respublika.lt

2017 lapkričio 19, sekmadienis

koncertas

Sugriauta daugiau nei geležinkelisnuotraukos (3)

2017 spalio mėn. 14 d. 13:00:10
Respublika.lt

Kodėl mes viską griauname? Turėjome atominę elektrinę, turėjome „Mažeikių naftą“, turėjome laivyną - viską sunaikinome. Negana to, ir bėgius išardėme. Reikėjo tuos bėgius išardyti ar nereikėjo? Apie tai „Vakaro žinių“ ringe diskutavo pirmosios Lietuvos Vyriausybės ministras Albertas SINEVIČIUS ir Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Algimantas NORVILAS. Ringe teisėjavo žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

 

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Algimantai, daug metų dirbote „Lietuvos geležinkeliuose“, žinote, apie ką kalba. Teisi ar neteisi Europos Komisija, kuri mums skiria tokias baudas?

A.NORVILAS: Vėlai išardė, reikėjo juos gerokai anksčiau išardyti. Man, daug metų dirbusiam „Lietuvos geležinkeliuose“, skaudu matyti tai, kas vyksta.

Pirmas dalykas, Komisija skyrė kone 28 mln. eurų baudą po aštuonerių metų tyrimo. Aštuonerius metus Komisija dirbo. Didžiuliai žmogiški resursai, eurobiurokratų algos, visas kontingentas sukosi. Išleistos didžiulės sumos. Aštuonerius metus jokios išvados neteikė ir panašiai. Kodėl? Kodėl aštuonerius metus vyko tyrimas? Vienintelis atsakymas - todėl, kad nieko po šituo tyrimu nėra, todėl, kad Lietuva teisi. Kad „Lietuvos geležinkeliai“ buvo teisūs tai padarydami, įrodo tai, kad šitos bylos pagrindu, konkurencijos pagrindu išloštas tarptautinis arbitražas. Yra surinktas kalnas bylos dokumentų, turbūt sveriantis ne vieną dešimtį kilogramų.

Anos geležinkelių valdžios darbo metu klausiau S.Dailydkos, ten dirbo kvalifikuoti teisininkai, kurie užsiiminėjo iš esmės šitomis bylomis. Labai gaila, bet šiuo metu tarp dirbančiųjų „Lietuvos geležinkeliuose“ nebėra nė vieno buvusio vadovo, netgi pusiau vadovo, visas tas skyrius atleistas. Nematydamas spaudoje „Lietuvos geležinkelių“ nuomonės dėl tos bylos, kad tai yra visiškai mūsų išlošiamasis variantas, manau, arba tie dokumentai kažkur yra užkišti į užkrosnį, arba dėl kitų motyvų „Lietuvos geležinkeliai“ tyli.

G.JAKAVONIS: Ne visai tyli. Dabartinis generalinis direktorius M.Bartuška pasakė, kad tai buvusios geležinkelių vadovybės padarytos klaidos, dėl kurių dabar Lietuva turi mokėti.

A.NORVILAS: Tai ne klaidos. Tai rodo aštuonerių metų tyrimas, išloštas arbitražas, kalnai dokumentų ir taip toliau. Dar vienas momentas. Lietuva turi geležinius argumentus kalbėdama su Latvija. Latvijos susisiekimo ministras pareiškė, kad čia konkurencijos ribojimas, kad reikėtų atstatyti tą ruožą ir taip toliau, į Rygos ir Liepojos uostus kroviniai nepatenka iš „Mažeikių naftos“. Mes turime Daugpilio problemą. Daugpilio problemos Lietuva arbitražui neteikė, kaip ir latviai nekėlė savo momentų dėl Rengės ruožo. Kėlė „Mažeikių nafta“. Nes ten yra iš tikrųjų konkurencijos ribojimas, per Daugpilį nepraleidžiami kroviniai į Lietuvą, į Klaipėdos uostą tranzitu iš Rusijos.

Ten irgi buvo įvairių techninių problemų, nors jų ten daug mažiau, negu buvo Rengės ruože. Ten srautai būtų buvę daug didesni. Lietuva lygiai taip pat surinkusi dokumentus ir šitą argumentą laikė, kaip sakoma, užantyje. Jeigu latviai protestuotų, jie turi kontrargumentą, bet nė viena pusė - nei Lietuva, nei Latvija - šito argumento nekėlė. Tai yra „Mažeikių naftos“ problema.

G.JAKAVONIS: Šitą ruožą siūlot latviams, bet latviai neprisideda, „Mažeikių nafta“ irgi atsisako?


A.NORVILAS:
Be jokios abejonės.

G.JAKAVONIS: Ir techniškai pasenusį.

A.NORVILAS: Dar dirbdamas generalinio direktoriaus J.Biržiškio patarėju dalyvaudavau rudeninėse ir pavasarinėse apžiūrose. Tada būna apvažiuojami visi Lietuvos geležinkeliai, būrys specialistų vertina kiekvieną ruožą. Atsimenu, kaip mes tame ruože, dabar vadinamame Rengės ruožu, važiavome turbūt 15 ar 20 kilometrų per valandą greičiu, o ten veždavo po 3000 tonų naftos iš Mažeikių. Tai jis judėdavo, taip sakant, tokio greito ėjimo greičiu ir visi žegnodavosi.

A.SINEVIČIUS: Svarstau elementariai: pirmas dalykas, jeigu yra ruožas, jei neklystu, 19 kilometrų, šone dar yra du ruožai, per kuriuos galima tuos dalykus padaryti šiek tiek aplinkiniais keliais. Net V.Pranckietis apskaičiavo, kad per dieną pravažiuodavo po pusantro sąstato - atseit jau maksimaliai.

Dabar įsivaizduokite, jeigu kokia sankasėlė, o pabėgiai dar nepakeisti, supuvę. Pagalvokite, kokios kyla įtampos, jei, kaip gerbiamas Algis sakė, važiuoja 3000 tonų. Aš jau kalbu kaip inžinierius, kad tam tikrose vietose bėgiai plėšiami į šoną. O jeigu nugriūva vienas, du, trys vagonai. Kas tada toj vietoj darytųsi?

A.Bilotaitės kalbos, kad vadovai turi būti personaliai atsakingi, man tik juoką sukėlė. Išeina toks dalykas, kad dabar S.Dailydka kaltas ir susisiekimo ministrai, kurie ten dirbo.

Tik noriu paminėti vieną dalyką. Mielas Algi, jeigu aš neteisingai pasakysiu, mane pataisyk. Man atrodo, kad geležinkelių generalinis direktorius pagal savo kompetenciją gali investicijas į infrastruktūrą daryti tik už šešis milijonus eurų. Dėl viso kito turėjo kreiptis į valdybą, valdyboje yra du ar trys ministerijos atstovai, ir jie nusprendžia.

Aš niekada nebijodavau žurnalistų. O dabar pagalvokit, I.Makaraitytė pasisodina aukščiausio rango žmogų, o galų gale šis pasako, kad atsakys raštu, nes dabar nežino. Užuot susirinktų kompetentingi žmonės ir keltų klausimą: vyrai, kaip čia yra? Kur pinigai? Kas padarė? Kaip ten išėjo? Dabar pasitarė, pinigus nurašė, o mes nieko nežinom. Tik visi rėkia: nubaust tuos vadovus. Aš neturiu kitų žodžių, tiesiog bjauru žiūrėti ir viskas. Šiuo atveju man patiko V.Pranckietis. Jis paprašė konkrečių skaičių ir nepatingėjo suskaičiuoti, kad per tą vietą važiuoja pusantro sąstatėlio per dieną. Tik jam nepaaiškino, kokia ten gelžbetoninė sankasa, ar ten buvo laikinas siaurukas, ar ne siaurukas. Jis, žmogus, ir klausia, kokie čia kiekiai - pusantro sąstato per dieną, - o čia mes tokius dalykus darome. Čia yra pinigai.

Pažiūrėkime į kitą dalyką - ekonomiką. Iš kur 16 proc. padidėjo Liepojos krova? Per tris ketvirčius. Kieno sąskaita? Ne estų sąskaita, vadinasi, Klaipėdos. Kodėl per tris ketvirčius mūsų pelnas - minus šeši milijonai? Vadinasi, baigiasi to nušerto arklio, kuris vadinasi geležinkeliais, resursai. Tai dabar klausimas, kokie bus metų rodikliai.

A.NORVILAS: Nežinau, kokie tie rodikliai, jie dar bus iš eigos, būtent iš eigos.

A.SINEVIČIUS: Iš inercijos?

A.NORVILAS: Iš inercijos bus, ko gero, neblogi.

A.SINEVIČIUS: Tokio kito vadovo aš nežinau, matėmės per gyvenimą, tarybiniais laikais jau dirbome ir dabar, bet tokio vadovo kaip S.Dailydka, patyrusio, perėjusio visais tais laipteliais, reta.

G.JAKAVONIS: „Lietuvos geležinkeliams“ vadovauti vietoj vieno varėniškio S.Dailydkos atėjo kitas - M.Bartuška. Kas laukia geležinkelių?

A.NORVILAS:
Man atrodo, kad šitie jauni žmonės, berniukai ar mergaitės, įmonę ruošia privatizacijai. Ir čia vienintelis klausimas yra kuo daugiau suteršti, suterlioti. Iš nuostabios valstybinės įmonės padaryti kažkam skanų kąsnį. Blogiausia, kad čia įsimaišė visi mūsų viršutiniai politiniai aukštai - nuo paties aukščiausio. Štai kas yra blogiausia. S.Skvernelis lyg ir simpatiškas, rimtas vyras, bet negi jis nesupranta, kad jam „Lietuvos geležinkeliai“ visuomenės tiesiog bus išdeginti ant kaktos ilgiems metams.

Aš noriu pasakyti, kad tai jau yra geopolitika. Nei vokiečiai, nei amerikiečiai, nei italai, nei ispanai daugiau nesuinteresuoti mūsų „Lietuvos geležinkelių“ pirkimu. Vienintelė mūsų kaimynė Rusija, turinti anklavą Kaliningrado sritį.

A.SINEVIČIUS: Tai bus kaip su atominio kuro saugykla...

A.NORVILAS:
Antras dalykas bus perspektyvoje, jeigu tai atsidurs tose rankose. Tokiu atveju turėsime precedentą, kaip prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo koridorius į Rytų Prūsiją. Čia juk tas pats bręsta. Kaip to gali nematyti prezidentė?

Žiūrėkite, „Mažeikių naftos“ antspaudo konservatoriai neatsikrato. Manote, kad valstiečiai šito atsikratys? R.Karbauskis atsikratys? S.Skvernelis? Juk čia su jų vėliava daroma. Nesvarbu, kad R.Masiulį, dabartinį susisiekimo ministrą, skyrė prezidentė.

G.JAKAVONIS: Yra noras privatizuoti. Pacituosiu prie šito stalo kalbėjusį Valstybės saugumo departamento vadovą G.Griną: „Tegul nuperka Mergelių salos, bet už nugaros stovės Rusija.“

A.NORVILAS: Noriu pasakyti, kad vienas mūsų labai garbus pretendentas į valstybės vadovus sakė, kad mus priims į NATO už „Williams“. Ir priėmė, neapgavo. Tai kur dabar mus priims?

G.JAKAVONIS: Latvija nepardavinėjo, bet irgi priėmė.

A.SINEVIČIUS: Nei elektrinės uždarė.

A.NORVILAS: Jie kažkaip praėjo.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (3)

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ČIUOŽIMAS: Varšuvoje vykstančių Tarptautinės čiuožimo sąjungos varžybų „CS Warsaw Cup“ solisčių grupėje Lietuvos atstovė Greta Morkytė užėmė 11-ąją vietą.
  • UŽĖMĖ: Singapūre vykstančio paskutinio - devintojo - pasaulio plaukimo taurės varžybų etapo vyrų 50 m plaukimo nugara atrankos varžybose sekmadienį Lietuvos atstovas Arijus Pavlidis užėmė 23-iąją vietą.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
meile desne

Kaip vertinate, kad Seime tiek daug apkaltų politikams?

balsuoti rezultatai

Ar prenumeruojate laikraščius ar žurnalus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

   0  +1 C

   0  +1 C

 

   0  +2 C

   +2  +6 C

  +1  +3 C

 

   +1  +2 C

    1-5 m/s

    4-6 m/s

 

      2-3 m/s

 

USD - 1.1795 PLN - 4.2342
RUB - 70.0461 CHF - 1.1696
GBP - 0.8939 NOK - 9.7163
reklama
Respublikos spaustuvė 2014-12