Nepriklausomybės atkūrimo 20-metį mininti Lietuva turi teisę bent pageidauti, kad ir į rytus, ir į vakarus nuo jos būtų draugiškos, teisinės, europietiškos valstybės, kad būsime saugiai laisvi ir gyvensime.

Tokią mintį per Seime vykusį iškilmingą Kovo 11-osios jubiliejaus minėjimą išsakė Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis.

"Norėdama gyventi, Lietuva turi teisę bent pageidauti, kad ir į rytus, ir į vakarus nuo jos būtų draugiškos, teisinės, europietiškos valstybės, kad Lietuvai nebūtų grasoma nei puolamaisiais armijų manevrais čia pat už mūsų sienos, nei "iskanderais", nei "mistraliais", nei ištisais naujais karo laivynais Baltijos jūroje, kurie saugos kokį nors nelaisvės vamzdį",- sakė V. Landsbergis.

Jo teigimu, tokia yra mūsų teisė dar kartą, po 20 metų, turėti svajonę, kad būsime saugiai laisvi ir gyvensime. "Tebūnie toks atkakliai išliekančios, gyvos Lietuvos įnašas dar išliekančiai Europai: ir darbas, ir meilė, ir svajonė", - sakė jis.

Kalbėdamas apie dar vieno Lietuvos išsivadavimo dvidešimtmetį, jis pastebėjo, kad tada šioje žemėje įvyko didelių, tarptautinės reikšmės dalykų. "Tačiau kas buvo nepaprasta, tikrai nebuvo paprasta", - sakė V. Landsbergis.

Kalbėdamas apie Lietuvos kelią į Kovo 11-ąją, jis paminėjo ir Sąjūdžio vaidmenį.

"Žmonės, kurie nuo 1988 m. vasaros susivienijo į Lietuvos Sąjūdį ir tvirtai, girdimai prabilo apie žmogaus ir tautų teises, tad ir teisę turėti savo tėvynę, daug kur buvo laikomi svajotojais. Kai kada - pavojingais svajotojais. Tik jų radosi pernelyg daug visus ištremti kur nors prie Ledjūrio arba uždaryti psichiatrijos kalėjimuose. Pasiūla viršijo valdžios galimybes. Ir kalėjimo viršininkas buvo nusilpęs, vien rūpinosi, kaip čia išsaugojus nors dalį režimo. Todėl skelbė kalėjimo reformą, o svajotojų Sąjūdis paskelbė, kad kalėjimo, jeigu piliečiai jo nenori, išvis neturi būti. Tesiplėtoja perestroika iki galo. Už jūsų ir mūsų laisvę!", - sakė V. Landsbergis.

Lietuvos kelyje į Kovo 11-ąją, jo nuomone, būta pačių svarbiausių krypties ženklų, reikėjo juos atpažinti.

"Pirmiausia reikėjo atmesti melą. Po to - atmesti baimę. Ir atmesti netikėjimą, kad tiesa ir geroji valia šiame gendančiame pasaulyje dar turi vertę, dar gali laimėti. Gali, jei atmetame melą ir baimę, - toks buvo Sąjūdžio ir Lietuvos atsakymas. Ir milijonai žmonių, pasirašydami masines Sąjūdžio peticijas ir išeidami į Baltijos kelią, - neregėtą gyvų širdžių grandinę nuo Vilniaus iki Talino - pareiškė: mes galim! Mes būsim laisvi ir kursim savo gyvenimą, renkam savo tikrus atstovus, darom suverenų konstitucinį sprendimą",- sakė V. Landsbergis, prisimindamas įvykius prieš dvidešimt metų.

Baigdamas pasisakymą V. Landsbergis dar sykį akcentavo "neatimamą prigimtinį tautos norą gyventi. Tada, šiandien, rytoj".