respublika.lt

Teismų mažiau, o teisingumo?

(0)
Publikuota: 2018 sausio 05 08:06:11, Jaunius POCIUS, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 1 nuotr.
Teismai gyvena finansine prasme ne pačius geriausius laikus. Trūksta ir darbo užmokesčiui, buvo skolų paštui. Stasio Žumbio nuotr.

Nuo sausio 1 d. šalyje sumažėjo teismų: iš 49 apylinkės teismų teliko 12. Reformos rengėjai tvirtina, kad teismų stambinimas, vykdomas atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį, bus naudingas ne tik teisinei sistemai, bet ir gyventojams.

 

- Žmogaus, kuris atvyksta į teismą, pagrindinis lūkestis - kad jo byla būtų išnagrinėta kuo greičiau ir teisingai, - aiškina Nacionalinės teismų administracijos direktorė Reda Molienė. - Šiuo požiūriu mes tikimės, kad reforma padės teismams subalansuoti vienodą darbo krūvį, nes vienuose teismuose jis ypač didelis, kituose šiek tiek mažesnis. Taip pat tikėtina, kad suvienodės bylų nagrinėjimo terminai, jie bus trumpesni tuose teismuose, kuriuose būdavo šiek tiek ilgesni.

- Jeigu teisėjų nepadaugės, kokiu būdu pagreitės bylų nagrinėjimas?

- Teisėjų tikrai nepadaugės. Sujungus keletą teismų į vieną, bylos bus skirstomos visame teisme. Tai reiškia, kad tiems rūmams, kurie turi mažesnį bylų skaičių, galima perduoti tam tikras bylas nagrinėti papildomai.

- Bet ar tokiu atveju žmogui neteks važinėti kitur, jeigu jo byla bus perduota kitiems teismo rūmams?

- Pirmiausia bus perduodamos tos bylos, kurios nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, kai nevyksta žodiniai procesai. Kita vertus, jeigu bus poreikis bylas perskirstyti ir žodiniuose procesuose, kuriuose dalyvauja bylos dalyviai, yra galimybė, kad į tuos rūmus nuvyks teisėjas. Tokių pavyzdžių mes matome ir Estijoje, ir Olandijoje, ir Norvegijoje, ir Suomijoje. Tai tikrai nėra kliūtis skirti nagrinėti bylą ten, kur yra daugumos proceso dalyvių gyvenamoji vieta.

- Reformos paprastai daromos siekiant sutaupyti lėšų. Šia pertvarka taip pat?

- Tam tikras lėšų perskirstymas bus. Tačiau tokio sutaupymo, kuris būtų kaip likutis, nebus. Turbūt pastaruoju metu ne kartą girdėjote, kad teismai gyvena finansine prasme ne pačius geriausius laikus. Trūksta ir darbo užmokesčiui, buvo skolų paštui. Tikimės, kad administravimo sukoncentravimas, centralizavimas, kai vietoj penkių buhalterijų bus viena ir vienas teismo pirmininkas vietoj penkių, leidžia lėšas akumuliuoti ir panaudoti skoloms grąžinti.

- Kalbėjote apie skolas, tačiau kaip paaiškinti naujų automobilių pirkimą - teismams jau nupirkti šeši nauji automobiliai ir paskelbtas dar devynių pirkimas?

- Teismuose automobiliai buvo dvidešimties metų ir senesni. Daugiau kaip dešimt metų jų nebuvo perkama. Kai kurie automobiliai techninės apžiūros nepereidavo, nes buvo techniškai netvarkingi. Mes atsižvelgėme, kad tuose pertvarkomuose teismuose būtų po vieną automobilį byloms pervežti ir kad teisėjai nuvažiuotų jų nagrinėti.

- Kaip vienas reformos pranašumų įvardijama galimybė teisėjams labiau specializuotis. Kaip tai vyks, jeigu teisėjų nedaugėja, o bylų nebus mažiau?

- Iš tikrųjų tokia galimybė yra. Akivaizdu, kad teisme, kuriame yra trys teisėjai, ta specializacija realiai neįmanoma. Nerealu paskirti vieną teisėją kuriai nors kategorijai bylų. Dabar, kai teismai bus didesni, tai įmanoma padaryti. Pavyzdžiui, galėtų būti fizinio asmens nemokumo ir bankroto bylos teisėjas. Tokiu atveju toks teisėjas iš bet kurių rūmų esant poreikiui gali vykti bet kur. Tačiau pirmiausia mes norėtume imtis pagrindinių, darbo krūvių, klausimų. O prie specializacijos, be abejonės, teks grįžti.

- Nors teismo pirmininkas tiesiogiai negali kontroliuoti teisėjo darbo, gali pareikalauti, kad jis laikytųsi darbo drausmės, etikos reikalavimų. Ar nesumažės teisėjų atsakomybė, rajonuose nelikus teismų pirmininkų?

- Tiesioginės kontrolės teismo pirmininkas neatlieka. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, yra nepriklausomas, tad tokios kontrolės nėra. Tačiau ta kontrolė, kuri buvo numatyta įstatyme - administracinės veiklos priežiūros tvarka, t.y. kai teismo pirmininkas periodiškai pasižiūri, ar laikomasi bylų nagrinėjimo terminų, ar nėra itin ilgai nagrinėjamų bylų, ar nėra sustabdytų bylų, - bus atliekama ir dabar. Tokia statistika nuolat sekama, analizuojama, tai darys teismo pirmininkas nepriklausomai nuo to, ar teisėjas fiziškai yra tuose pačiuose ar kituose rūmuose. Be to, teisėjų veikla yra vertinama. Periodiškai peržiūrima visų teisėjų jurisdikcinė tvarka ir tai, kaip teisėjas elgiasi teismo posėdžių metu, klausomi posėdžių įrašai. Tos priemonės bus taikomos ir toliau.

- Nesinorėtų tikėti, kad teismų sistema šitaip pertvarkoma todėl, kad dabar šalyje vyksta tarsi jungimo, stambinimo vajus siekiant ekonomiškumo. Prisiminkime kad ir urėdijas.

- Ypač kai kalbame apie teismus, apie labai svarbias viešąsias paslaugas teikiančias įstaigas, tikrai negalima vadovautis vien ekonominiais kriterijais ir vien tik skaičiuoti, kiek sutaupysime. Turime žiūrėti ir balanso tarp ekonomiškumo ir poreikio užtikrinti galimybę žmonėms kreiptis į teismą. Be abejo, tas koncentravimas turi būti pagrįstas. Negalime kalbėti apie vieną apylinkės teismą šalyje, nes nebūtų užtikrinta galimybė kreiptis į teismą ypač atokiau gyvenantiems žmonėms.

- Ilgai vienoje vietoje dirbantys teisėjai turi daugybę pažįstamų, su kuriais kartu augo, mokėsi ir t.t. Naujoje tvarkoje įžvelgiu teigiamą dalyką - galimybę rastis daugiau teisingumo mažesniuose miestuose.

- Dabar tų priemonių ( kaip išvengti šališkumo - red. past.) buvo ir iki šiol - procesinės, šalinimas ir nusišalinimas. Bet visuomet yra dar ir subjektyvus faktorius. Teisėjas taip pat įvertina, kiek tam tikros aplinkybės gali paveikti bylos nagrinėjimą. Negalima formaliai žiūrėti, kad bet koks santykis ar teisėjo pažintis su proceso dalyviu jau savaime užprogramuoja kažkokį šališkumą. Tokiu atveju mes Lietuvoje sunkiai rasime teisėją, kuris gali nieko nepažinoti ir pan. Dėl to ne vieną kartą diskutuota. Natūralu, kad tokioje nedidelėje valstybėje kaip Lietuva mes rasime kokių nors bendrakursių, buvusių bendraklasių ir pan. Bet savaime tai negali būti laikoma šališkumu. Kita vertus, jeigu proceso dalyviams kyla abejonių, jie taip pat gali reikšti nušalinimą. Manau, jog tie dalykai buvo ir yra gana gerai sureguliuoti, kad bylos būtų nagrinėjamos nešališkai. Dabar, sujungus teismus, bus paprasčiau spręsti situacijas mažame teisme. Būna, kad nusišalinus vienam ar dviem teisėjams, bylų nagrinėti nebėra kam.

Teismų reforma

Nuo sausio 1 d. šalyje sumažėjo teismų: iš 49 apylinkės teismų teliko 12. Rajonų centruose veikę teismai tapo teismo rūmais. Reformuojami ir administraciniai teismai. Vietoj 5 apygardų teismų veiks 2 - Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Regionų apygardos administracinis teismas, sujungiantis Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų administracinius teismus.


Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s