Tragiški prezidentės metai

Jau šį ketvirtadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime skaitys savo metinį pranešimą, kuriame apžvelgs padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką. Bet jau dabar paskelbė statistiką apie savo geriausius nuveiktus darbus, jų išvardijo itin daug.

Anot Prezidentūros, per trečiuosius prezidentavimo metus D.Grybauskaitė pateikė 22 įstatymų projektus. Iš 355 Seimo atsiųstų pasirašyti įstatymų ji vetavo 7. Šešiems veto Seimas pritarė, o vieną atmetė, nesutikdamas, kad politinės partijos turėtų vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu. Per metus įvyko 21 jos vizitas į užsienį (birželio mėnesį numatyti dar 3 vizitai). Tokius šalies vadovės darbus vardijo Prezidentūra.

- Gal prezidentė bijo Lietuvos žiniasklaidos, kad taip vengia su ja bendrauti, o ir per spaudos konferencijas neatsako į nepatogius klausimus? - „Respublika“ klausė politologo profesoriaus Algio KRUPAVIČIAUS.

- Aš prieš kelias dienas lygiai tą patį pagalvojau. Prezidentei nepavyko užmegzti vaisingų ir dalykiškų ryšių su Lietuvos žiniasklaida. Tarsi ji ir susitikinėjo su žurnalistais, tačiau santykiai su žiniasklaida išliko šalti. Jos kategoriškas, kietas bendravimo stilius paaiškina, kodėl tie santykiai nėra šilti, abipusiški. Tokia situacija susiklostė ir dėl charakterio, ir todėl, kad iki prezidentavimo D.Grybauskaitė neturėjo bendravimo su žiniasklaida patirties, dirbdama Europos Komisijoje Briuselyje dar labiau nutolo. Ir bendrai politinės patirties trūkumas labai trukdo santykiams. Be to, žiniasklaida nori detalių, tikslumo, o prezidentė mėgsta atsakinėti kategoriškai.

Kitas dalykas - prezidentė, kaip ir visi politikai, seka savo reitingus. Kartais dėmesys tam gal būna pernelyg didelis, todėl sakoma tik tai, ką dauguma nori išgirsti. O kai kuriuo nors klausimu visuomenės nuomonė nesutampa, prezidentė stengiasi nuo jo išsisukti. Tačiau nesakyčiau, kad tai išskirtinis vien D.Grybauskaitės bruožas. Tai buvo būdinga ir ankstesniems prezidentams.

- Iš 355 Seimo pateiktų įstatymų vetuoti tik 7. Ar tai reiškia, kad, prezidentės nuomone, Seimas dirbo itin gerai?

- Veto įstatymams prezidentai visada teikia nelabai aktyviai, išskyrus atvejus, kai jie dalyvauja formuojant Vyriausybę, kaip buvo Valdo Adamkaus atveju. V.Adamkus formavo vadinamąją naujosios politikos koaliciją ir Vyriausybę. Tada jis nevengė ir pats siūlyti įstatymus, ir reikšti pastabas bei naudotis veto teise. O kai dauguma prezidentui nėra lojali ar palanki, tada veto teise beveik nesinaudojama, nes Seimas turi didelę galimybę veto atmesti, o prezidentai nenori rizikuoti savo autoritetu. Kai veto yra atmetami, visuomenei iškyla klausimas, kas yra nekompetentingas - Seimas ar prezidentas. To nenorima.

- Per metus prezidentė surengė 21 užsienio vizitą. Ar vizitų maršrutas buvo nepriekaištingas, ar bendraujame su tomis valstybėmis, su kuriomis labiausiai verta?

- Vizitų tarsi ir netrūko. Tačiau jų problema yra ta, kad prezidentė daugiausiai dalyvavo daugiašaliuose valstybių vadovų susitikimuose, kur Lietuvos balsas turi ribotą įtaką, ir beveik nebuvo taip svarbių dvišalių susitikimų bei ne darbo, o oficialių vizitų. Kalbant apie užsienio politiką, akivaizdu, kad Lietuvos santykiai tiek su Lenkija, tiek su kitomis artimesnėmis kaimynėmis tik pablogėjo, pažangos nematyti ir santykiuose su kitomis šalimis. Prezidentė akcentavo būtinybę gerinti santykius su Skandinavijos šalimis, tačiau ir čia didelių proveržių nematyti. Ir iš viso toks įspūdis susidaro, kad D.Grybauskaitei labiau rūpi vidaus politika nei užsienio reikalai, nors pagal Konstituciją turėtų būti priešingai.

- Tarp geriausių darbų įvardijama atsakinga finansų politika ir patvirtintas išlaidavimą esą pažabojęs šių metų biudžetas...

- Ar biudžetas iš tikrųjų toks taupus - didelis klausimas. Tačiau kad ir koks jis būtų, tai yra Vyriausybės, o ne prezidentės nuopelnas. Aišku, ji palaiko Vyriausybės vykdomą ekonominę politiką, tačiau nuopelnu tai sunku pavadinti. Ta politika yra, švelniai kalbant, labiau nesėkminga nei sėkminga. Lietuvos BVP krizės metais krito net 15 proc., o Graikija, kuri linksniuojama kaip blogos ekonomikos pavyzdys, kritimas tesudarė 8 proc. Tai daug ką parodo. Tokius pavyzdžius galima vardyti ir vardyti.

- Tarp kitų gerų darbų įvardijama tai, kad Seimui pateikta ratifikuoti ES fiskalinės drausmės sutartis, kurioje numatyta, kad valstybės nebegalės savarankiškai priiminėti svarbesnių ekonominių sprendimų. Ar tai nėra dalies suvereniteto atsisakymas?

- Taip, ši sutartis vertinama prieštaringai visoje ES. Prezidentės nuopelno čia nėra jokio, nes sutartis atsirado nepriklausomai nuo Lietuvos. Tačiau net ir atsiribojant nuo sutarties vertinimų akivaizdu, kad Lietuvoje niekada nediskutuojama, ko jai labiau reikėtų. Tarptautinės sutartys patvirtinamos automatiškai, net prezidentė neinicijuoja jokių diskusijų svarbiais klausimais.

- Giriamasi, kad sudarytos sąlygos didinti minimalią mėnesinę algą. Ar prezidentė dėl to „kalta“?

- Čia taip pat yra ne prezidentės, o Vyriausybės kompetencija. Tokius sprendimus būtent jai reikia palikti. Prezidentės spaudos tarnyba čia gerokai persistengė.

- Nuopelnas yra ir „produktyvi narystė Europos Sąjungoje“. Ar nepasigendate prezidentės derybinių veiksmų, kad ta narystė būtų produktyvesnė, kad Lietuvai nebūtų sumažintos struktūrinės lėšos, pinigai, skirti elektrinės uždarymui?

- Nauja finansinė perspektyva iš viso Lietuvoje yra menkai svarstoma. Matyt, dabartinė valdžia didžiąją dalį sprendimų nori palikti būsimai valdžiai. O prezidentė taip pat yra pasyvi. Nors, turint omenyje jos profesinę patirtį, turime priežasčių laukti, kad D.Grybauskaitė bus aktyvesnė.

- Reziumuojant: kaip vertinate trečiuosius D.Grybauskaitės prezidentavimo metus?

- Laikotarpis buvo labai sudėtingas ir prieštaringas. Blogai vertinu, kad prezidentė įsivėlė į teisėsaugos skandalus, nebuvo aktyvių veiksmų užsienio politikos lauke. Netgi priešingai: santykiai su kaimynais blogėjo. Galiausiai prezidentė darė akivaizdžių klaidų, o tai atsispindėjo jos populiarumo sumažėjime.