respublika.lt

2017 rugpjūčio 21, pirmadienis

Tegul žmonės dėl algų susipjaunanuotraukos (18)

2017 rugpjūčio mėn. 14 d. 07:53:21
Respublika.lt

Nuo liepos 1 d. buvo padidintos policininkų algos, o mokytojų algų klausimas atidėtas, medikų algos nekyla. Kiti irgi palauks. Kodėl ne visiems, kodėl kiršijami skirtingų profesijų žmonės? Apie tai „Vakaro žinių“ ringe diskutavo Lietuvos profesinių sąjungų federacijos vadovas Artūras ČERNIAUSKAS ir Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas mokytojas Audrius JURGELEVIČIUS. Ringe teisėjavo Gediminas JAKAVONIS.

 

G.JAKAVONIS: Štai nuo liepos 1 d. eilinis policininkas gaus 700 eurų, einantis aukštesnes pareigas - 850. Tikrai nebūtų gaila ir norisi, kad tos algos kiltų, bet gi kiekvienas traukia antklodę į save.

A.ČERNIAUSKAS: Tai, kad policininkams buvo padidintas atlyginimas, neatitinka realybės, nes valstybės tarnautojai gyvena krizės sąlygomis dar nuo 2009 metų. Tada buvo sumažinti baziniai dydžiai, pagal kuriuos skaičiuojamas atlyginimas, ir mes džiaugėmės ekonomikos augimu, išėjimu iš krizės. Tačiau biudžetinis sektorius, valstybės tarnautojai šito nejaučia, nes baziniai dydžiai nebuvo atkurti, o ką kalbėti apie jų padidinimą.

Taikant tam tikras intervencijas, įstatymus, mechaniškai didinant koeficientus, buvo sugriauta visa darbo apmokėjimo sistema tiek valstybės, tiek biudžetinėje sferoje, o dabar išeina taip, kad sferai, kuri yra mielesnė, įvairiais priedais, skiriant budėjimus, naktinius budėjimus, budėjimus namuose, bandoma padidinti pajamas. Teoriškai tai yra darbo užmokestis, bet realiai tas tikras darbo užmokestis, nuo kurio skaičiuojami visi priedai, beveik nekinta. Žmogus dirba ilgesnį laiką, jis dirba naktį, dėl to jo gaunamos pajamos padidėja. Tai yra žmogaus laiko apribojimas, vertimas daugiau dirbti, bet tai nėra darbo užmokesčio padidinimas. Būkim sąžiningi. Žmogus turėtų normaliai uždirbti be jokių papildomų budėjimų.

Valstybė turi dvi galimybes daryti intervencijas į darbo užmokesčio augimą. Tai yra minimalios algos didinimas, būtent valstybės kompetencija yra per Trišalę tarybą didinti minimalią algą, ir antra galimybė - didinti biudžetinio sektoriaus, valstybės tarnautojų darbo užmokestį, kad būtų galima pervilioti iš verslo gerų specialistų, o tada verslas pats būtų priverstas didinti darbo užmokestį, kad susigrąžintų tuos specialistus. Deja, pas mus situacija visiškai priešinga. Versle darbo užmokestis auga, kai kuriuose sektoriuose - ganėtinai smarkiai.

A.JURGELEVIČIUS: Manyčiau, problema yra ta, kad kone 30 metų egzistuojanti Lietuvos valstybė neturi prioritetų. Iš esmės deklaruojami prioritetai nėra prioritetai, o egzistuojančių prioritetų mes neįvardijame. Todėl atsitinka taip, kad atėjęs vienas ar kitas ryžtingesnis politikas keičia vienos ar kitos gyvenimo srities situaciją pagal savo supratimą, pagal savo prioritetus, dažniausiai to neįvardydamas.

Aš pasiruošęs su bet kuo ginčytis, kad Lietuva virsta policine valstybe. virsta ne dėl to, kad premjeras atėjo iš vidaus reikalų sistemos, bet dėl kitų priežasčių. Tokioje valstybėje, kur vyrauja jėgos struktūrų garbinimas plačiąja to žodžio prasme ir kur visas problemas bandoma išspręsti ieškant reglamentavimų, įskaitant ir draudimus, be abejo, policininkai, kareiviai, kitos jėgos struktūros turi gyventi geriau.

G.JAKAVONIS: Mes prakalbome apie premjerą, bet Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis yra dėstytojas, netgi profesorius, todėl švietimo sistemos padėtį puikiai supranta. Tai kodėl premjeras sugebėjo atėjęs savo sričiai „padaryti“, o Seimo pirmininkas, būdamas pagal Konstituciją antras žmogus Lietuvoje..?

A.ČERNIAUSKAS: Šiaip pirmas.

G.JAKAVONIS: Prezidentė.

A.ČERNIAUSKAS:
Parlamentinė valstybė.

A.JURGELEVIČIUS: Aš, kaip mokytojas, dėstęs politologiją, galiu pasakyti, kad iš tiesų Lietuvoje visos galios yra sutelktos Vyriausybės rankose. Vyriausybės rankose yra biudžeto formavimas. Galiu atsakingai sakyti, kad Seimas iš esmės patvirtina tai, ką teikia Vyriausybė, Vyriausybės rankose yra šito biudžeto vykdymas. Tai todėl ir galios yra premjero rankose, o ne Seimo pirmininko. Be abejo, Seimo pirmininkas, kaip dėstytojas, kaip inteligentas, galbūt turi kitų prioritetų, bet pirmiausia jis neturi tokio politinio svorio. O galbūt ir neturi politinės valios.

Sakoma, kad Lietuvoje atlyginimai nėra dideli, nes darbo našumas nėra aukštas. Aš nežinau, kas matavo pedagogų darbo našumą, nes kiekvienais metais mokytojams, švietimo darbuotojams priskiriama naujų funkcijų, apmokamų darbo valandų, tai elementari situacija - didėjantis darbo intensyvumas yra našumas.

A.ČERNIAUSKAS: Bet mes kalbame apie tam tikrą grupę žmonių - biudžetininkus. Būtent šiame sektoriuje įmanoma valstybės intervencija į darbo užmokesčio augimą per minimalų darbo užmokestį ir per biudžetininkų atlyginimus. Mes kalbame apie tai, kad valstybė neskiria tinkamo dėmesio tiems žmonėms, kurių paslaugomis ji naudojasi. Mes norime geros kokybės švietimo paslaugų, norime geros kokybės paslaugų savivaldybėje, gydymo įstaigose, bet norėdami gauti geros kokybės paslaugą mes nemokame jiems gerą kokybę atitinkančio darbo užmokesčio. Todėl atėję į mokyklas susiduriame su tokiais mokytojais, kuriems trūksta kompetencijos. Bet už tokį atlyginimą mokyklos negali rasti kompetentingų, protingų jaunų specialistų. Paprasčiausiai tie žmonės neina dirbti už tuos 600-700 eurų, ypač didesniuose miestuose, nes tai beveik nekvalifikuoto darbuotojo darbo užmokestis. O dirbti su žmonėmis, su vaikais yra sudėtingas darbas. Tu turi būti autoritetas, o pasiekti tokį lygį yra beprotiškai sudėtinga. Tam reikia ne tik žinių, bet ir turėti gebėjimų.

Bet aš neišskirčiau vien švietimo sektoriaus. Socialiniai darbuotojai - irgi labai sudėtingas sektorius, taip pat medicina, kultūra. Visa problema yra ta, kad valstybė nusistato popierinius prioritetus, bet jų nesilaiko. Tačiau jeigu žiūrėtume plačiau - ji negerbia žmonių, kurie jai dirba. Pirmiausia valstybė turėtų atsisukti į tuos žmones ir padidinti ne tik darbo užmokestį, bet ir pagerinti jų darbo sąlygas.

G.JAKAVONIS: Atskirai patriukšmavo pareigūnai - gavo didesnes algas, atskirai bibliotekininkai - pagerėjo ir jiems, protestuoja medikai - atsižvelgia į jų reikalavimus. Kodėl ne visi kartu už visą Lietuvą? Gal išgąsdino jėgos struktūrų susidorojimas su 2009 m. sausio 16-osios protesto prie Seimo dalyviais?

A.JURGELEVIČIUS:
Lietuvoje niekada nebuvo pilietinės visuomenės tradicijos. Ji buvo užgniaužta 1926 metais, kai demokratiškai išrinkti seimai buvo išvaikyti, kai juos pakeitė diktatūra, ir nuo to laiko Lietuvoje pilietinės visuomenės nebuvo. Bet kokie jos atsiradimo daigai buvo užgniaužiami tai vienokiu, tai kitokiu būdu, viena iš jų - 2009 metų sausis. Tie įvykiai išgąsdino turbūt tik tuos žmones, kurie ten dalyvavo, kurie patyrė tą agresiją. Daugelis žmonių ten nedalyvavo ir net nežino, kas ten vyko. Jeigu kažką girdėjo, yra užmiršę. Jie tvirtai įsitikinę, kad nieko nepakeis, kad valstybė vis tiek padarys savaip, valstybė - tokia abstrakti jėga.

Iš čia visos problemos. Apolitiškumas ir nenorėjimas dalyvauti rinkimuose ir lengva ranka pasirenkama emigracija. O kas turėtų pasikeisti? Pirmiausia turėtų susiformuoti kartos, kurioms būtų įdiegtas pilietinės visuomenės principas. Šitos kartos gimsta mokykloje. Jos pirmąsias pamokas gauna mokykloje, bet mokykloje dirba tie patys ne pilietinės visuomenės mokytojai, kurie išgyvena, mano manymu, didžiausią tragediją, vidinę dramą, kad jie dėsto dalykus, kurie jiems yra svetimi iš esmės. Sakykim, pilietiškumo. Mes visiems mokiniams sakome, kad mes turime būti pilietiški, bet patys net neparodome to pilietiškumo. O jaunas žmogus puikiai mato, atskiria falšą. Ir kai mato, kad jiems kalbama viena, o daroma kita, toks ir rezultatas.

Aš pesimistiškai žiūriu į bet kokius teisės aktų pakeitimus, Darbo kodekso pakeitimus, neva tai turėtų sustiprinti profesinių sąjungų galias. Profesinių sąjungų galios yra pilietinės visuomenės padarinys. O pilietinė visuomenė gimsta mokykloje. Šiandienos mokykloje pilietinės visuomenės narių mes neišugdysime.

A.ČERNIAUSKAS: Kokios priežastys lemia, kad mūsų visuomenė neaktyvi? Ekonomiškai aktyvesni gal išvažiavę į užsienį. Pilietiškai aktyvūs būtent tie žmonės, kurie dalyvauja priimant savivaldos, valstybės sprendimus. Laukiame, kad kažkas ateis, mums nereikės spręst tų problemų, tai likę nuo tų senų laikų, kai nereikėdavo galvoti, viskas už tave būdavo padaryta ir nuspręsta, kiek tu gausi, kur tu važiuosi.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (18)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • GRĮŽTA: Kėdainių „Nevėžio“ krepšinio klube 2014-2015 metų sezone rungtyniavęs kėdainietis Justas Tamulis po dviejų metų pertraukos vilkės gimtojo miesto komandos marškinėlius.
  • NELAIMĖ: Meksikos pareigūnai pranešė, kad Verakruso valstijoje per kuro vamzdyno sprogimą vienas žmogus žuvo, o dar penki buvo sužeisti.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar žinote, kur galima išmesti nenaudojamas padangas?

balsuoti rezultatai

Ar aukojate kraujo Nacionaliniam kraujo centrui?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +14 +15 C

   +13  +14 C

 

   +6 +8 C

   +14  +16 C

  +15  +16 C

 

   +15  +17 C

    3-4 m/s

     2-3 m/s

 

      1-2 m/s

 

USD - 1.1740 PLN - 4.2807
RUB - 69.7304 CHF - 1.1287
GBP - 0.9119 NOK - 9.3183
reklama
Labas vasara