Ekonominės infrastruktūros plėtros komisija kaip geriausią variantą siūlo po 2024 metų Lietuvai išpirkti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą-saugyklą. Parlamentaras, buvęs laikinosios Seimo komisijos, tyrusios Andriaus Kubiliaus Vyriausybės laikų energetinius projektus, pirmininkas Artūras Skardžius sako, kad tai geriausias variantas, nes po 2024 metų galbūt laivą pavyks perparduoti kokiems nors afrikiečiams ir taip sumažinti nuostolius. Juk už vieną laivą būsime sumokėję kaip už keturis.
SGD laivas bus perkamas. Tai vakar po Energetikos infrastruktūros plėtros komisijos posėdžio žurnalistams patvirtino energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Jo teigimu, dabar Finansų ir Energetikos ministerijos turės pateikti atitinkamus įstatymo pakeitimo projektus, kurie leistų Vyriausybei pritarti šiam sprendimui.
„Planuojame, kad reikalingi teisės aktų pakeitimai, jų projektai Vyriausybei turi būti pateikti šių metų spalio mėnesį tam, kad reikalingi sprendimai būtų priimti dar Seimo rudens sesijoje“, - kalbėjo energetikos ministras.
Paklaustas, kiek kainuotų SGD terminalo laivo-saugyklos išpirkimas, Ž.Vaičiūnas pakartojo tai, kas buvo pasakyta anksčiau, - tai atsieitų 120-160 mln. eurų.
„Yra „Klaipėdos naftos“ užtikrinimas, kad jie nupirks laivą už geriausią kainą. Kalbame nebūtinai apie šio laivo įsigijimą. Tai būtų tokį tiekimo saugumą užtikrinantis laivas už pačią geriausią kainą“, - sakė jis.
Anot Ž.Vaičiūno, techninis sprendimas dėl to bus priimtas 2022-2023 metais.
Pasak ministro, SGD terminalo laivo-saugyklos išpirkimas leistų terminalo išlaikymo kaštus sumažinti maždaug trečdaliu.
Svarstant, ar laivas-saugykla galėtų būti išpirktas mokant už jį dalimis, energetikos ministras sakė, kad kalbama apie visus įmanomus finansinius instrumentus.
„Tai yra tam tikra paskolų dalis, galbūt nuosavo kapitalo dalis. Formuosime patį efektyviausią portfelį“, - pažymėjo jis.
Pasak jo, svarstant išpirkimą bus keičiamas SGD terminalo įstatymas ir teisės aktai, kiek tai yra susiję su valstybės garantijos suteikimu. Jei laivo nebeprireiktų, anot ministro, jį būtų galima parduoti.
„Terminalo išpirkimo atveju Lietuva turėtų visas lankstumo galimybes laivą, kaip likvidų turtą, parduoti rinkoje, jei susiklostytų nepalankios sąlygos dujų rinkoje. Tai buvo vienas iš papildomų kriterijų apsisprendžiant dėl šio pasirinkimo“, - akcentavo jis.
Tuo metu naftos ir SGD operatorės „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Mindaugas Jusius sakė, kad, atlikus analizę, nuomos pratęsimo parinktis jiems pasirodė dar šiek tiek mažiau patraukli nei nepriklausomų ekspertų anksčiau nurodyti skaičiai.
„Nepavyko pasiekti tokios žemos nuomos kainos, kaip prognozavo konsultantai. Pasirinkę išpirkimą sukuriame naudą tiek rinkos vartotojams, tiek visai Lietuvai“, - kalbėjo jis.
Anot M.Jusiaus, išpirkimo atveju terminalo vidutiniai metiniai kaštai sudarys apie 40 mln. eurų, o nuomos - apie 50 mln. eurų.
Parlamentaras A.Skardžius irgi mano, kad po 2024 metų geriausia išeitis - SGD laivą nusipirkti. Tiesa, jis priminė, kad vien už jo nuomą per 10 metų būsime sumokėję kone trijų laivų kainą, tad, jei pasibaigus nuomos laikotarpiui išsipirksime, iš viso už jį būsime sumokėję beveik kaip už keturis. Beveik, nes, pasak A.Skardžiaus, konservatorių laikais pasirašytoje sutartyje numatyta, kad išpirkimo kaina - apie 75 proc. visos laivo kainos.
„Kai tiek daug būsime už nuomą sumokėję, tai išpirkti bus verta, nes laivas gali tarnauti 30-40 metų. Po to jį bus galima parduoti kokiai nors Afrikos šaliai, kuri neturi infrastruktūros, ir taip sumažinti konservatorių padarytus nuostolius. Bet noriu akcentuoti, kad tokią sutartį, kokią dėl laivo pasirašė konservatoriai, galėjo pasirašyti tik Lietuvos priešai“, - piktinosi A.Skardžius.
Politikas neabejoja, kad „gudragalviai“ sutikę vien už SGD terminalo nuomą sumokėti kaip už tris naujus laivus, sudarė sąlygas kažkam puikiai pasipelnyti. Jam toks terminalo projektas, kokį įgyvendino Lietuva, yra tikras akibrokštas.
„Kad būtų suprantamiau, pateiksiu palyginimą. Kas pigiau: gyventi jachtoje ir samdyti visą jachtos priežiūros komandą, ar gyventi krante? Taip ir čia. Lietuvai, kaip neturtingai valstybei, yra didžiulė prabanga gyventi „ant vandens“, - palygino A.Skardžius.
Pasak parlamentaro, vien už laivo nuomą per 10 metų sumokėsime apie 520 mln. eurų, kai patį laivą korėjiečiai norvegams (kurie jį išnuomavo mums) pastatė už maždaug 250 mln. JAV dolerių (dabartiniu kursu - beveik 220 mln. eurų). Tad, jei nepavyks nusiderėti dėl išpirkimo kainos, mums už laivą teks sumokėti dar per 180 mln. eurų.