respublika.lt

Tarp Konstitucijos eilučių

(0)
Publikuota: 2019 vasario 09 13:51:00, Justina GAFUROVA
×
nuotr. 6 nuotr.
Zita Šličytė ragina Konstitucinį Teismą neprigalvoti savų Konstitucijos straipsnių. Redakcijos archyvo nuotr.

Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl užsienyje susituokusių vienalyčių asmenų gali lemti tai, kad teks keisti Lietuvos Respublikos Konstituciją. Tokio sprendimo kritikai sako nerandantys svarbiausiame šalies įstatyme to, ką įžvelgė KT teisėjai. „Vakaro žinios“ kalbėjosi su viena iš Konstitucijos kūrėjų Zita Šličyte, kuri sako jau sulaukusi klausimo, ar kuriant Konstituciją jie tikrai galvojo apie vienalytes „šeimas“.

 

Santuoka ir šeima

„Šiemet, minint Sausio 13-ąją, vos išvydęs mane vienas signataras tiesiai paklausė, ar mes, kurdami Konstituciją 1992 m., bent galėjome pagalvoti, kad 38 Konstitucijos straipsnis kalba ir apie vienalyčių asmenų santuoką“, - neslepia teisinininkė Z.Šličytė. Ji sako supratusi, kad šis KT sprendimas ne pirmas atvejis, kai vadovaujamasi ne teisės aktu, o Konstitucijos dvasiomis: „Konstitucinis Teismas išeina už savo kompetencijos ribų, sakydamas, kad turime pripažinti vienos lyties santuokas. Toks nutarimas prieštarauja Konstitucijai. Niekaip kitaip to nevertinu - tik, kad Konstitucinis Teismas sukūrė naują Konstitucijos 38 straipsnio redakciją. Taip, mes turime ne tik įstatymą, bet ir jo dvasią. Paklauskime žmonių, kurie 1992 m. balsavo už Konstituciją, ar jie balsavo už tos pačios lyties santuokas Lietuvoje? Man 38 straipsnis - šventas, dalyvavau jį ruošiant ir nebuvo jokios kalbos apie dalykus, kuriuos dabar išaiškino KT.“

Žemės pardavimas


Z.Šličytė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija tarptautinių ekspertų yra įvertinta itin aukštai, o jos tvarumą patvirtina tai, kad per visą gyvavimo laikotarpį svarbių pakeitimų buvo vos keli. Vienas tokių - 1997 m. Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimas, leidžiantis ne žemės ūkio paskirties sklypus įsigyti ne tik nacionaliniams, bet ir užsienio valstybių subjektams, kurie nustatyti konstitucinio įstatymo pagal Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Teisininkė sako, kad svarbus ir reikalingas buvo 2003 m. įtvirtintas ir 119 straipsnio 2 dalies pakeitimas, kuriuo buvo įtvirtinta savivaldybių tarybų narius rinkti ketveriems metams, o ne dvejiems, kaip buvo numatyta pirmajame įstatymo variante.

Tais pačiais metais Konstitucija buvo keista dar du kartus. Vėl buvo keičiamas 47 straipsnis, numatant, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Buvo apibrėžta, kad žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą. Šios nuostatos įstatyme iki tol nebuvo. Vėliau, 2014 m., būtent šio straipsnio keitimui buvo organizuojamas referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams uždraudimo. „Tai buvo pakeitimas, susijęs su stojimu į ES. Iki šiol atsimename, kai po šio referendumo iniciatoriams ir net pasirašiusiems teko lankytis policijoje. Buvau net girdėjusi, kai buvo iškelta baudžiamoji byla todėl, kad žmona pasirašė palaikydama šį siūlymą už save ir vyrą, gavusi jo sutikimą telefonu. Kaži, ar šie žmonės dar kada norėjo dalyvauti panašiose iniciatyvose“, - prisimena Z.Šličytė.

Nepriklausoma prokuratūra


Tačiau dėl kito tų metų Konstitucijos pakeitimo, kaip tikina Z.Šličytė, kenčiame iki šiol. Tai pakeitimai, susiję su prokurorų darbu. 84 straipsnio 11 punkte buvo įrašyta, kad Lietuvos Respublikos prezidentas ne tik teikia ir keičia teisėjus, taip pat Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą. Taip pat buvo pateiktas 118 Konstitucijos straipsnio pakeitimas, įrašant, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. „Man šis keitimas labai nepatinka. Nes dabar prokurorai yra nuo nieko nepriklausomi. Todėl turime didžiulių problemų su nusikalstamumu ir nesprendžiamomis bylomis. Teisėjas yra taip pat nepriklausomas ir taip turi būti demokratinėje valstybėje. Be to, teismų sistema turi hierarchiją. O prokurorai būna pavaldūs Teisingumo ministerijai, būna prie teismų arba pavaldūs vykdomajai valdžiai. Pavyzdžiui, teisingumo ministras yra kartu ir generalinis prokuroras“, - sako teisininkė.

„Dabar prokurorai tapo laisvesni už teisėjus. Ikiteisminio tyrimo priežiūrą vykdo teisėjas. Jis gali nurodyti ką nors prokurorui, o šis gali ir neklausyti. Net jei aukštesnis prokuroras skiria nurodymą, Konstitucijoje parašyta, kad klausyti jis neprivalo, nes klauso tik įstatymo. Nemanau, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas turi klausyti, pavyzdžiui, kokio Seimo nario. Bet esu girdėjusi, kaip specialiųjų tarnybų darbuotojai pasakoja, kad jiems demaskavus nusikaltimus, juos pridengia prokuratūra. Jie net neprivalo į bylą įtraukti visų surinktų duomenų. Kuriuos nori - įtraukia, kurių nenori - į šiukšlių dėžę.

Prokurorai gali pykti ant manęs, bet man atrodo, kad jie dirba labai blogai. Dėl šio straipsnio pakeitimo. Tokia galimybė prokurorams savivaliauti yra labai naudinga nusikalstamoms grupuotėms. Būtų labai gerai, jei visi vienodai klausytų įstatymo, tačiau tokia tiesa - įstatymą ne visi vienodai supranta“, - pakeitimą kritikavo Z.Šličytė.

ES įstatymų viršenybė


Svarbius pėdsakus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje paliko ir mūsų apsisprendimas įstoti į Europos Sąjungą. 2004 m. Konstitucija buvo papildyta konstituciniu aktu „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“, kuriame įtvirtinama, kad ES teisė taikoma tiesiogiai ir nuo tada įgavo viršenybę prieš Lietuvos įstatymus. „Tuo metu niekas to neakcentavo, tačiau taip mes atidavėme savo suverenitetą Europos Sąjungai. Žmonės balsavo dėl Lietuvos narystės ES dviejų dienų referendume už miltelius ir alų, tačiau apie tai nesusimąstė. Tiesa, atsimenu, kaip tą dieną man paskambino brolienė, kuri verkdama skundėsi, kad pardavėme Lietuvą. Sovietų Sąjungoje, beje, buvo taip pat - Lietuvoje negaliojo joks įstatymas, kuris prieštarauja Sovietų Sąjungos įstatymams“, - apgailestavo Z.Šličytė.

Rinkimų pakeitimai

Daugiau žymesnių Konstitucijos keitimų nebuvo. 2004 m. buvo keistas 57 Konstitucijos straipsnis, numatantis, kad eiliniai Seimo rinkimai rengiami ne anksčiau kaip prieš du mėnesius ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pasibaigiant Seimo narių įgaliojimams. Naujame pakeitime buvo įvestas konkretus Seimo rinkimų laikas: „rinkimai rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį.“

Paskutinis pakeitimas mūsų šalies Konstitucijoje buvo padarytas 2006 m., kai buvo praplėstas 125 straipsnis, įrašant, kad Lietuvos banko organizavimo ir veiklos tvarką, taip pat įgaliojimus ir Lietuvos banko valdybos pirmininko teisinį statusą bei jo atleidimo pagrindus nustato įstatymas.

Z.Šličytė sako kartais išgirstanti nuomonę, esą Lietuvos Konstitucija jau pasenusi. „Dažniausiai taip kalba žmonės, neįsigilinę į Konstituciją. Jeigu dažniau ją skaitytume, daug ką valstybėje imtume vertinti kitaip. Šiandien keisti Konstitucijos nėra jokio reikalo. Jeigu norisi griauti Konstituciją, vadinasi, norima griauti valstybę“, - tvirtina viena iš Konstitucijos kūrėjų.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s