respublika.lt

Tada buvo pirmoji

(0)
Publikuota: 2015 kovo 18 07:59:54, Danas NAGELĖ, zinios@vakarozinios.lt
×
nuotr. 2 nuotr.
Kazimiera Prunskienė. Eltos archyvo (1990 m.) nuotr.

Vakar Vyriausybės rūmuose buvo minimos pirmojo po Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Ministrų kabineto 25-osios metinės. Renginyje dalyvavo buvusių vyriausybių vadovai, ministrai, kiti garbingi svečiai. Visi pirmąją Vyriausybę prisimena kaip išskirtinės kompetencijos, išskirtinio vieningumo, kaip dirbusią dėl Lietuvos. „Vakaro žinios“ pirmųjų ministrų teiravosi, kodėl idealizmą pakeitė sumaterialėjimas, partiniai interesai.

 

Juozas OLEKAS, Pirmosios Vyriausybės sveikatos apsaugos ministras:

Pirmoji Vyriausybė buvo sudaryta iš daugelio partijų atstovų, tačiau buvo labai didelis vieningumo ir bendrystės, tarnystės valstybei, atsidavimo užtaisas. Mes visi iki šiol kartais susitinkame, prisimename tuos laikus, aptariame dabartines valstybės problemas. Likome vieningi, nors nuėjome skirtingais keliais: kas liko politikoje, kas išėjo į užtarnautą poilsį. Tai pagrindinis pirmosios Vyriausybės ir vėliau buvusiųjų skirtumas.

Kitas didelis skirtumas - tuo metu Vyriausybės svoris ir atsakomybė buvo daug didesnė. Tuo metu dar nebuvo įstatymų, todėl daugelis sprendimų, kurie šiandien priimami įstatymo pagrindu, tada buvo priimami Vyriausybės nutarimais ar net ministro įsakymais. Tai dar labiau vienijo Vyriausybę.

Dabar ministrai labiau atstovauja partinėms programoms, kurių anksčiau kaip ir nebuvo. Buvo vieninga Vyriausybės programa, kurios tikslas - įtvirtinti šalies Nepriklausomybę. Galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, sveikatos sektoriui dalis lėšų buvo skirta iš Prekybos ministerijos lėšų. Dabar tai neįsivaizduojama. Dabar svarbiausia laikytis partijos programos ir jei kuri partija turi tam tikros šakos ministrą, būtent dėl tos šakos ir deda pastangas.

Bet per 25 metus padarėme labai daug: įtvirtinome Lietuvos Nepriklausomybę, demokratiją, sudarėme sąlygas jaunimui tobulėti, užsitikrinome partnerius gynybos srityje. Tarp neįgyvendintų dalykų - nepakankamai užtikrinome socialinį teisingumą, žmonių užimtumo galimybes.


Leonas Vaidotas AŠMANTAS, Pirmosios Vyriausybės energetikos ministras:

Mus, visus pirmosios Vyriausybės ministrus, vienijo darbas Lietuvai. Niekas nežiūrėjo, kokiai partijai tu priklausai. Svarbiausia buvo, ar tu profesionaliai gali išspręsti keliamus uždavinius. Ar žinote, kas dar prisidėjo prie to, kad sugebėdavome gerai susikalbėti ir greitai spręsti problemas? O gi bendri ministrų pietūs. Jų metu mes tarpusavyje suderindavome įvairius klausimus, jei reikėdavo parašų - pasirašydavome. Juk tais laikais nebuvo kompiuterinės technikos, norint suderinti kokį dokumentą jį reikėdavo siųsti paštu arba siuntinėti žmones iš ministerijos į ministeriją.

Jungiamoji mūsų grandis buvo premjerė Kazimiera Prunskienė, kuri nesikišdavo į ministrų darbą, o tik klausinėdavo, ką ruošiamės daryti, kaip daryti, kodėl tą reikia daryti. Kartais ji pareikšdavo pastabą, bet tai nebūdavo nurodymas, o tik diskusija. Kolektyvas buvo labai geras.

Aišku, ir dabar politikai tvirtina, kad eina dirbti Lietuvai. Tačiau pažiūrėkite, kaip dažnai dabartiniai politikai įklimpsta į skandalus arba net būna nuteisiami. O mes iš tikrųjų dirbome Lietuvai, apie tai, kad į valdžią reikia eiti tik tam, jog susitvarkytum savo reikalus, nebuvo net minties. Dabar, deja, atsiradę labai daug laisvų pinigų, kurių valdžia nesugeba suvaldyti, ypač turiu mintyje europinius pinigus. O pagunda juos „įsisavinti“ užgimsta kartu su patekimu į valdžią. Dabar idealizmą pakeitė sumaterialėjimas. O mes dirbome už keliolika litų per mėnesį, paskutiniais mėnesiais gaudavome 90 litų algą. Bet mes to nepaisydavome ir nebandydavome dirbti sau. Mano žmona iki šiol negali atsiimti savo mamos žemės (kuri yra laisva) Birštone. Iš manęs daug kas šaiposi: „Buvai ministras ir nesusitvarkei, - vadinasi, durnas buvai.“ O žiūrėkime, kaip politikai elgėsi vėliau? Persikėlinėjo žemes iš kaimų į Trakus ar Vilniaus rajoną...

Aš esu kategoriškai už tai, kad ministerijai turi vadovauti žmogus, kuris yra tos srities specialistas, įgijęs vadybos pagrindus. Mūsų Vyriausybėje taip ir buvo. O dabar bet kas vadovauja bet kam, neturintis nieko bendro su sritimi, kuriai turės vadovauti. Todėl nesusitvarko, už pinigus samdo svetimus konsultantus. Vadybos pagrindai yra būtini, tačiau būtina, kad ministras sėdėtų savose rogėse, nes kaip kitaip jis suformuluos, ką ministerija turi įgyvendinti? Kaip, tarkime, medikas gali suformuluoti, ko reikia energetikoje?

Aišku, ministras visko negali išmanyti, todėl dirba patarėjai. Deja, dabar patarėjai pasirenkami ne pagal kompetenciją, o pagal partinę priklausomybę.


Rimvydas JASINAVIČIUS, Pirmosios Vyriausybės pramonės ministras:


Pirmoji Vyriausybė buvo formuojama profesionalios kompetencijos pagrindu: buvo aiškiai suformuluoti uždaviniai, kuriuos reikės vykdyti ministrams, ir pagal tuos uždavinius buvo parenkami žmonės, kurie sugebėtų tai įvykdyti. Buvo ką tik paskelbta Nepriklausomybė, tačiau tik politinė, o mūsų tikslas buvo ją įtvirtinti visose srityse. Vidaus reikalų, Sveikatos apsaugos ar Finansų ministerijų buvo daugmaž panašūs uždaviniai, kaip ir iki Nepriklausomybės paskelbimo, o kitose srityse, kaip energetikos ar pramonės, kuri turėjo apimti išsibarsčiusias pramonės įmones, uždaviniai buvo grandioziniai.

Mūsų Vyriausybėje, nors žmonės susirinko skirtingi, visiškai nesireiškė jokie partiniai interesai. Žmonės rėmėsi dviem dalykais: savo kompetencija bei būtinybe įgyvendinti iškeltus uždavinius. Tarp mūsų niekad nekildavo ginčų, kurių pagrindas būtų skirtingos politinės pažiūros. Kodėl dabar būna kitaip? Pirmiausia šalyje turi būti suformuluotas bendras tikslas, kurio visi turi siekti. Antras dalykas - turi būti nustatyti to tikslo siekimo parametrai ir kiekvienu atveju svarstoma, ar atitinkamas sprendimas artina prie to tikslo. Dabar to nėra, todėl ir valstybėje svarbių tikslų nesiekiama. Jei į valdžią patenka partija, kurios tikslas yra, pavyzdžiui, įdarbinti savus žmones, siekti naudos konkretiems partijos rėmėjams - viskas išsikreipia. O mūsų pagrindinis tikslas buvo įtvirtinti Nepriklausomybę, atsisakyti senų tiekėjų, atrasti naujų, pertvarkyti valdymą. Bet viską daryti taip, kad tai nebūtų šoko terapija. Tai mus vienijo, mes visi turėjome bendrą tikslą. Dabar bendro tikslo nėra, o reikėtų jį užsibrėžti.

Įmanoma vienybė ir dabar, įmanoma pasiekti, kad vyrautų ne siauri partiniai, o valstybiniai interesai. Turėtų visos Tautos vadovai įvardyti bendrus Tautos tikslus ir artėjimo prie to tikslo parametrus bei vertinti politikus tik pagal tai, nuolat atlikti monitoringą ir skelbti jo rezultatus: tas ir tas politikas prie tikslo neprisideda, tas ir tas prisideda.

Turbūt niekas nebūtų prieš, jei bendru Tautos siekiu būtų paskelbtas visų Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybės užtikrinimas. O parametrai būtų tokie, kokius yra įvardinusios Jungtinės Tautos: pajamos, tenkančios vienam gyventojui, sveikatingumas, buitinis saugumas, išsilavinimo kokybė (ne formali, o tikra) ir visuomeniškumas - kiek žmonės dalyvauja ir gali dalyvauti bendruose darbuose. Jei tai būtų suformuluota, žmonės greitai pradėtų rinkti tuos politikus, kurie prisidėjo prie tikslų siekimo, ir nerinktų tų, kurie yra sumaterialėję. Gyvenimo kokybės užtikrinimas yra labai svarbus dalykas, nes alkanam žmogui labai sunku įsiūlyti, pavyzdžiui, kultūros vertybes. Pirma reikia patenkinti jo egzistencinius poreikius, o tada ir kultūriniai, idėjiniai dalykai bus lengviau priimami. Pas mus tai yra pamirštama. Jei žmogus negali savoje šalyje užsitikrinti pajamų, kurios padėtų jo elementariam egzistavimui, jis susikrauna lagaminus ir emigruoja. Todėl per 25 metus emigravo vos ne pusė visos kvalifikuotos, darbščios darbo jėgos.

Didžiausia klaida per visą Nepriklausomybės laikotarpį - įgyvendinus strateginį tikslą (įtvirtinus šalies Nepriklausomybę) nebuvo suformuotas ilgalaikis valstybės tikslas bent jau 15-20 metų laikotarpiui. Visi planai apima tik trumpą vienos valdžios kadencijos laikotarpį. Kadangi pas mus rinkimai vyksta švytuokliniu principu (valdžia ateina, o po to grįžta buvusioji), pirmiausias naujos valdžios darbas būna paneigti, sugriauti tai, ką darė buvusioji. Dėl to į priekį nejudame. Arba judame ne tokiais tempais, kokiais galime.

Didelis dabarties minusas - politikos tęstinumo nebuvimas. Kažkas griebiasi naujo projekto, kad gautų asmeninės naudos, kitas atėjęs tą projektą nutraukia ir pradeda kitą. O visais svarbiausiais klausimais reikia iš anksto susitarti tarp partijų, kaip buvo padaryta susitarimo dėl krašto gynybos atveju. Tokių atvejų turėtų būti daugiau. Tačiau tam reikalingas lyderis, kuris visus sutelktų. Bet atskiri ministrai siekia būti lyderiais tik tam, kad per juos eitų europiniai pinigai. Visi susitarimai žlunga ir lieka tik tai, ką kas nors gali nugriebti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s