respublika.lt

Tikrasis lietuvių perkėlimo iš Venesuelos tikslas

visas tekstas

(0)
Publikuota: 2019 rugsėjo 12 13:40:08, Vidmantas MISEVIČIUS
×
nuotr. 14 nuotr.
EPA-Eltos nuotr.

Trečiadienį posėdyje Vyriausybė pritarė, kad mūsų šalies piliečiams, gyvenantiems šalyse, kur tęsiasi politinė ir ekonominė suirutė, toliau gilėja humanitarinė krizė, būtų suteikiama visapusiška pagalba. Kokia tokios pagalbos finansinė išraiška ir ką realiai Lietuvoje galėtų veikti čia perkelti asmenys?

 


Pinigų yra

Pasak ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, priėmus šį sprendimą, rūpinamasi Lietuvos Respublikos piliečiais ir lietuviškų šaknų turinčiais asmenimis su šeimomis. Valstybė teiks reikalingą paramą jiems grįžti į Lietuvą. Konkrečiai kalbama apie Venesuelą.

Valdžia planuoja pirmuoju, 2019-2020 metų etapu, perkelti 10 asmenų, tam skiriant apie 130 tūkst. eurų. Į tokią paramą, nusprendus persikelti į Lietuvą, galėtų pretenduoti dar maždaug 50 Lietuvos Respublikos piliečių, lietuvių kilmės asmenų ar jų šeimos narių.

Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, Venesueloje gyvena 187 Lietuvos piliečiai. Lietuvių bendruomenė Venesueloje vienija apie 400 lietuvių kilmės asmenų. Manoma, kad Venesueloje gyvena apie 1000 Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų.

Norinčių yra

Ministro pirmininko patarėjas užsienio politikos klausimais Deividas Matulionis „Vakaro žinioms“ patvirtino, kad 10 norinčių persikelti tikrai yra.

Kiekvienu atveju perkėlimo klausimas bus sprendžiamas atskirai ir realizuojamas tik priėmus atitinkamą Vyriausybės sprendimą.

D.Matulionis akcentavo, kad tokia pagalba bus taikoma tik į problemines situacijas, tarkim, kokia šiuo metu susiklosčiusi Venesueloje, patekusiems LR piliečiams ar lietuvių kilmės asmenims. Jiems bus apmokamas perkėlimas, suteikiamas būstas, socialinės garantijos ir t.t. Lėšos ministerijoms bus skirtos tik tada, kai prasidės perkėlimo darbai.

„LR piliečiams bus paprasčiau. Lietuvių kilmės asmenims bus suteikiamas perkelto asmens statusas, kad jie iškart galėtų pradėti integruotis į visuomenę - leisti vaikus į ugdymo įstaigas, pradėti ieškoti darbo, esant reikalui - mokytis lietuvių kalbos ir t.t.

Pirmuosius 18 mėnesių jie galės pretenduoti į išmokas, tačiau šiam laikotarpiui pasibaigus turės susirasti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje“, - planus dėstė pašnekovas.

Paklaustas, ar atitinkamos piniginės pagalbos gali tikėtis iš kitų šalių nusprendę grįžti migrantai, premjero patarėjas atsakė neigiamai: „Žmonių perkėlimas iš krizinių zonų ne į gretimas šalis, o į Lietuvą, yra ženklas tautiečiams, kad tėvynė jų nepaliks nelaimėje. Remti finansiškai tuos, kurie išvyko savo noru ar gyvena ramiai, būtų nesąžininga likusiųjų Lietuvoje atžvilgiu.“

Filosofo, politologo, visuomenės veikėjo, humanitarinių mokslų daktaro Vytauto RADŽVILO komentaras:

Iš pirmo žvilgsnio pastangos sugrąžinti mūsų tautiečius atrodo teisingos ir tarsi turėtų būti sveikintinos. Deja, pažvelgus į viską atidžiau tampa akivaizdu, kad tai - eilinė valdančiųjų „parodomoji akcija“. Bet net ir ja nebeįmanoma nuslėpti, kad dėl vienos nežmoniškiausių Europoje socialinės ir ekonominės valdžios dešimtmečiais vykdomos politikos esame sparčiausiai pasaulyje nykstanti tauta ir valstybė.

Nepaisant to, kad padėtis Lietuvoje tragiška, valdžia, užuot skubiai keitusi savo politiką arba bent jau švelninusi jos padarinius, toliau imituoja veikimą ir rūpinimąsi.

10 ar net 50 žmonių perkėlimas iš tikros nelaimės zonos, jeigu tai būtų humanitarinė misija, būtų suprantamas, tačiau, norint, kad situacija mūsų šalyje normalizuotųsi, būtina visiems parodyti, kad keičiasi pati Lietuva.

Pirmiausia būtina įstatymiškai sutramdyti darbdavius, kurių neribotas godumas tapo šimtų tūkstančių mūsų piliečių emigracijos priežastimi.

Reikia pagaliau suvaldyti šalyje klestinčią korupciją, kuri ypač išryškėja įsisavinant europinę paramą.

Valdžia turi sureguliuoti teisinę ir pertvarkyti biurokratinę sistemą taip, kad net ir valdančiųjų ar turtingųjų klanams nepriklausantys asmenys nustotų jaustis beteisiais baudžiauninkais. Taip be didelių revoliucijų ir perversmų būtų galima pagerinti vargstančiųjų padėtį Lietuvoje.

Tikėtina, kad realizavus tokias esmines priemones, nemaža dalis išvykusių iš Lietuvos patys į ją sugrįžtų, o tokioms „reklaminėms“ akcijoms, kokia planuojama dabar, pinigų verčiau nešvaistyti.

Ar galima gyventi Pietų Amerikoje?

Pasidairykite aplink egzotiškąjį žemyną. Kaip Pietų Amerikoje gyvena žmonės, ką mato ten keliaujantys turistai?

  •     Venesueloje politinė ir ekonominė suirutė toliau gilėja. Venesueliečiams trūksta maisto produktų, medikamentų ir kasdienio poreikio prekių, 82 proc. šalies gyventojų neturi geriamojo vandens, 95 proc. šiuo metu yra žemiau skurdo ribos, be to, didelę grėsmę kelia siautėjančios kriminalinės gaujos. Manoma, kad iki 2019 m. pabaigos iš šalies bus išvykę apie 5 mln. gyventojų.
  •     Šiandienos Argentina labai primena praėjusio amžiaus pabaigos „broliškas respublikas“ - produktų kokybė nėra pati geriausia, nors kainos - artimos Lietuvai. Didelėse parduotuvėse atsiskaitant banko kortele būtina pateikti pasą, nurodyti gimimo datą ir pasirašyti ant čekio. Tokių priemonių imtasi, siekiant užkardyti atsiskaitymą vogtomis kortelėmis.
  •     Argentinoje puikiai išvystyta socialinė pagalba skurdžiausiems gyventojams. Padėti jiems raginami ir aplinkiniai, tad vargetoms Argentinoje nėra blogai - jie kasdien maitinami, žmonės jiems dovanoja baldus, apklotus ir drabužius.
  •     Dar vienas vietos vargetų „privalumas“ - jų teises į nuomojamą būstą saugantys įstatymai. Išnuomojus būstą šeimai, kurioje maitintojas prarado darbą ar vienas iš narių sunkiai serga, jie būstu galės naudotis tol, kol pagerės šeimos materialinė padėtis. Iškeldinti juos gali tik teismas.
  •     Beje, Argentinos ir Urugvajaus gyventojai save tapatina su europiečiais ir didžiuojasi savo šaknimis. Be to, jie - labai draugiški ir jau antrą pažinties dieną gali pasikviesti pas save į namus. Kita vertus, šių šalių gyventojai lėti ir tingūs, todėl eilės parduotuvėse - įprastas dalykas.
  •     Peru ir Bolivijos gyventojai didžiuojasi savo indėniška praeitimi, saugo ir gerbia protėvių tradicijas. Kaip ir prieš šimtus metų, pagrindinis vietos gyventojų verslas yra žemdirbystė ir gyvulininkystė.
  •     Čilės gyventojai - temperamentingi ir emocionalūs. Politikoje jie nusprendė orientuotis į JAV, todėl šalyje įsigali įstatymai, primenantys amerikietiškuosius. Ir tai nėra blogai - gyvenimo lygis dėl to Čilėje tik auga, ko nepasakysi apie kaimyninę Braziliją.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s