Tarnybos gina savo ambicijas, o ne vaikusnuotraukos (38)

2019 sausio mėn. 09 d. 09:01:11 Perskaitė 2515

Rytoj Vilniaus apygardos teisme numatytas posėdis, kuriame teismas turėtų priimti sprendimą, ar devynmetės įvaikinimas į Naująją Zelandiją tikrai atitinka geriausią vaiko interesą. Apie tai sužinoję vyresni mergaitės broliai pradėjo kovą dėl sesers. Vienas iš penkių brolių, pastarosiomis dienomis mina tarnybų slenksčius, siekdamas tapti jauniausios sesers globėju. Be brolių, mergaitė dar turi dvi seseris, tačiau iki šiol tarnyboms neatrodė, kad šeimai verta suteikti šansą.

 

- Ar devynmetės brolis jau pateikė prašymą dėl globos, po kurio turėtų būti stabdomas tarptautinio įvaikinimo procesas? -Vakaro žinios“ paklausė advokato Broniaus VARSACKIO.

- Brolis jau padavė prašymą. Įvaikinimo byla Vilniaus apygardos teisme bus nagrinėjama sausio 10 d. Paprašėme, kad bylą sustabdytų ir brolis galėtų pasirūpinti globa. Viską, kas reikalinga, padarėme. Kaip toliau vyks procesas, nežinau. Prašymą priėmė Vaiko apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje, ji turės persiųsti savivaldybės administracijai, o ši turi pradėti procesą. Per 5 dienas savivaldybė turi užklausti tarnybos išvados. Kiek šis procesas užtrunka, nežinau, nes reikalinga išsiaiškinti norinčio globėju tapti asmens gyvenimo sąlygas. Pakankamai ilga procedūra. Tačiau Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba viešai patikino, kad jeigu bus paduotas brolio prašymas tapti globėju, įvaikinimo procesą stabdys. Tokį prašymą mes pateikėme. Beje, į mane jau kreipėsi dar viena moteris, kuri taip pat norėtų tapti mergaitės globėja.

- Galimi mergaitės įtėviai iš Naujosios Zelandijos jau Lietuvoje, iki bylos svarstymo liko pora dienų. Viešai broliai kaltinami nebendravę su seserimi ir galima susidaryti nuomonę, kad tarnyba ne itin nori nutraukti įvaikinimo procesą. Ar jaučiate bendradarbiavimą?

- Susiduriame su dideliu tarnybų pasipriešinimu. Kuriama daug kliūčių. Man tai primena užgautas ambicijas. Tarsi tarnyba užsispyrusiai nori įrodyti, kad brolis yra netinkamas globėjas, o mergaitei bus geriau būti išvežtai. Teisiškai man atrodo keista, kad daromos tokios kliūtys. Akivaizdu ir tai, kad teisinė bazė nėra tinkamai paruošta. Teigiama, kad nuo 2015 m. mergaitė įtraukta į galimų įvaikinti vaikų sąrašą, o nuo 2016 m. siūloma tarptautiniam įvaikinimui. Tačiau ar per šį laiką tarnyba nors kartą bent vienam iš esamų giminaičių - broliams ar seserims, kurie gali tapti globėjais - apie tai pasakė? Ar išaiškino kas nors jiems tokią teisę? Visi broliai yra jauni vaikinai ir su įstatymu nėra gerai pažįstami. Tačiau tarnyba, kuri rūpinasi vaiko gerove, nesiteikė net informuoti šeimos narių, kad vyksta toks procesas, o jie turi galimybę padėti savo sesei. Gal vaikai būtų susivieniję ir kreipęsi dėl globos. Juk yra 8 vaikai. Bet ne, mergaitę įtraukė į sąrašą, siūlo svetimiems. Kaip kokį daiktą.

- Viešai svarstoma, jog šis atvejis ne nekompetencija, o neva apgalvotas planas, o už tarptautinį įvaikinimą pakloti dideli pinigai...


- Nenoriu kurti sąmokslo teorijų. Man tai atrodo kaip nekompetencija ir užgautos kai kurių žmonių ambicijos. Kažkas nusprendė, kad taip bus, įrodinėja savo tiesą, nesvarbu, ar ji teisinga. Jie jau nusprendė, kad brolis netinka būti globėju, ir jam nenori to leisti. Arba nusprendė, kad negalima vaiko globoti, nes kvadratūros bute nepakanka.

Be to, daromas poveikis broliui. Buvo organizuotas susitikimas su atvykusiais galimais įtėviais, kuriame buvo daromas spaudimas. Aš, kaip jo advokatas, į šį susitikimą ne tik nebuvau pakviestas, bet net ir informuotas apie jį. Iš susitikimo brolis suprato, kad ten dalyvavo ne tik galimi įtėviai, bet ir jų advokatas, psichologė. Kodėl nebuvo galima pakviesti ir jo advokato? Jeigu viskas būtų daroma sąžiningai, nemanau, kad būtų reikalinga organizuoti tokį susitikimą. Skųsime tokius veiksmus. Žmogaus teisių teismas ne kartą yra pasakęs, kad šeima yra aukščiausia vertybė. Tačiau atvykęs brolis negali susitikti su savo seserimi, jeigu susitikime nedalyvauja psichologas. Nesuprantu Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, nes jie ne rūpinasi vaiko gerove, bet daro, kad mergaitei būtų tik blogiau. Aukščiausia nekompetencija.

- Mažametės, planuojamos įvaikinti į Naująją Zelandiją, istorija padalino Lietuvos visuomenę į dvi dalis, kaip ir Garliavos istorija. 2010 m. jūs buvote tas teisėjas, kuris priėmė sprendimą mergaitę grąžinti mamai Laimutei Stankūnaitei. Iki šiol tai kai kas laiko nusikaltimu žmogiškumui. Ar per šį laiką buvote suabejojęs savo tuomet priimtu sprendimu?

- Turbūt šių dienų istorija Lietuvą padalino gal net į tris dalis (juokiasi). Tačiau tiek šioje, tiek Garliavos istorijoje, kaip ir bet kurioje kitoje situacijoje, laikausi nuomonės, kad įstatymai mūsų šalyje yra geri, tik vykdytojai kartais ne kokie. Yra įstatymas, kuriuo turime vadovautis. Jeigu įstatymas nepatinka, keiskime jį. Įstatymas yra aukščiau visko. Garliavoje buvo gyvenimo istorija, dėl kurios vėliau pasekmes jautė net su ja nesusiję asmenys.

- Šiandien šeimas, o ne tarnybų veiksmus, ginantieji jau vadinami violetinės ligos ligoniais, lyg ginti savo šeimą būtų kažkas gėdinga...

- Gyvenimas yra toks, kad visi žmonės turi savo nuomonę ir dažnai norima, kad ta nuomonė būtų vienintelė teisinga. Man keista, kai vieni kitus pravardžiuojame vienomis ar kitomis spalvomis. Man nesvarbu, ar tai violetiniai, ar žali, ar raudoni. Su kokia spalva tada paprastam žmogui gyventi?





"Respublikos" leidiniai", Smetonos g. 2, Vilnius, Tel. , Faks. , El. paštas info@respublika.net