respublika.lt

Su šešėliu kovojo visi, bet neįveikė niekas

(0)
Publikuota: 2019 liepos 12 12:42:00, Doc. dr. Jolanta Solnyškinienė, VGTU Verslo vadybos fakultetas
×
nuotr. 12 nuotr.
Arūno Bernacko koliažas

 

 


Kokia šešėlinės ekonomikos dalis yra Lietuvoje?

Sunku tiksliai išmatuoti šešėlinės ekonomikos dydį, skaičiavimams atlikti yra pasitelkiamos skirtingos metodikos, todėl skirtinguose šaltiniuose nurodomi dydžiai gali ženkliai skirtis. Paradoksas, nusikalstamos veikos generuoja didžiausius finansinius srautus, tačiau kriminalinės šešėlinės ekonomikos mastas nėra vertinamas; kokio jie dydžio galėtų būti, iki šiol tiksliai nežinoma.

Pvz., VšĮ „Lietuva be šešėlio“ pateikia nelegalios prekybos alkoholiu, tabaku, degalais apimtis realiuoju laiku (2019-06-03 nelegali prekyba šiais produktais sudarė per 1 mlrd. Eur). Nelegali spiritinių gėrimų rinka siekia 36 proc., nelegali tabako rinka siekia 35 proc., o nelegali degalų rinka siekia 15-20 proc. Ši organizacija taip pat nurodo nelegalios prekybos taškus ir jų skaičių Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vilniaus savivaldybėje fiksuota daugiausia nelegalios prekybos taškų, o Tauragės apskrityje - mažiausiai. Šešėlinės ekonomikos dalis ekonomikoje yra gerokai didesnė, nes ši organizacija neįvertina kitų šešėlinės ekonomikos susidarymo sričių.

Tarptautinis valiutos fondas, remdamasis atliktais moksliniais tyrimais, paskelbė duomenis apie šešėlinės ekonomikos dydį 2017 metais 158 šalyse. Šiame dokumente nurodyta, kad šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje siekė - 23,8 proc., šis rodiklis buvo aukštesnis Estijoje - 24,6 proc. Lietuva, vertinant pagal šį rodiklį, yra Europos valstybių-autsaiderių šešetuke. Palyginimui, didžiausia šešėlinės ekonomikos dalis fiksuota Zimbabvėje - 60,6 proc. ir Bolivijoje - 62,3 proc. BVP, o mažiausia Austrijoje - 8,9 proc. ir Šveicarijoje - 7,2 proc. BVP.

Kelno (Vokietija) ekonominių tyrimų institutas ir Kelno taikomųjų mokslų universitetas nurodo, kad vidutinis šešėlinės ekonomikos rodiklis 2003-2018 m. siekė 30,5 proc.

Koks yra tikrasis šešėlinės ekonomikos dydis šiandien, sunku pasakyti. Tyrimai rodo, kad šešėlinės ekonomikos dalis priklauso nuo ekonomikos ciklo (pakilimas ar recesija), valstybinio reguliavimo apimties ir procedūrų, padėties darbo rinkoje, socialinės apsaugos politikos, žmonių mentaliteto, išorinių veiksnių.

Kokia ekonomikos dalis yra sukurta namų ūkių ir ūkio subjektų, vystant oficialiai neregistruotą ir neapskaitytą ūkinę komercinę veiklą - labai sunku išmatuoti. Tam didžiausią įtaką turi vykdoma socialinė ekonominė valstybės politika ir šalies ekonomikos būklė. Pavyzdžiui, 2007-2008 m. pasaulinės finansinės krizės laikotarpiu šešėlinė ekonomika kai kuriose industrinėse šalyse išaugo iki 40-50 proc., Lietuvoje ji siekė apie 1/3 metinio BVP.

Kokios priežastys lemia šešėlio augimą?

Visų pirma - spartus ir ženklus akcizo didinimas tabako ir alkoholio gaminiams. Deklaruojama, kad akcizų didinimas alkoholiui ir tabakui sumažino šių produktų suvartojimą. Tokie sprendimai visada padidina šešėlinės ekonomikos dalį. Ir čia galime remtis pasauliniais pavyzdžiais. Naivu tikėtis, kad kelerius metus taikytos priemonės sumažino poreikį išgerti ar rūkyti - tiesiog išsiplėtė šių gaminių kontrabandos, alkoholio surogatų gamybos ir nelegalios prekybos mastai. VšĮ „Lietuva be šešėlio“ duomenimis, Šalčininkuose kas antras cigarečių pakelis yra kontrabandinis.

Bandymų drausti alkoholio vartojimą būta XIX ir XX a. JAV, Rusijoje, Suomijoje, Norvegijoje, SSRS, Kanadai priklausančiose salose. Po kurio laiko visiško alkoholio draudimo buvo atsisakyta.

Pvz., 1920 m. JAV įsigaliojo „sausasis įstatymas“, kuris draudė gaminti, parduoti ir transportuoti svaigiuosius gėrimus. Įstatymas galiojo ilgiau negu dešimtmetį, tačiau tuo metu kaip niekada anksčiau suklestėjo nelegali svaigalų gamyba, kontrabanda ir prekyba. Buvo prekiaujama ne tik kontrabandiniu alkoholiu, bet buvo gaminami alkoholio surogatai, kuriais neretai apsinuodydavo juos vartojantys žmonės. Verslininkai sugalvodavo įvairių naujų gaminių su „paslėptu“ alkoholiu - saldumynų, ledų ir kita. Įstatymo įsigaliojimo pradžioje alkoholio suvartojimas sumažėjo, tačiau vėliau jis išaugo. JAV iždas prarado ženklias pajamas, o juodojoje rinkoje sukosi milžiniškos lėšos, kurias valdė kriminalinės grupuotės ir mafijos šeimos.

Kita svarbi šešėlinės ekonomikos mastų augimo priežastis - nesubalansuota regioninė politika Lietuvoje. Ne tik Lietuvos pasienio regionuose - Marijampolėje, Visagine, Švenčionyse, Šalčininkuose, Druskininkuose ir Alytuje - klesti šešėlinė ekonomika. Ji klesti visuose Lietuvos regionuose todėl, kad didelė dalis žmonių gauna žemas pajamas, čia tiesiog nėra darbo vietų, socialinės išmokas gaunantys arba jų negaunantys asmenys ieško nelegalaus darbo ir pajamų šaltinių tam, kad išgyventų. Būtinos skubios radikalios priemonės tolygiai regionų plėtrai. Jos padėtų išspręsti daug problemų, tarp jų ir šešėlinės ekonomikos mastų augimo problemą. Pasitelkus ES fondų pinigus regionuose buvo puikiai sutvarkyta infrastruktūra. Šiandien reikia investuoti į žmones ir regionai atgims. Tai - atskira tema.

Atsakymas į klausimą, kodėl gamintojai ar paslaugų teikėjai, neregistruodami įmonės, siekia išvengti mokestinių prievolių, yra akivaizdus. Jie slepiasi nuo per didelio reguliavimo ir/ar per didelės mokesčių naštos, nepasitiki valstybe, valstybės institucijomis ir pareigūnais. Yra daug tyrimų, rodančių tiesioginį ryšį tarp mokesčių naštos ir šešėlinės ekonomikos: augant mokesčiams, auga ir šešėlinės ekonomikos mastas. Kiti tyrimai rodo, kad daug svarbesnis yra pasitenkinimas teikiamomis viešosiomis paslaugomis.

Ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys, nesijausdami pakankamai socialiai apsaugoti, ieško būdų, kaip išvengti prievolės mokėti mokesčius. Pvz., šiuo metu egzistuojantis valstybės socialinio draudimo senatvės pensijos dydis Lietuvoje beveik nesusijęs su tūlo piliečio įmokomis į Valstybės socialinio draudimo fondą; situacijos neapibrėžtumas ateityje skatina žmones dirbti šešėlyje.

Lietuvoje susiklostė keista situacija: žmonės pasitiki Mokesčių inspekcija, kuri administruoja mokesčių surinkimą, policija, kuri gaudo nusikaltėlius, bet nepasitiki teismais, vykdančiais teisingumą, Seimu - institucija, kuriančia įstatymus, kreivai žiūri į Vyriausybę. Tai signalizuoja, kad sukurtos žaidimo taisyklės rinkoje netenkina visuomenės ir laikas jas rimtai peržiūrėti. Kita vertus, perdėtas verslo reglamentavimas, taisyklių kaitaliojimas, baudimo ir persekiojimo atmosfera skatina verslininkus trauktis į šešėlį; smulkieji verslininkai neretai tiesiog „nebespėja“ perprasti nuolat kintančių žaidimo taisyklių.

Taip pat svarbus verslo požiūris į savo darbuotojus. Darbdavys, nesumokantis adekvataus atlyginimo arba mokantis jį vokelyje, apvagia savo darbuotojus. Taip kuriama nepasitikėjimo atmosfera ne tik darbdaviais, bet ir valstybe, kuri tarsi tam tyliai pritaria. Pvz., Švedijoje darbdavys moka 1,75 euro už kiekvieną eurą, kurį darbuotojas gauna atskaičius mokesčius, o Prancūzijoje - 2,20 euro darbuotojų socialinei apsaugai. Valstybė kaip didžiausias darbdavys turi didinti darbo užmokestį viešajame sektoriuje, pati kurti darbo vietas ir skatinti žmones dirbti ir užsidirbti.

Ką reikėtų daryti?

Tikėti, kad represinės šešėlio mažinimo priemonės ženkliai sumažins šešėlį, nereikėtų. Reikėtų siekti šešėlinės ekonomikos išaiškinamumo lygio didinimo, sankcijų neišvengiamumo ir plėsti paskatų ratą mokėti mokesčius.

Tačiau efektyviausia šešėlinės ekonomikos mastų mažinimo priemonė - socialinės-ekonominės gerovės augimas, tolygesnis sukurtos gerovės pasiskirstymas, korupcijos mažinimas, mažesnės disponuojamų pajamų disproporcijos, kokybiškesnės viešosios paslaugos, pilietinės visuomenės vystymasis, pasitikėjimo valstybės pareigūnais/institucijomis augimas. Mentaliteto keitimuisi reikia laiko ir bendrų pastangų.

Tikiu, ateis diena, kai lietuviai laikys save laimingiausia tauta, tada ir šešėlinė ekonomika susitrauks.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s