respublika.lt

2018 rugsėjo 24, pirmadienis

Švietimo reformų iš Suomijos nenusirašysimnuotraukos (9)

2018 birželio mėn. 17 d. 10:02:53
Justina GAFUROVA

Viena iš svarbiausių „Idėjų Lietuvai“ išrinktas tikslas grąžinti mokytojo profesijos prestižą. Tik kaip tai padaryti? Specialistai baksnoja į skandinavų šalis - štai Suomija vadinama Europos švietimo lydere, imkime ir nusirašykime jos švietimo sistemą! Tik jeigu būtų viskas taip paprasta...

 

Nesiliaujantys karai tarp Lietuvos pedagogų, piketai dėl didesnių atlyginimų ir nuolatinis pedagogų orumo bei pačios specialybės prestižo žeminimas jau tampa norma Lietuvoje. Pedagogas ne tik nesijaučia vertinamas valstybės, bet ir praranda autoritetą mokinių akyse.

Apie tai byloja nesibaigiančios istorijos, kuomet mokiniai ima smurtauti prieš savo mokytojus, juos stumdo, žemina, tyčiojasi. O aukščiausi šalies politikai leidžia sau viešai kalbėt, jog mokytojų atlyginimai nekils tol, kol mokiniai nepasieks geresnių rezultatų. Ir baksnoja į Skandinaviją. Ten mokinių rezultatai aukšti, pedagogai didžiuojasi savo darbu ir mokykla nelaikoma pragaru. Esą tik imk ir nusirašyk. „Vakaro žinios“ domėjosi, kaip iš tiesų veikia suomiška švietimo sistema ir kodėl Lietuvai apie ją kol kas tenka tik pasvajot.

- Kas lemia visų linksniuojamą švietimo sėkmę Suomijoje? - „Vakaro žinios“ paklausė Suomijos lietuvių bendruomenės pirmininkės, rašančios tinklaraštį lietuvių kalba apie suomišką ugdymą, Eglės Bogvilaitės Aronen.

- Viską lemia visuomenės požiūris ir visuomenės noras kokybės švietime. Skandinavijoje mokytojai labai atsakingai žiūri į savo darbą ir jaučia didelę atsakomybę už savo mokinio raidą ir ateitį. Suomijoje labai svarbus aspektas yra visuomenės gera savijauta (ang. „Wellbeing“) ir kokybiškas gyvenimo būdas. Norima, kad ne tik suaugusieji, bet ir vaikai jaustųsi patenkinti kasdiene veikla. Žinoma, kad smegenims būtinas poilsis, kad jos galėtų efektyviai apdoroti informaciją. Todėl ir mokiniai mokomi ne tik mokytis mokyklos dalykų, bet ir užsiimti kitokia fizine ar menine veikla, ugdyti socialinius įgūdžius.

Suomijoje vadovaujamasi požiūriu, kad nereikia kiekvieno mokinio per prievartą bandyti pritempti iki kažkokių standartų. Čia ieškoma individualių gabumų ir juos stengiamasi stiprinti. Deja, konkurencija Lietuvoje ir darbas tą konkurenciją išlaikyti nepalieka vietos kūrybai ir individualiems gabumams. Nesąžiningumas, nusirašinėjimas yra stipriai susiję su konkurencijos išlaikymu ir neleidžia ateiti kūrybinei laisvei, atvirumui ir netgi džiaugsmui mokantis. Tokie neskaidrumo veiksniai, išmokstami jau mokykloje, tęsiasi ir vėliau, tik jau kitu pavidalu. Išugdomas supratimas, kad norint tapti geriausiu, reikia išnaudoti visus, kad ir neskaidrius, būdus. Mokinių nusivylimas, kad jie nepatenka tarp geriausiųjų, jų neskatina stengtis ir tobulėti. Prastas įvertinimas neteikia džiaugsmo, todėl mokiniai nėra motyvuoti eiti į mokyklą. Tai natūralu. Ne bausmėmis ar blogu pažymiu, o paskatinimais turėtų būti motyvuojami mokiniai.

- Itin daug diskusijų Lietuvoje sulaukė mokslo metų ilginimas. Ką apie tai sako Suomijos patirtis?

- Mokslo metų ilginimas ar namų darbų atsisakymas neužtikrinant išmokimo kitais būdais neduos gerų rezultatų. Galiu tik pasakyti, jog Suomijoje stengiamasi atsisakyti to, kas kelia neigiamas emocijas, nes tai yra didžiausias motyvacijos trukdis. Tuo tarpu Lietuvos švietimo sistema yra gili kraujuojanti žaizda, ir toks skubotas bandymas ją gydyti pleistro užklijavimu situaciją pablogins dar labiau. Nes žmonės ir taip pikti ir pavargę. Neigiamų emocijų dar padaugės. Mokymosi rezultatus galima pagerinti parengus kokybišką mokymosi programos planą, kurį galima įgyvendinti ir per trumpesnį laiką. Tam reikia tinkamų metodų, o mokytojai ir mokiniai turi jausti motyvaciją darbui.

- Daugiau kaip 750 eurų Lietuvoje uždirba vos 15 proc. mokytojų. Koks yra pedagogo atlyginimas Suomijoje?

- Suomijoje mokytojo profesija yra labai gerbiama. Atlyginimas vidutiniškai yra apie 3000 eurų neatskaičius mokesčių. O taip yra todėl, kad aukštosios mokyklos paruošia labai gerus specialistus šiam darbui. Tai labai patraukli profesija ir įstoti į ją yra sunku. Stojamasis egzaminas yra griežtas, ir tik geriausiai jį išlaikę gali studijuoti pedagogiką.

Manau, kritęs mokytojo prestižas Lietuvoje yra tiesioginis nekokybiškų studijų ir mokytojų paruošimo rezultatas. Vienintelė ir labai aiški išeitis - motyvuoti jaunus žmones rinktis pedagogo profesiją didinant atlyginimą, o tuomet griežtinti studentų atranką ir suteikti jiems kokybiškas studijas.

- Lietuvoje nuolat girdime - viskam trūksta pinigų. Kiek finansavimo Suomijoje skiriama švietimui, mokykloms finansuoti?

- Lietuvos valdžia akivaizdžiai ignoruoja ne tik švietimo bendruomenės, bet ir visos visuomenės poreikius. Čia yra esminė klaida, kuri gramzdina visą visuomenę ir visą tautą žemyn. Dirbant tokį atsakingą darbą turi būti ir tvirtas užnugaris ne tik finansiniais ištekliais, bet ir informacijos. Pasakysiu trumpiau - valdžia akivaizdžiai pakankamai nesirūpina nei mokytojais, nei mokiniais Lietuvoje. Bent jau iki šiol. Bet juk visada yra šviesus rytojus ir niekada nevėlu taisyti padėtį. Jeigu norite skaičių, tai 2017 metais iš Suomijos biudžeto švietimo reikalams buvo skirta 6,8 mlrd. eurų ir tai sudarė 12,3 proc. viso biudžeto.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (9)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KATASTROFA: Tunise gausios liūtys ir potvyniai pareikalavo mažiausiai keturių žmonių gyvybių; Šiaurės rytinėje Nabulo provincijoje gelbėjimo komandos rado dviejų pagyvenusių vyrų ir dviejų jaunų moterų kūnus.
  • TRAGEDIJA: per sukilėlių ataką neramiuose Kongo Demokratinės Respublikos rytuose, Benio mieste, žuvo 16 žmonių, tarp kurių 12 civilių ir keturi kariai arba sukilėliai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. V.Tomkus: nuo atgimimo iki išsigimimo
2. V.Vyšniausko kalba, pasakyta Seime, Sąjūdžio jubiliejaus proga
3. Disidentė, vienuolė Nijolė Sadūnaitė: Abu popiežiai suprato mūsų kančią
4. Įstatymai rašomi „iš pilvo“
5. Į politiką eina jau prasiskolinę žmonės
6. Rolandas Paksas. Neturi likti ginklų ir kariuomenių Baltijos šalyse bei Karaliaučiuje
7. Prezidentei krizė buvo pelninga
8. Vilniečiai atvykstantį popiežių pasitiks užversti kalnais šiukšlių
9. O.Strikulienė: Kas verks sumažinus Seimo narių skaičių?
10. Parlamentas tirs žinomų šviesuolių KGB šmeižto istoriją
11. Už vizitą pas gydytoją mokėti teks ne visiems
12. Arvydas Juozaitis stoja į kovą
13. Iš Žmogaus teisių komiteto pirmininko posto varomas P.Gražulis: Esu labiausiai tinkamas ginti žmogaus teises
14. O.Strikulienė: Žmonės patys neina balsuoti, o paskui bloga valdžia piktinasi!
15. T.B.Burauskaitė: Padarėme tai, ką liepė Seimas
16. Nekultūringa politika
17. O.Strikulienė: Du politikai, taikos balandžiais lakstantys
18. F.Kauzonas: Parduodamas Europos vidurys!
19. Bausti reikia tikruosius žudikus
20. Perki internetu, malonėk susimokėti... už orą
21. Sumindžiotos mūsų istorinės relikvijos
22. Ar ne laikas grąžinti skolą Mažvydui?
23. Vaidindami demokratišką valstybę pamiršome, kas ta demokratija yra
24. „Auksinių šaukštų“ istorija dar nebaigta
25. O.Strikulienė: Nieko naujo. Valdžios fikusai tik kaitaliojasi su kaktusais
reklama
darbas vadyb

Ar jums yra tekę gauti padirbtų pinigų?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +6 +9 C

   +6  +9 C

 

   +5  +8 C

  +11  +15 C

   +12  +11 C

 

   +10  +12 C

  1-6 m/s

 0-4 m/s

 

    1-6 m/s

 

reklama
Sveikata Grožis