Ukrainietis Vasilijus kartą per savaitę atveža po mikroautobusą savo tautiečių dirbti į Šiaulius, iš jo firmos į šį miestą po pilną mikroautobusą išvyksta kasdien. Vytauto Ruškio nuotr.

Ukrainoje nepragyvena

Šiauliuose vis dažniau galima išgirsti slavų kalbas. Einant pro nebrangius miesto viešbučius, girdisi vien rusų ar ukrainiečių pokalbiai, o prie kai kurių privačių namų galima pastebėti sustatytus žiguliukus ar net „Volgą“ su ukrainietiškais, baltarusiškais numeriais.

Aplankėme antrais atvykėlių namais tapusį „Salduvės“ viešbutį. Šalia stovintis vilkikas patvirtina pasakojimus, kad šis pastatas - „furistų“ pasaulis.

Prie kavinės sutikome du ant suoliuko sėdinčius vyrus. Jie papasakojo, kad atvyko iš Ukrainos Dniepro miesto prieš savaitę. Atviliojo pažįstamų vairuotojų pasakojimai apie galimybes gerai uždirbti.

Vyrai įsidarbino vienos iš didžiųjų logistikos bendrovių padalinyje tolimųjų reisų vairuotojais. Dabar lanko kursus. Jiems pasibaigus atliks stažuotę ir tada pradės dirbti savarankiškai.

Jurijus pasakoja, kad Ukrainoje šiuo metu neįmanoma išmaitinti šeimos. Tolimųjų reisų vairuotojas uždirba vos 300 eurų per mėnesį.

„Kainos tokios, kaip pas jus, o atlyginimai keliskart mažesni. Stipriai auga komunalinių paslaugų kainos, tačiau atlyginimai nesikeičia. Tiesiog nepragyvename. Gal čia mums bus ir blogiau, bet šeimai Ukrainoje bus geriau“, - situaciją apibūdina Sergejus.

Ar patenkinti gyvenimo sąlygomis? „Ne į kurortus atvažiavome. Yra dušas, lova, kur pavalgyti ir gerai“, - didelių reikalavimų nekelia atvykėliai.

Būtų blogai, važiuotų namo

Iš viešbučio išeinantis Vasilijus ką tik mikroautobusu atvežė iš Ukrainos uždarbiauti 8 žmones. Važiuodamas atgal parveš grįžusius iš kadencijos Europoje. Prie pastato išrikiuoti šeši mikroautobusai su ukrainietiškų miestų užrašais.

Vasilijus į Šiaulius atveža savo tautiečius kartą per savaitę, tačiau iš jo įmonės po tokį „mikriuką“ Šiaulių link pajuda kasdien.

Vieno viešbučio aukšto fojė - kojas ant stalo susikėlę trys pusnuogiai jauni vyrai. Rankose - planšetė arba telefonas. Vyrai nekalbūs. Atsakymas vienas: būtų blogai, važiuotų namo.

Informacija - iš lūpų į lūpas

UAB „Gretvėja“ vadovas Gintaras Valungevičius neslėpė, kad iš 150 jo įmonės vilkikų vairuotojų lietuvis tik vienas. Ir kitose miesto įmonėse lietuvių dalis menksta, prie vairo vis dažniau sėda darbuotojai iš Ukrainos ar Baltarusijos.

„Pradėjus samdyti ukrainiečius, susidūrėme su biurokratija ir laiko tempimu. Dabar, praėjus visus kelius, tai padaryti jau paprasčiau“, - sako darbdavys.

Jis sako, kad lietuviai susiranda darbo Vakarų Europos šalyse, ten moka gal kiek brangiau. Todėl vežėjui ukrainiečiai - išeitis.

Paklaustas, ar jie patikimi vairuotojai, verslininkas atsako: „Visokių yra, kaip ir lietuvių“. Didesnės rizikos juos samdyti nėra, tačiau mentaliteto klausimų kyla. Vadovas tikina, kad ukrainiečiai gauna tokį pat atlyginimą, kaip ir lietuviai.

Šiandien vienas pagrindinių reikalavimų logistikos įmonės dirbančiam administraciniam personalui - mokėti rusų kalbą, kad galėtų susikalbėti su darbuotojais. Jauni žmonės šios kalbos nemoka, tačiau, jei nori dirbti, išmoksta. Mieste gana populiarūs rusų kalbos kursai.

Kaip susiranda norinčius dirbti ukrainiečius? „Dabar jau vienas per kitą sužino. Pradžioje esame naudojęsi ir įdarbinimo paslaugomis, ir patys važiavome ieškoti, ir skelbimus dėjome. Dabar pati geriausia reklama - iš lūpų į lūpas“, - sako G.Valungevičius.

Verslininkas džiaugiasi, kad šiuo metu įmonės vairuotojų poreikis yra patenkintas, tačiau planuojant įmonės plėtrą jų vėl prireiks.

Socialiniuose tinkluose vilkikų vairuotojų grupė dalijosi skelbimo nuotrauka: žadama 200 eurų premija kiekvienam darbuotojui, atvedusiam į įmonę ukrainietį vairuotoją. Šalyje steigiasi įdarbinimo firmos, kurios už vienkartinį mokestį parūpina transporto įmonėms Ukrainos piliečių.

Lietuviai vilkikų vairuotojai yra kiek kitokios nuomonės.

Socialiniuose tinkluose dažnai dalijamasi, kad jei ne trečiųjų šalių vairuotojai, darbdaviai būtų priversti jiems didinti atlyginimus. Vienos nedidelės, 10 vilkikų valdančios įmonės darbuotojai savo darbdaviui pareiškė, kad jam pasamdžius nors vieną ukrainietį, jie visi tą pačią dieną išeis iš darbo.

Kasmet padvigubėja

Šiaulių miesto savivaldybės Bendrųjų reikalų Aptarnavimo ir e. paslaugų poskyrio vedėja Diana Grigienė informavo, jog šiandien ties 100 tūkstančių gyventojų riba balansuojančiame Šiaulių mieste skaičiuojama 5915 ukrainiečių. Tai yra beveik dvi su puse Akmenės (2392) ir trečdaliu daugiau nei Pakruojis (4444). Per pastaruosius kelerius metus ukrainiečių mieste padaugėjo kelis kartus - 2016 metais jų skaičius siekė 1821, pernai - 3186.