respublika.lt

2017 spalio 21, šeštadienis

Tai svarbiausia, kas Lietuvai yra nutikęnuotraukos (17)

2017 kovo mėn. 31 d. 12:10:25
Vasario 16-osios Akto originalu domėjosi Jūratė KIELĖ ir Danutė ŠepetYtė

Įvyko stebuklas - pagaliau surastas 1918 metų Vasario 16-osios Akto originalas lietuvių kalba. Kovo 29-ąją Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve Berlyne kartu su vokiškąja versija jį aptiko Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis. Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas rastas dokumentų „Baltijos provincijų ateitis: Lietuva“ bylose.

 

Tiesą sakant, mažai tuo tikėjome. Ir šių metų vasario 15-ąją, kai koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus pažadėjo sumokėti vieną milijoną eurų už Lietuvai grąžintą originalą. Šis skelbimas iššaukė naujas istorikų diskusijas, kur gali būti Aktas. Diskusijos paskatino prof. L.Mažylį pradėti svarbiausio Lietuvos dokumento (kuriuo, pasak jo paties, ėmė domėtis nuo praėjusios vasaros) paieškas. Ir rado!

Sunkiai tuo patikėjome net tada, kai kvapą gniaužianti žinia skriete apskriejo Lietuvą, - juk 70 metų ieškomas dokumentas pateko po akimis net ne istorikui, o chemikui pagal išsilavinimą, politikos mokslų dėstytojui, tegu ir kolekcionieriui, L.Mažyliui. Jis pats per LRT televiziją sakė neabejojąs jo autentiškumu. Ir nemažai istorikų linkę jo entuziazmui pritarti. Žinoma, yra ir skeptiškiau nusiteikusių. Istorikas Česlovas Laurinavičius sakė, kad pateikiama informacija suteikia pakankamai pagrindo tikėti radimo faktu, o dėl skepsio atsakė pajuokavimu, kad šis greičiausiai kyla iš to, jog milijoną gaus ne tas, kuris labai norėjo.

Jo nuomone, Vokietijos archyvuose yra naršiusi visa mokslininkų plejada, tarp jų ir profesorius Alfonsas Eidintas, ir Alfredas Senas, kone visus vokiečių archyvus peržiūrėjęs, - tad, pasak jo, ten laukai pakankamai buvo išarti. Aktas buvęs pražiūrėtas gal todėl, kad specialiai jo nebuvo ieškota, - istorikams labiau rūpi istorijos procesai, kodėl, kaip. „Čia daugiau incidentinis atvejis, kaip laimės ieškojimas, tik ieškojimas jos kryptingai ir su finansiniu aspektu“, - teigė Č.Laurinavičius.


- Dar prieš keletą metų laikraščių antraštės skelbė: Vasario 16-osios Aktas gali būti dingęs amžiams; Akto mįslę atskleistų stebuklas... Ar užvakar, kovo 29-ąją, tas stebuklas ir įvyko? - „Vakaro žinios“ klausė istoriko Raimundo KLIMAVIČIAUS.

- Stebuklu tikrai nepavadinčiau. Ši žinia be galo džiugi, bet man ji nebuvo netikėta. Buvo aišku, kad jis ten yra. Kad Vasario 16-osios Akto reikia ieškoti Vokietijos archyvuose, rašiau ir savo knygoje „Vasario 16-osios pėdsakais“, išleistoje 2002 m.

- Kur tik nebuvo ieškota - aviliuose, palėpėse, ūkininkų laukuose, bet Vokietijos archyvuose - ne. Kodėl?


- Man tai nesuprantami dalykai. Kita vertus, kodėl neieškoma į užsienį išvežtų Lietuvos kultūros vertybių? Visi tik kalba, kad vežė vagonais, bet ar kas nors ieško? Niekas! Toks mūsų požiūris: svarbu, bet yra ir svarbesnių dalykų. Išskyrus Vasario 16-ąją, tądien tikrai visiems pasidaro labai svarbu. Bet šventės praeina, ir vėl viskas baigiasi, užgula kasdienybė. Kodėl tuo neužsiima valstybinės institucijos, kurios turėtų tą daryti, tai jau rimtas klausimas. Atsakymo į jį neturiu. Giliai širdyje tikėjausi, kad kažkas paskaitys mano knygą ir nuvažiuos paieškoti. Atrodė natūralu, kad viena iš šalies institucijų - Lietuvos istorijos institutas, Archyvaro tarnyba, tiesiogiai užsiimančios šiais klausimais, turi pagaliau nusiųsti į Vokietiją savo žmogų.

- Tikriausiai negalime sakyti, kad nedaryta nieko. Vien Petro Vileišio rūmai apieškoti ne kartą, paskutinį kartą - pasitelkus modernią įrangą.

- Versijų, kur galėtų būti istorinio Akto originalas, būta įvairių. Kalbėti apie jas yra prasmė tada, jeigu nusistatome tikslą, ko mes ieškome.

1918-ųjų vasario 16-ąją pasirašyti dokumentai buvo skirti trims adresatams. Pirmas adresatas - Lietuva ir Lietuvos tauta, jai turėjo būti pasakyta: nuo šiol mes norime būti nepriklausomi. Antras - Rusijos imperija, kuriai iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios Lietuva formaliai priklausė, ir trečias - Vokietijos imperija, karo metais mus okupavusi. Vadinasi, buvo bent trys Akto egzemplioriai.

- Kuris iš jų laikomas pradiniu, pačiu svarbiausiu Lietuvos valstybingumui dokumentu?

- Pradinis dokumentas, mano supratimu, yra tas originalas, kuris buvo perduotas saugoti Jonui Basanavičiui. Būtent jis yra atskaitos taškas.

Remiantis juo parengtas tas dokumentas, kurį dabar radome. Jis taip pat buvo pasirašytas visų signatarų, Lietuvos Tarybos narių, ir perduotas Vokietijai. Šis egzempliorius turėjo patekti į Berlyną, tokia buvo jo paskirtis.

Pagal analogiškus dokumentus, kurie išlikę Lietuvos Tarybos archyve, daryčiau prielaidą, kad lietuviškas ir vokiškas tekstai rastajame dokumente surašyti ant vieno lapo. Sprendžiant iš nuotraukų, kurias šiandien visi matome, jis perlenktas per pusę, kairėje - lietuviškas tekstas, dešinėje - vokiškas. Tas lapas įrištas į archyvinę bylą. Jeigu mes ieškome dokumento, kuris turėtų originalius parašus, su originaliu tekstu, tai mes jį turime!

- Koks buvo jo kelias nuo 1918-ųjų?

- Vasario 16-ąją po pietų Tarybos narys Jurgis Šaulys buvo įpareigotas perduoti šį egzempliorių Georgui fon Boninui, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovui prie Karo administracijos Vilniuje. Jis tą ir padarė. Dokumentas buvo Bonino išnagrinėtas, perrašytas į telegramą ir išsiųstas į Vokietijos užsienio reikalų ministeriją. Tikėtina, kad paskui ją buvo išsiųstas ir pats originalas.

Jis buvo vienas iš tų dokumentų, kurie buvo svarstyti Vokietijos vyriausybės dėl Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo. 1918 m. kovo 23 d. ji nusprendė, kad vis dėlto reikia pripažinti ne Vasario 16-osios, o Gruodžio 11-osios aktą. Kai buvo paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas iš Vokietijos pusės, abu dokumentai atsidūrė vienoje byloje. Kadangi kovo mėnesį įvyko svarstymas, tą mėnesį ir buvo įsiūta. Vokiečiai - tvarkingi žmonės, ypač archyvų klausimu.

Nuo to laiko jis ten ir buvo. Karo metais tos bylos tikriausiai buvo išvežtos, archyvas saugotas nuo bombardavimų ir t.t., bet pats dokumentas kaip buvo tose bylose, taip ir liko.

- Kokia aiški istorija! O mes čia kėlėme tiek emocijų, versijų ir teorijų...


- Savo knygoje panaudojau istoriko Zenono Ivinskio citatą. 1968 m. jis rašė, kad Vokietijos archyvuose dūla daug bylų su pavadinimu „Litauen“, kurias turėtume nagrinėti, nurodė, kad jų reikia ieškoti Vokietijos valstybiniame arba Užsienio reikalų ministerijos archyve. Čia jis ir rastas.

Tad šia prasme atradimo čia nėra. Kaip ir juridine ar istorine, juk naujų faktų ten nerasime. Bet moraline ir emocine prasme tai yra didžiausias pasiekimas Lietuvos istorijoje per visus mūsų Nepriklausomybės metus.

- Ar iš tiesų šiandien jau galime džiaugtis pasiekimu, nors pirminio dokumento, kuris buvo atiduotas saugoti J.Basanavičiui, dar nesame radę?

- Vokietijai skirto egzemplioriaus nelaikiau pagrindiniu tikslu, kurio reikia ieškoti. Tačiau tai jokiu būdu nepaneigia tos emocinės ir moralinės prasmės, kurią įgavome. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktas mums - kaip Jungtinėms Valstijoms Nepriklausomybės deklaracija, galėsime visiems jį rodyti, pasidaryti padorias faksimiles, jei jį atgausime. Jau vien tai yra labai svarbu.

- Kaip vertinate tas versijas, kuriomis apipintas pirminis Akto egzempliorius?


- Kad jis buvo įteiktas saugoti J.Basanavičiui, sutarė visi signatarai. Tolesnė versija, kad galbūt jis sulenkė jį per pusę, įdėjo į Mokslo draugijos bibliotekos knygą, ten paliko ir užmiršo, iškelta Petro Klimo. Buvo spėjimo, kad Aktas paslėptas vienoje iš Petro Vileišio rūmų sienų. Bet ieškoti ten buvo tuščias darbas, nes apie 1934 m. Vileišio giminės rūmus pardavė. Neabejoju, kad jeigu ten buvo kas paslėpta, tie žmonės būtų viską išsiėmę.

Avilio versija - vienareikšmiškai žmonių fantazijos vaisius. Ją paskleidė JAV leidžiamas dienraštis „Draugas“, neva remdamasis kunigo Vlado Mirono patikėta paslaptimi. Pats Mironas apie tai niekada nebuvo užsiminęs.

Dėl šito originalo kol kas neturiu jokios versijos. Faktinių duomenų apie jį neturiu. O dėl dublikato, kuris iki 1940 m. buvo žinomas prezidentūros archyve, yra galimybė, kad jis galėjo būti išvežtas į Rusiją. Kita versija - švediškoji. 1939 m. rugpjūčio mėnesį Lietuvos vyriausybė dvi dideles dėžes archyvinių dokumentų per Švediją išvežė į JAV, gelbėdama juos nuo karo. Yra faktiniai paliudijimai, kad iki 1943 m. jos buvo užantspauduotos ir neatplėštos. Kas jose buvo, neaišku. Lietuvos ambasadoriui Švedijoje Vytautui Gyliui buvo paaiškinta, kad jose - Lietuvos sudarytos tarptautinės sutartys. Bet greičiausiai ne tik jos, bet ir archyviniai dokumentai. O kadangi buvo atrenkami svarbiausi, labai tikėtina, kad atrinktas ir kartu išvežtas ir Vasario 16-osios Akto dublikatas. Galimybių yra - reikia ieškoti tolesnio šių dviejų dėžių likimo.

Jeigu rastume bent šiuos kitus dokumentus, mūsų valstybei, smarkiai nukentėjusiai archyvų požiūriu, tai būtų didelis atradimas.

- Patvirtinkite dar kartą: ar Vokietijoje rastas dokumentas yra laikytinas istorinio Akto originalu? Ar jis nesumenksta greta to pirminio egzemplioriaus, kuris buvo skirtas Lietuvos tautai?

- Žinoma, ne. Pagaliau turime dokumentą, kurį tikrai čiupinėjo savo rankomis tie žmonės, kurie sukūrė Lietuvos valstybę. Tai labai labai reikšmingas faktas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (17)

  • Agnė 2017 balandžio mėn. 01 d. 12:12:19

    Sveikinimai ir pagarba Profesoriui L.Mažyliui ir jo šeimai!
    Pagarba ir sveikinimai VDU bendruomenei,kad turite tokių
    darbščių ,kuklių ,mylinčių Lietuvą darbuotojų !
    Man tik keista,kad dešimtmečius mūsų buvę ir esami Prezidentai,
    Užsienio reikalų ministrai DIPLOMATINIU būdu nesutvarkė,t.y.
    nesugrąžino Lietuvai svarbių dokumentų !

  • Deja 2017 balandžio mėn. 01 d. 07:47:22

    tai NERA svarbiausia, ziurek kiek skurdo ir nevilties Lietuvoje..o sitas
    nuvaziavo del pinigu, 27 metus niekam nerupejo, po milijoninio pazado per
    dvi dienas surado, geda

  • 5x 2017 kovo mėn. 31 d. 20:47:02

    to seniui -tas 2000 veikėjų sąrašas labai aktualus Lietuvai šiomis
    dienomis , jį paviešinus dar gal kas pasikeistų Lietuvos politinėj
    arenoj jų neprileidžiant prie valdžios vairo .Daug kam ir ne vieno
    milijono nebūtų gaila kad tik jis neišvystų dienos šviesos . O po 75
    metų jis net subinės pavalymui nebetiks

  • Tikras Cirkas 2017 kovo mėn. 31 d. 19:29:37

    su tuo popieriumi. Nepriklausomybes kaip tokios neturime, zmones baigia
    issibegioti, kas dar pasilike per konteinerius eina, o cia didziausias
    aziotazas is valdziagyviu puses. Geriau pasirupintu kaip zmonems pakelti
    algas ar dadeti prie pensiju...

  • gerai 2017 kovo mėn. 31 d. 18:32:30

    kad neva netikėtai Aktą rado, bet klausimų atsirado daug.Pirmiausia,
    kodėl neieškota tik daug metų esant "nepriklausomybėje", ar nėra noro
    D. Grybauskaitei ir A.Merkel save pasiaukštinti,ar nepaskatino siūlomas
    milijonas eurų. Ir dar daugiau.Tikrai faktas labai reikšmingas ir keistas
    kaip ir visa dabartinės Lietuvos nepriklausomybė(?).

  • Che che 2017 kovo mėn. 31 d. 18:15:55

    "Tai labai labai reikšmingas faktas"- Nesiginčysiu.Tiek jau to.Gal ir
    labai labai.Tad ,padėkokime Viešpačiui,pasimelsdami už tą didelę
    malonę,kad nukreipė tą žygdarbį teisinga kryptimi ir leido patirti
    tokią laimę.Ir ...užsičiaupkime.Juk nebūtina prasiskelti kaktos
    besimeldžiant ar užspringti iš laimės,ne?

  • senis 2017 kovo mėn. 31 d. 17:21:19

    gera pradzia puse darbo. Dabar reikia ieskoti 2 000 dar 75 metams
    uzsislaptinusiu kgbistu sarasu, rasti juos pas lansbergi, paviesinti. Po to
    reiketu ieskoti stojimo i ES slaptuju protokolu, pagal kuriuos milijonas
    darbininku is Lietuvos, privalo dirbti, kelti gerove senosiose ES salyse.

  • Atvažiuoja revizorius 2017 kovo mėn. 31 d. 16:37:02

    Gerb. Bumblauskai, patikrinkit, ar prof. Mažylio disertacija kartais
    nenuplagijuota nuo Jūsų disertacijos. Ir atvirkščiai.

  • naršiau 2017 kovo mėn. 31 d. 16:31:05

    Benaršydamas savo gimtosios parapijos skaitmenizuotas Katalikų
    bažnyčios knygas, beieškodamas savo protėvių mirties datų, aptikau
    tokius įrašus registracijoje rusų kalba 1915 metais: "ubity nemeckimi
    voiskami". Du kaimo ūkininkai vyrai parapijos kapinėse palaidoti negavę
    šventų sakramentų.
    Taigi, kaip atsiprašymą už Lietuvos žmonėms padarytą skriaudą per
    Didyjį karą, berlyniečiai, mūsų likimo broliai, turėtų atiduoti
    originalą be išpirkos. Mes širdingai broliškai padėkotume.

  • Bumblauskas 2017 kovo mėn. 31 d. 16:25:35

    viso labo šoumenas,kiti istorikai"įsisavinantys skirtas lėšas patogiai
    suaugę su kėde ir "partijų"nuomone

  • X 2017 kovo mėn. 31 d. 15:52:13

    Kam tas Aktas dabar reikalingas? Valdžiagyviai spangsta su žurnaliugom.
    Big deal- kaip globalistai Briuselyje šneka. Baigėsi Masiulis,
    Kildišienė. Rado runkeliams naują saldainiuką.

  • hell 2017 kovo mėn. 31 d. 15:44:07

    Baisiausia jau ivyko sitoje nelaimes salyje-tai Snoro ir Ukio banku
    sunaikinimas.

  • SUBOTINO TIESA. 2017 kovo mėn. 31 d. 15:18:01

    ZMONES NETURI KA VALGYTI, BEGA IS SAVO TEVYNES, PRAKEIKDAMI JA IR LENDA I
    KYLPA IS NEVILTIES O CIA...APIE KAZKOKI POPIERGALI PISA PROTA ANRTA DIENA
    VISA ZINIASKLAIDA. SUSIKISKIT I SUBINE JUS TA AKTA, JIS NIEKAM
    NE-REI-KA-LIN-GAS! KUR ZADETAS "EKONOMINIS STEBUKLAS" ISTOJUS I EUROSOJUZA?
    KUR?! ATSIKVOSEKITE, LIETUVOS ZMONES, MUS SAJUDINE GAUJA MULKINA JAU 28
    METUS! Jurijus SUBOTINAS.

  • na, 2017 kovo mėn. 31 d. 14:24:32

    jeigu jau TAI svarbiausia, galime gyventi ramiai. Daugiau jau nieko
    nenutiks.

  • alius 2017 kovo mėn. 31 d. 14:15:49

    Kažkas įtartino esama šiame žaidimėly, susijusiu su Mockaus kapitalo
    imperija,kurią nuo STT nemalonių išgelbės radiniai Berlyno archyvuose.
    stebuklingai išlikę po uraganinių šio miesto sugriovimų 1945-ųjų
    pavasarį.

  • Darijus 2017 kovo mėn. 31 d. 14:13:50

    Vakar vakare savo archyve palėpėje radau savo vaikystės pažymių
    knygutes. Pagal dabartinį vertinimą, buvau lūzeris, nes daugiau penketo
    manęs nevertino.

  • k. 2017 kovo mėn. 31 d. 13:24:04

    nera nepriklausomybes!

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KONCERTAS: šeštadienį koncertu Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje prasideda 27-asis tarptautinis aktualiosios muzikos festivalis „Gaida“; nuo spalio 21 d. iki lapkričio 7 d. Vilniuje vyksiančiame festivalyje - 14 koncertų, taip pat vyks daug susitikimų su žymiais kompozitoriais bei atlikėjais.
  • ORAI: šeštadienio rytą Lietuvoje oro temperatūra nuo 5 iki 8 laipsnių šilumos; Vakarų ir Vidurio Lietuvoje bei Šiaulių apskrityje dėl lietaus kelių dangos šlapios; likusioje šalies dalyje keliai sausi; hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną daug kur palis, aukščiausia oro temperatūra nuo 5 iki 10 laipsnių šilumos.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas

Ar Lietuvoje reikia įteisinti dvigubą pilietybę?

balsuoti rezultatai

Ar kultūros paveldą, vardan verslo, galima paaukoti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   +2   +4 C

   0   +2 C

 

   -1   0 C

   +6   +7 C

  +5  +7 C

 

   +3  +5 C

    3-6 m/s

     1-3 m/s

 

      3-5 m/s

 

USD - 1.1818 PLN - 4.2363
RUB - 67.8679 CHF - 1.1597
GBP - 0.8962 NOK - 9.4145
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12