respublika.lt

Techninės apžiūros kursto aistrasnuotraukos (2)

2019 gegužės mėn. 15 d. 09:24:23
Vidmantas MISEVIČIUS

Seime vakar vyko konferencija, kurioje skirtingų sričių politikai ir verslininkai pateikė savo pastebėjimus, susijusius su Vidaus reikalų ministerijos pasiūlyto įstatymo pakeitimo projektu. Jame numatoma liberalizuoti privalomas technines apžiūras (TA) ir kiek keisti vairavimo mokymą reglamentuojančias taisykles. Konferencijos organizatorių teigimu, tai sugriaus dabar galiojančią sistemą ir žalos pokyčiai pridarys daugiau negu naudos. Bet ar tikrai?

 

Prieš savaitę vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas pateikė svarstyti siūlymus, tarp kurių buvo ir idėja keisti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą bei naikinti nuo 1994-ųjų galiojantį automobilių TA atliekančios „Tuvlitos“ monopolį. TA galėtų atlikti reikiamą įrangą įsigiję automobilių servisai ir įgalioti atstovai. Tokie pokyčiai lemtų ne tik konkurencijos šiame segmente atsiradimą, bet ir skatintų paslaugų kokybės augimą bei jų kainų mažėjimą.

Spaudos konferencijos organizatoriai išsakė radikaliai priešingą nuomonę. Seimo nario Algirdo Butkevičiaus teigimu, aktualiausios TA sistemos problemos buvo įvardintos dar 2006-aisiais. „Jau tada buvo diskutuojama, kaip įveikti korupciją, kaip palengvinti TA atlikimą regionuose ir t.t. Tuomet buvo paskaičiuota, kiek turėtų kainuoti TA centrų modernizavimas ir kada tai galėtų atsipirkti, - susirinkusiems sakė parlamentaras. - Kai Vilniuje buvo įdiegta kelią korupcijai užkirtusi sistema, net STT pripažino, kad didžiausią pažangą kovoje su šia blogybe pasiekė būtent „Transekstai“ priklausančios įmonės.

Pasak A.Butkevičiaus, kadangi dabartinė, ne monopolinė sistema veikė, VRM siūlymas ją keisti nustebino. „TA nusprendusių liberalizuoti estų pavyzdys rodo, kad tokios reformos teigiamų rezultatų neduoda. Pradiniame etape kainos gal ir sumažėtų, bet vėliau jos tikrai išaugtų“, - perspėjo A.Butkevičius.

Kitas Seimo narys - Rimantas Sinkevičius - priešingai, pripažino, kad dabartinė TA tvarka yra monopolinė, bet teigė, kad keisti jos nereikia: „Ji yra pigi, patogi vartotojams ir turi bendrą su kitomis institucijomis informacinę sistemą, užkertančią kelią korupcijai.“

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos prezidento Rimanto Didžioko teigimu, jeigu anksčiau LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas buvo taisomas ir pildomas, tai dabartinis projektas labiau primena įstatymo darkymą.

„TA sistema buvo nuolat tobulinama. Pasiekėme, kad eilės liko tik sezoniniu reiškiniu. Skiriant daugiau lėšų techninei įrangai ir darbuotojų švietimui, praktiškai išgyvendinome korupciją. Dabar kontrolieriai gali užfiksuoti ne tik kyšio siūlymo faktą, bet ir patį siūlytoją bei suvesti šiuos duomenis į sistemą, kur jie bus matomi visam tinklui, tad „praslysti“ nepastebėtas toks vairuotojas nebegalės, - pasiekimais džiaugėsi R.Didžiokas, kurio teigimu, teisinės aplinkos pakeitimas pažeistų ir į TA stotis investavusių verslininkų teisėtus lūkesčius.

„Neprieštaraujame, kad dabartinis modelis būtų tobulintas, bet reikia pasakyti aiškiai, kas yra negerai, o ne leistis į eksperimentus. Estai liberalizavo rinką. Ten TA teikiančių įmonių skaičius išaugo iki 200, o jų kainos, lyginant su galiojančiomis Lietuvoje, yra maždaug keturis kartus didesnės, - Estijos sistemos blogybes vardino „Transeksta“ prezidentas. - Periferinės mažų miestelių stotys išlaikomos centralizuotos įmonės lėšomis, uždirbant pinigus kituose centruose. Pakeitus tvarką, nebeliktų mažųjų stočių, kas apsunkintų TA atlikimą. Jeigu VRM iniciavo tokį įstatymo pakeitimo projektą, jie turėjo pateikti ir atitinkamus skaičiavimus, tačiau, panašu, kad jokios analizės padaryta nebuvo.“

***

Komentaras:

„Vakaro žinių“ pakalbintas Estijos automobilių pardavėjų asociacijos (AMTEL) vadovas Arno Silatas (Arno Sillat), priešingai lietuvių išsakytiems teiginiams, pokyčiais TA sistemoje buvo labai patenkintas.

„Pradžioje buvo baiminamasi, kad į TA verslą įleidus privatų kapitalą, kainos augs. Nuogąstavimai nepasitvirtino, nes valdžia viską prižiūrėjo ir kontroliavo. Be to, norintiems TA paslaugas teikti įmonėms buvo taikomi aukšti reikalavimai. Turėdamas tik atsuktuvą ir reples, tokios paslaugos tikrai negalėčiau teikti“, - juokavo pašnekovas, akcentavęs, kad servisai turėjo nusipirkti visą matavimo ir kontrolės įrangą.

„TA lygis tikrai nesumažėjo, bet nebeliko vietos korupcijai. Reikalas tas, kad „praleidžiant“ automobilius už pinigus, savininkas galėjo netekti licencijos teikti TA paslaugas. Estija - nedidelė rinka, informacija sklinda greitai“, - apie kovą su korupcija pasakojo A.Silatas.

„Reforma pasiteisino ir galvojant apie ateitį. Kai į Estiją plūstelėjo naudotų automobilių iš Europos banga, pasitaikė keli incidentai dėl gamtinėmis dujomis (SGD) varomo transporto. Po tų gaisrų uždraudėme naudotų „Škoda“ ir „Volkswagen“, kuriuose sumontuota SGD įranga, importą, nes nebuvo techninių galimybių patikrinti šios įrangos būklės.

TA užsiimančios įmonės jau įpareigotos spręsti iškilusią problemą. Po kelių metų tikrai sulauksime didelio elektromobilių srauto. Juos taip pat reikės tikrinti, o tam reikės ir žinių, ir specialistų. Privalumas tas, kad visas šias išlaidas TA atliekančios įmonės prisiims sau ir šalies gyventojams papildomai mokėti už tai nereikės. Įmonės puikiai supranta, kad tai ne tik verslas, bet ir konkurencija bei nuolatinės investicijos“, - teigė AMTEL vadovas.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (2)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • TRAGEDIJA: ketvirtadienį du žmonės žuvo, du dingo per gaisrą, kilusį tekstilės fabrike Japonijos Eiheidzio mieste Honšiū saloje; dar mažiausiai trys žmonės nudegė ir apsinuodijo dūmais
  • PASKOLA: Baltarusija iš Kinijos plėtros banko ketina pasiskolinti 3,5 mlrd. juanių (451 mln. eurų)
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
 Folk Band

Ar meldinių nendrinukių išsaugojimas vertas 4 mln. eurų ES lėšų?

balsuoti rezultatai

Ar reikalinga nedarbo diena per Jonines?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+17 +19 C

 +17 +19 C

 

 +15  +17 C

+28 +30 C

 +27 +29 C

 

 +22 +25 C

 0-3 m/s

 0-3 m/s

 

 0-4 m/s

 

USD - 1.1207 PLN - 4.2670
RUB - 71.7360 CHF - 1.1176
GBP - 0.8902 NOK - 9.7815
reklama
Ūkis
reklama
Sveikata ir grožis