respublika.lt

Svajonių uždarbis virto spąstaisnuotraukos (20)

2018 rugpjūčio mėn. 15 d. 10:40:22
Rita ŽADEIKYTĖ, rita@skrastas.lt

26-erių metų Ukrainos pilietis Oleksandr Katiukha po beveik metų darbo šaltkalviu-santechniku bendrovėje „Aurivita“ su darbdaviu darbo santykius dėl atlygio aiškinasi Darbo ginčų komisijoje. „Žodinis susitarimas“ ukrainiečiui virto spąstais, iš kurių darbo imigrantą tenka laisvinti darbo inspektoriams. Šiauliuose daugėja darbo imigrantų, daugėja ir darbo ginčų.

 

Parašas po 480 eurų suma

Ukrainietis O. Katiukha į redakciją užėjo po paskutinio posėdžio Šiaulių 1-ojoje darbo ginčų komisijoje (DGK). Atsinešė dokumentų segtuvą, kuriame – įrodymai, dėl ko kilo jo ginčas su darbdaviu.

Darbo sutartis rusų kalba tarp Šiauliuose registruotos UAB „Aurivita“ ir bendrovės direktoriaus Michailo Vlasovo bei Ukrainos piliečio O. Katiukha pasirašyta pernai rugsėjo 20 dieną. Sutartyje juodu ant balto parašyta, kad darbuotojas gaus 480 eurų atlygį (neatskaičius mokesčių) bei priemoką „už rezultatus“. Nurodyta, kad darbuotojas atlyginimą gaus vieną kartą per mėnesį.

Ukrainietis ėmė aiškinti, kad iš tiesų dėl atlygio buvęs ne šis, o „žodinis susitarimas“, jog jo alga sieks apie 1 000 eurų per mėnesį. Tikina, tokį atlygį anksčiau ir gavęs, tačiau alga šį pavasarį pradėjusi mažėti.

Iš kur 1 000 eurų atlygis, jeigu darbo sutartyje nurodyti tik 480 eurų?

„Žodinis susitarimas“, – vis tvirtino O. Katiukha.

Kodėl sutikęs pasirašyti darbo sutartį, jeigu joje buvo nurodyti ne jo įvardijami 1 000 eurų, o 480?

„Nežinau... Neskaičiau... Skubėjau pasirašyti“, – gūžčiojo pečiais O. Katiukha.

Taip pat O. Katiukha parodė ir darbo santykių nutraukimo dokumentus – prašymą atleisti liepos 2 dieną bei po dviejų dienų bendrovės padarytą lėšų pervedimą į ukrainiečio sąskaitą, pavadintą „galutiniu atsiskaitymu“ – 222,47 euro.

Viešai nurodoma, kad UAB „Aurivita“ užsiima šildymo, vėdinimo, vandens nuotėkų, katilinių sistemų montavimu, įrengimu ir konsultacijomis bei vidaus santechnikos darbais.

O. Katiukha vardija, kad būtent tokius darbus ir dirbęs Šiaulių centre renovuojant daugiabučius, objektuose Žagarėje, Ukmergėje.

Kiek vertas „žodinis susitarimas“?

Ukrainietis skaičiavo: esą pagal „žodinį susitarimą“ už valandą buvę sutarta mokėti po 4 eurus. Skaičiavo – kadangi dirbo beveik be išeiginių, per mėnesį ir gaudavo apie 1 000 eurų. Esą buvę mėnesių, kai išeiginių neturėjęs, o dirbęs ir po 10, ir daugiau valandų per dieną.

„Iš pradžių panaši suma per mėnesį ir susidarydavo, nors mums mokėjo ir ne visą sumą iš karto, o dalimis, lyg avansu“, – pasakojo O. Katiukha.

Jis pasakojo, kad pagal „žodinę sutartį“ atlyginimą gavo maždaug pusmetį. Vėliau esą atlygis pradėjęs mažėti, o, pavyzdžiui, už birželį teigia negavęs pinigų.

Keista jam atrodanti ir paskutinė pervesta po darbo santykių nutraukimo suma – 222 eurai, nes nežinantis, kodėl ji būtent tokia. Atostogų, tikina, nebuvęs, o ir už darbą esą ne visą sumą gavęs.

Darbininkus „tiekia“ per Kijevą


Vyras tikino, kad būtent dėl didesnės algos jis prieš metus metęs darbą Lenkijoje statybos sektoriuje. Ten už mėnesį darbo gaudavo 800 eurų į rankas – būtent tokia suma buvusi nurodyta ir darbo sutartyje.

Į Lietuvą jaunas vyras atvykęs, nes 200 eurų skirtumas – didelė suma. O Lenkiją ar Lietuvą, bet ne Vakarų Europą ukrainiečiai, pasak O. Katiukhos, dažniausiai ir renkasi todėl, kad čia pigiau atvykti. Tačiau net ir kelionei į Lietuvą jis pinigų skolinosi.

Į Lietuvą atvyko su draugu. Darbą Šiauliuose rado per įmonę Kijeve. Mechanizmas jau užsuktas: Lietuvos įmonės kreipiasi į įmones Ukrainoje, kurios suranda ir išsiunčia į Lietuvą reikiamą kiekį darbininkų. Ukrainiečio teigimu, viena firma į Lietuvą dirbti kasdien išsiunčia po kelis autobusus ukrainiečių, o tokių firmų Ukrainoje – tikrai ne viena.

„Kai negavau pinigų, skambinau į mus išsiuntusią firmą Kijeve, klausiau, ką man daryti. Girdėjau, kad ta firma žadėjo nustoti siųsti čia žmones“, – pasakojo vyras.

Ukrainietis atsivėrė, kad bus priverstas grįžti dirbti į Lenkiją, nes Lietuvos pažadais nusivylė, o Ukrainoje dėl mažų atlyginimų neišgyventų ir negalėtų padėti sergantiems tėvams.

Liudijo ir šiauliečiai, ir tautiečiai, ir darbdavys

Pajutęs skriaudą ukrainietis kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrių. Jo atvejis du kartus buvo svarstomas Šiaulių 1-ojoje darbo ginčų komisijoje (DGK).

O. Katiukha pasakojo, kad jo darbdavys komisijai pateikė įvairius dokumentus, o jam tekę atsivesti net liudininkų – bendradarbių ir šiauliečių, kurių butuose jis dirbo. Ukrainiečio teigimu, ne visi jo liudytojų liudijimai buvo „užskaityti“ ir apgailestavo, kad jo skundas bus tenkintinas tik iš dalies.

Vyras pasakojo neturįs pinigų likti bent kelioms dienoms Šiauliuose – nuomotis lovą, pirktis valgyti ir sulaukti konkrečių DGK išvadų bei pervedamų lėšų į sąskaitą už darbą Šiaulių įmonėje. Nors išgrynindamas pinigus Ukrainoje jis taip pat patirs nuostolių.

Jau ir taip į antrąjį DGK posėdį atvyko už skolintus pinigus. Kelionė iki Šiaulių ir atgal jam kainuoja apie 100 eurų, o tai jam – dideli pinigai.

Su UAB „Aurivita“ vadovu M. Vlasovu susisiekėme telefonu. Išgirdęs klausimą apie ginčą su ukrainiečiu O. Katiukha, pasiekusį DGK, M. Vlasovas atsakęs, kad „savo poziciją išsakęs, už viską atsiskaitęs ir tegul neieško čia...“ suskubo nutraukti pokalbį.

Rėmėsi ir liudytojais

Šiaulių 1-osios darbo ginčų komisijos pirmininkė Daiva Snudaitienė „Šiaulių kraštui“ patvirtino, kad komisija jau yra išnagrinėjusi ieškovo O. Katiukha prašymą ir priėmė sprendimą tenkinti jo prašymą iš dalies. Tačiau sprendimas su visais motyvais dar nėra parengtas, todėl negalėjo įvardyti konkrečių sumų, kurias darbdavys turėtų sumokėti ukrainiečiui.

D. Snudaitienės teigimu, O. Katiukha kreipėsi „dėl neišmokėto darbo užmokesčio už 2018 metų gegužės – birželio mėnesius, taip pat kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir netesybų už uždelstą laiką“.

Komisija, pasak D. Snudaitienės, nustatė, kad pagal darbo sutartį „jam buvo viskas išmokėta“, nes darbo sutartyje įvardytas atlygis – 480 eurų.

D. Snudaitienė tikino, kad komisijoje jokios kalbos apie jokias „žodines sutartis“ nebuvo ir negalėjo būti, nes viskas yra nurodyta raštiškoje darbo sutartyje.

D. Snudaitienė teigė, kad O. Katiukha vėliau patikslino reikalavimą „dėl nesumokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio dienomis“. Šį reikalavimą komisija ir tenkino iš dalies.

„Viršvalandinio darbo fakto“ ukrainiečiui nepavykę įrodyti, o dėl darbo poilsio dienomis komisija rėmėsi liudytojų parodymais – kai dvi moterys nurodė, kad jų butuose O. Katiukha santechnikos remonto darbus atliko dvi poilsio dienas.

D. Snudaitienė teigė, kad liudytojos nurodė, jog ieškovas dirbo dvi poilsio dienas po keturias valandas. Apytiksliai už tai ukrainiečiui gali būti priskaičiuota iš darbdavio keliasdešimt eurų, plius netesybos už uždelstą atsiskaityti laiką.

Netesybos ne nuo viso atlyginimo, o nuo nesumokėtos sumos bus skaičiuojamos nuo atleidimo iš darbo – liepos 2 dienos, iki komisijos sprendimo priėmimo dienos – rugpjūčio 8-osios.

Kol pasisuks visas mechanizmas, nedidelė suma ukrainietį gali pasiekti tik daugiau nei po mėnesio arba dar vėliau, jei darbdavys komisijos išvadas norės skųsti teismui.

„Žinau tik tiek, kad Lietuvoje daugiau nebedirbsiu. Ir kitiems papasakosiu, kaip čia atsiskaitoma už darbą“, – piktinosi O. Katiukha.

Daugėja darbo imigrantų, daugėja ir skundų

Darbo ginčų komisijos pirmininkė D. Snudaitienė „Šiaulių kraštui“ teigė, kad skundų iš ukrainiečių dėl darbo apmokėjimo komisija gauna jau antri metai. Daugiausia skundžiasi tolimųjų reisų vairuotojais ekspeditoriais Šiaulių įmonėse dirbantys ukrainiečiai dėl neišmokėtų dienpinigių, darbo užmokesčio.

O. Katiukhos atvejis, pasak D. Snudaitienės, pirmasis jos vadovaujamoje komisijoje, kai skundžiasi šaltkalvis-santechnikas.

Komisijos vadovė pabrėžė, kad skundai yra svarstomi ne pagal tai, kas kaip susitarė, o kokias sutartis, parašytas užsieniečiams suprantama kalba, jie realiai pasirašė.

Zenonas Griguola, Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius, sakė kad ukrainiečių skundai – „dar nėra masinė problema“.

„Problemų dėl ukrainiečių tik daugės, nes tiesiog ukrainiečių, dirbančių pas mus, daugėja. Neseniai vieno patikrinimo metu savaitgalį vienoje statybos įmonėje radome nelegaliai dirbančius septynis ukrainiečius. Naudojasi žmonėmis, kad nereikėtų mokėti mokesčių“, – sakė Z. Griguola.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (20)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • TENISAS: moterų teniso asociacijos (WTA) reitingų lentelėje lietuvė Joana Eidukonytė išliko 979-ojoje vietoje. 24-ejų metų Lietuvos tenisininkė turi 10 taškų.
  • PAREIGOS: Aplinkos ministerijos skelbtą konkursą Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareigybei užimti laimėjo Vaidas Laukys, šiuo metu laikinai vadovaujantis šiai įstaigai dėl tarnybinės būtinybės.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar jums nebaisu, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gali atimti jūsų vaikus?

balsuoti rezultatai

Ar susirgus patys sau diagnozuojate ligą ir ją gydote?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1   +2 C

    0   +1 C

 

   -1  +1 C

 +1  +3 C

   +1  +2 C

 

   -2  -1 C

 4-5m/s

 3-4 m/s

 

   2-3 m/s

 

USD - 1.1346 PLN - 4.3154
RUB - 74.9036 CHF - 1.1431
GBP - 0.8835 NOK - 9.6118
reklama
Sveikata Grožis