respublika.lt

Svarbiems sprendimams užtenka saujelės seimūnųnuotraukos (17)

2018 spalio mėn. 23 d. 06:56:22
Danas NAGELĖ

Paskutiniame posėdyje Seimas nusprendė, kad kitąmet referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo vyks dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka - per pirmą ir antrą prezidento rinkimų turus. Nors tai pamatinis valstybės klausimas, jį priimant dalyvavo mažiau nei pusė visų išrinktų parlamentarų. Ir, pasirodo, viskas yra normalu, niekas nebuvo pažeista. Formaliai tokios svarbos klausimas būtų priimtas net jei plenarinių posėdžių salėje būtų tik vienas seimūnas ir jis pasisakytų „už“.

 

Už tai, kad buldozeriu būtų prastumtas referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, balsavo 66 deputatai, nė vienas nepasisakė prieš, keturi susilaikė. Tad balsavime, kaip taikliai pastebėjo „Vakaro žinių“ skaitytoja Karolina iš Vilniaus, dalyvavo vos 70 Tautos išrinktųjų, nors tokių mes iš viso turime 141. Moteris prašė pasidomėti, ar toks sprendimas, kurį priimant dalyvavo net mažiau nei pusė visų parlamentarų, yra teisėtas, juo labiau kad jis - esminės valstybei svarbos. Deja, pasirodo, teisėtas.

Seimo narys, buvęs ilgametis parlamentinės Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas, bene geriausias Seimo statuto žinovas Algimantas Salamakinas paaiškino, kokia tvarka remiantis Parlamente priiminėjami sprendimai. Pasirodo, būtina, kad plenarinių posėdžių salėje sėdėtų ir balsavime dalyvautų ne mažiau nei 71 deputatas tik tuo atveju, kai priiminėjami įstatymo projektai. Toks skaičius privalomas tik priėmimo stadijoje, nes kitaip nesurenkamas kvorumas. Pateikimo bei svarstymo stadijoje, net ir narstant įstatymus, nėra nustatytas būtinas dalyvaujančių skaičius. Nėra būtina, kad dalyvautų 71 ir priiminėjant rezoliucijas ar Seimo nutarimus. O sprendimas dėl referendumo buvo priimamas būtent nutarimu, o ne įstatymo projektu.

„Per paskutinį posėdį opozicija buvo paskelbusi boikotą dėl klausimo, susijusio su valstybės dotacijos skyrimu „socdarbiečiams“ ir buvo išėjusi iš salės. Iki svarstant klausimą dėl referendumo nespėjo sugrįžti, tačiau kvorumas buvo, nes dėl referendumo buvo priiminėjamas nutarimas. Nutarimą galima priiminėti esant bet kokiam Seimo narių skaičiui salėje. Vienintelė sąlyga - kad iš visų dalyvaujančių „už“ balsuotų pusė dalyvavusiųjų plius vienas. Susilaikiusieji skaičiuojami kaip balsavusieji „prieš“, - Seimo darbo subtilybes atskleidė A.Salamakinas.

Pasak jo, formaliai žiūrint rezoliucijas ir nutarimus gali priimti vos keli parlamentarai - 10 ar net mažiau, nes jie esą yra mažesnės juridinės svarbos, juos pasirašo Seimo pirmininkas, nereikia net šalies prezidento parašo.

„Seimo nutarimas yra žemesnio lygmens teisės aktas. Nutarimu priimami dažniausiai vienkartiniai sprendimai - pavyzdžiui, nustatoma Seimo rinkimų ar savivaldos rinkimų data. Arba, kaip buvo šiuo atveju, - referendumo datos. O įstatymai yra ilgalaikiai teisės aktai“, - tvirtino A.Salamakinas.

Parlamentaras sako, kad galima ginčytis, ar nutarimams nereikėtų pakelti kartelės, tačiau, anot jo, labai retai būna, kad nutarimais būtų priiminėjami didelį rezonansą visuomenėje turintys sprendimai.

„Aišku, pagal reikšmę minėtas nutarimas yra svarbesnis nutarimas nei dauguma ankstesnių, tačiau vis tiek yra trumpalaikis, todėl nėra įstatymas“, - tikino Seimo narys.

Ar Seimas negali nuspręsti, kad, pavyzdžiui, ir valstybės biudžetą galima patvirtinti nutarimu? Pasirodo, bent jau to daryti negalima, nes yra nustatytos aiškios biudžeto priėmimo procedūros. O dėl įstatymų priėmimo, tai, pasak A.Salamakino, Seimas prieš keliolika metų netgi nusistatė griežtesnę tvarką, nei numatyta Konstitucijoje. Pastarojoje numatyta, kad net įstatymai priimami ne visų, o tik posėdyje dalyvavusių Seimo narių dauguma. Įteisinus minėtą saugiklį, opozicijai sunkiau sužlugdyti jai nepatinkančio projekto priėmimą.

„Anksčiau būdavo, kad net ir įstatymą priimdavo vos keli Seimo nariai. O dabar dėl to saugiklio opozicijai sunkiau sužlugdyti priėmimą. Pavyzdžiui, dėl dotacijos skyrimo „socdarbiečiams“, opozicija kelis kartus buvo palikusi salę, todėl nesusidarydavo kvorumas - salėje būdavo mažiau nei 71 parlamentaras. Tačiau per paskutinį balsavimą valdantieji surinko net visus sergančius, nieko neišleido į komandiruotes, todėl 71 balsuojantį surinko. O anksčiau užtekdavo, pavyzdžiui, kad balsuotų 40 ir iš jų 21 balsuotų „už“, - paaiškino A.Salamakinas.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (17)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • AVARIJA: Ispanijoje, netoli Barselonos miesto, antradienį dėl liūčių sukeltos nuošliaužos nuo bėgių nuvažiavo priemiestinis traukinys; vienas žmogus žuvo, dar 44 buvo sužeisti, trys iš jų sužaloti sunkiai.
  • DEPOLITIZACIJA: Seimas priėmė pataisas, kuriomis nuspręsta papildyti sąrašą asmenų, negalinčių būti valstybinių aukštųjų mokyklų tarybų nariais, ir taip visiškai jas depolitizuoti; pagal priimtus pakeitimus valstybinių aukštųjų mokyklų tarybos nariais negalės būti Europos Parlamento nariai, savivaldybių merai ir savivaldybių tarybų nariai.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar esate patenkinti, kaip veikia demokratija Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Ar reikia referendumo dėl lito grąžinimo?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1   +1 C

    -4   -2 C

 

   -3   -1 C

 +1  +3 C

    0  +2 C

 

   -1   +2 C

 3-8 m/s

 2-3 m/s

 

   2-3 m/s

 

USD - 1.1427 PLN - 4.3293
RUB - 75.2885 CHF - 1.1391
GBP - 0.8908 NOK - 9.6493