema yra ta, kad nesuprantama, jog valstybės visai nedomina, ar įmanoma įgyvendinti tokius iš viršaus nuleidžiamus įstatymus. Natūralu, kad žmonėms kyla įvairių klausimų bei įtarimų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“