respublika.lt

2018 rugpjūčio 18, šeštadienis

Tremtinė V.M.Čigriejienė: Sibiro motinos buvo sopulingosios Madonos, o mes, Sibiro vaikai - be vaikystės ir džiaugsmonuotraukos (4)

2018 birželio mėn. 14 d. 12:50:39
Eleonora Budzinauskienė ir Jadvyga Bieliavska, Elta

Buvusi Seimo narė tremtinė Vida Marija Čigriejienė sako, kad po 77 metų jai ir jos šeimai ši diena buvo, yra ir bus ypatinga diena.

 

„Mano, kaip ir daugelio žmonių, ankstyvosios jaunystės prisiminimai yra susiję su begaliniu motinos pasiaukojimu ir meile. Tik neįsivaizduojamas motinų didvyriškumas padėjo vaikams pakelti jų gležnučiams pečiams nepakeliamą naštą, leido neprarasti vilties, tikėti, jog gyvenimas nėra vien juodas. Todėl be jokių abejonių - Sibiro motinos buvo sopulingosios Madonos, o mes, Sibiro vaikai - vaikai be vaikystės ir džiaugsmo. Kad tame šaltame ir svetimame krašte būtų bent kiek daugiau šilumos, be mūsų motinų, prisidėjo ir ypatingos profesijos žmonės - Mokytojai“, - Seime sakė V.M.Čigriejienė.

Tą birželio keturioliktosios naktį į Sibirą juos vežė 17 ešelonų, vien iš Alytaus apskrities vagonais išdardėjo apie 80 mokytojų.

Pasak buvusios parlamentarės, nepraradę žmogiškojo orumo, skausmingai išgyvendami dėl savo tautos ir vaikų, jaučiantys pareigą ir tremtyje, pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis jie - Mokytojai - stengėsi išlaikyti lietuvybę, buvo moralinė atrama savo tautiečiams, orientyras renkantis vertybes.

Kas dabar suskaičiuos, kiek vaikų Sibire išmoko lietuviškos abėcėlės pradmenis, išgirdo savo tautos garbingos istorijos faktus?

Kas dabar pasakys, kiek nelaimingų vaikų, įkvėpti mokytojų, patikėjo savo jėgomis ir ryžosi siekti savo svajonės, savo tikslo, visų pirma kabintis į patį gyvenimą?

„Sibiro mokytojų pastangomis suvokėme, kokia svarbi žmogui yra tauta ir gimtoji kalba. Jų dėka sužinojome, kad negali būti tautos be teritorijos, be kalbos, be papročių.

Jų dėka nepraradome lietuvybės, ryšio su gimtine, kalbos įgūdžių. Jie buvo Lietuvos šviesuoliai, amžina pagarba jiems už tą pirmą lietuvišką raidę, už tą tik mūsų svajonėse priartintą tėvynę, kuri tuo metu mums buvo nepasiekiama.

Ir kaip daugelio mūsų tautiečių, jų dauguma taip pat užbaigė savo žemišką kelionę Sibiro platybėse, nėra jų kapų, paminklų, nieks neįprasmins jų titaniško darbo. Jie liko tik mūsų, tremtinių, atsiminimuose“, - sakė V.M.Čigriejienė.

Kaip gydytoja ji retoriškai klausė: „Kuo šiandien sergame?“

„Savus papročius lengvai iškeitėme į svetimus, gimtoji kalba dingsta iš viešųjų užrašų, eini gatve ir jau nebesupranti kurioje pasaulio šaly esi, viešuosiuose tekstuose pavardės rašomos taip „originaliai“, kad nepoliglotai sunkiai gali suprasti, kaip jas skaityti. Įleistas svetimos kalbos virusas tarp lietuviškų žodžių jau pradeda savo naikintojo misiją. Ir tas virusas pamažu ir tyliai ardo mūsų gramatikos ir rašybos sistemą. Deja, turintys galių saugoti lietuvių kalbą, į savo prievolę tai daryti žvelgia labai atsainiai.

O juk mūsų lietuvių kalba - pats didžiausias, brangiausias iš protėvių paveldėtas kultūros lobis. Tai seniausia ir turtingiausia šimtmečiais puoselėta pasaulio kalba, garbingai išlaikiusi ne vienus istorinių sunkmečių egzaminus, beveik negrįžtamą tautos išnykimą XIX amžiuje. Išmokta lopšyje, ji lydi mus visą gyvenimą“, - pabrėžė tremtinė.

Ji paragino branginti istorinę atmintį. Ir kol nevėlu, kartoti neišmoktas istorijos pamokas, nes panašu, kad kai kurie politikai tų pamokų net ir nesimoko. Šiandien įsijautę į visagalio vaidmenį jie puola keisti Konstituciją, neatsakingais pažadais siekia dalyti Lietuvos pilietybę tiems, kuriems ji reikalinga tik ekonominiais sumetimais... Siūloma keisti ir lietuvišką abėcėlę, nes, pasirodo, ji jau kitiems trukdo, sako, mūsų partneriams. Trukdo tiems, kurie čia gimę nesugebėjo išmokti lietuvių kalbos, jiems stringa ir jų pavardžių rašymas.

Buvusi parlamentarė klausia, ar mes užmiršome mūsų protėvių pasipriešinimą kirilicai - nelietuviškai abėcėlei? Mūsų protėvius, kurie dėl šio pasipriešinimo 40 metų vargo be lietuviško rašto ir lietuviškos mokyklos. Ar užmiršome knygnešių fenomeną, jų pasiaukojimą dėl savo gimtosios kalbos, dėl lietuviško rašto apsaugojimo ir išsaugojimo.

„Ar Jūs užmiršote tų didžiavyrių Vasario 16-osios akto signatarų ryžtą, drąsą, žmones, kurie dar baisesnėmis sąlygomis nepasidavė jokios svetimos valstybės spaudimui, atkūrė mūsų valstybingumą, lietuvišką žodį ir raštą.

Ar užmiršote mūsų tautos golgotą Sibire, tuos mokytojus, kurie ten ir pasiliko amžiams?“ - retoriškai klausė V.M. Čigriejienė.

Ji paragino politikus branginti savo lietuvių kalbą ir netobulinti jos pagal savo siaurą supratimą, paragino neieškoti užuovėjų svetimose valstybėse ir atminti Vinco Kudirkos žodžius: „Kalba - tautos pamatas, kalba - tautos gyvybė, stipri kalba - stipri tauta, miršta kalba - miršta tauta.“

 

V. Pranckietis: nelaisvė nėra amžina, amžinas yra laisvės šauksmas

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, kalbėdamas apie tragišką mūsų istorijos šešėlį, skaudžiai palietusį kiekvieną šeimą, paragino rašyti ir kalbėti apie skaudžius įvykius. Parlamento vadovo teigimu, „nelaisvė nėra amžina, amžinas yra laisvės šauksmas“.

Seime vykstančiame minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti, Seimo pirmininkas neminėjo skaičių ar enciklopedijose aprašytų faktų, nes tai istorikų darbas. V. Pranckietis pasidalino prisiminimais apie tremtį, kuriuos dar būdamas mažas girdėjo iš savo tėvo.

„Viena istorija pasakojo apie jauną studentą, lageryje virtusį išblyškusiu ir iškankintu kaliniu. Kaip tuščiomis akimis jis tiesė kaulėtus pirštus, prašydamas bent kelių kruopų ryžių - ne sau, o nuo sunkios ligos mirštančiam savo profesoriui. Kita istorija - apie partizaną Juzę, 12 kvadratinių metrų rūsyje įkalintą su dar 60 žmonių. Pažįstami jo nebegalėjo pažinti, nes visas veidas buvo sudaužytas stribų šautuvų buožėmis. Jis vienintelis nežuvęs, kai jį su kitais partizanais apsupo miške“,- sakė V. Pranckietis.

Jo teigimu, tai tik maži potėpiai dideliame ir tamsiame Lietuvos istorijos paveiksle. „Jie sunkūs ir skaudūs, bet turi išlikti kaip mūsų istorijos dalis. Rašykime jas, kalbėkime apie jas“,- paragino V. Pranckietis.

Pasak jo, šiandien gedime ir prisimename. „Prisimename dešimtis tūkstančių žmonių, šimtus tūkstančių sudaužytų vilčių ir neišsipildžiusių svajonių, palaužtų gyvenimų ir likimų. Tai mūsų visų istorijos šešėlis, skaudžiai palietęs kiekvieną šeimą. Liūdna? Tragiška? Nesuvokiama? Kokį dar galime rasti žodį, norėdami apibūdinti tokį žiaurų elgesį su tauta“, - iš Seimo tribūnos svarstė V. Pranckietis.

V. Pranckiečio teigimu, turime didžiuotis mūsų jaunuoliais, kurie kaip savanoriai kasmet ryžtasi leistis į ilgą ir sunkią ekspediciją į Sibirą, kad tinkamai pasirūpintų protėvių atminimu.

„Kiekvienas jų pastatytas kryžius ir sutvarkytas kapas tarsi sako: „mes vertiname savo istoriją, kad ir kaip sunku ją suvokti“. Nuostabu, kad „Misija Sibiras“ taps tarptautiniu projektu - Lietuvos kvietimu ketina prisijungti ir Lenkija. Juk neretai kartu su nelaimės draugais lenkais lietuviai dalijosi tuo pačiu tremtinio kryžiumi“, - sakė V. Pranckietis.

Renginio metu kalbėjo tremtinė, buvusi Seimo narė Vida Marija Čigriejienė, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, tremtyje gimęs Seimo narys Rimantas Jonas Dagys, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narys, tremtinys Petras Gvazdauskas, labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ direktorė, projekto „Misija Sibiras“ vadovė, akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“ organizatorė Raminta Kėželytė.

Seimo nariai tremtiniai R. J. Dagys, Stasys Jakeliūnas ir Julius Sabatauskas perduos Lietuvos valstybės vėliavas projekto „Misija Sibiras 2018“ ir Mažeikių rajono Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos ekspedicijų į tremties vietas Krasnojarske dalyviams, kad jos būtų perduotos ten gyvenantiems mūsų tėvynainiams.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (4)

  • Algis Zagurskas 2018 birželio mėn. 14 d. 16:05:49

    Nenoriu nieko komentuoti, tačiau sakyti, kad pas tremtinių vaikus nebuvo
    vaikystės nereikėtų. Visų to meto vaikų vaikystė buvo panaši...
    Nepatikėsiu, kad tremtinių vaiko ir ten gimusių vietinių (ne
    tremtinių) vaikų vaikystė kažkuo skyrėsi...

  • o mums čia buvo ne pyragai 2018 birželio mėn. 14 d. 14:54:09

    Atrodo, kad ten tremtinius pyragais vaišino-tiek metų praėjo, o vis dar
    gyvi.

  • Tėvas 2018 birželio mėn. 14 d. 14:31:15

    už metus darbo kolūkyje parnešė atlyginimą pusę maišo dirsių.Buvo
    tokie grūdai.Maitinomės iš to kas užaugo 60arų sklype,pinigai vasarą
    už parduotas vyšnias,gerai,kad turėjome.Taupydavo žiemai,žibalui
    nusipirkti ir druskai nusipirkti.Tai buvo 1952m

  • PASILIKE 2018 birželio mėn. 14 d. 14:12:10

    Mums likusiems taipat buvo labai sunku.Sunkiai ir daug dirbome irgi
    badavome.Tada tylėjome,kad išlikti ir dabar tylime,kad
    neapšauktu.NESUSIREIKŠMINKITE prašau.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KVIEČIA: Klaipėdos švyturyje šeštadienį bus minima Pasaulinė švyturių diena; Klaipėdos švyturys laisvam lankymui bus atvertas nuo 11.00 iki 18.00 val.
  • KVIEČIA: Klaipėdos švyturyje šeštadienį bus minima Pasaulinė švyturių diena; Klaipėdos švyturys laisvam lankymui bus atvertas nuo 11.00 iki 18.00 val.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar jums trukdo viešai vaikus žindančios moterys?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate naująją Vilniaus miesto reklamą "G taškas"?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +15   +17 C

   +12  +14 C

 

   +15 +17 C

  +25  +27 C

   +21  +23 C

 

   +21  +23 C

  1-2 m/s

  1-3 m/s

 

    1-3 m/s

 

USD - 1.1391 PLN - 4.3115
RUB - 76.8166 CHF - 1.1338
GBP - 0.8958 NOK - 9.6795
reklama
Ukis 2018