1 nuotr.Dėl statybos leidimų išdavimo savivaldybes pasiekia didelės apimties dokumentacija, ir nors savivaldybėms iš esmės turėtų rūpėti statinio architektūra, sklypo sutvarkymas, prisijungimas prie infrastruktūros, pastato funkcija, neretas statytojas mano, jog savivaldybės tikrina viską detaliai ir už viską turi atsakyti, jei išdavus statybos leidimą paaiškėja, jog projekte palikta klaida. Susiklosčius situacijai, kai projektuotojas įvelia klaidą, o savivaldybė išduoda statybos leidimą, atsakomybės strėlės vis tiek sminga savivaldybėms.
Aplinkos ministerija, matydama tokią praktiką, rengiasi perskirstyti statybos proceso dalyvių atsakomybes per Statybos įstatymo pakeitimus. Pirmiausia savivaldybėms bus siaurinama projektų tikrinimo kompetencijų sritis - tai palengvinimas ne tik pačioms savivaldybėms, bet ir statytojams, nes jiems reikės mažiau dalykų derinti su savivaldybėmis, galės greičiau suderinti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.
„Turime situacijų, kai savivaldybė išduoda statybos leidimą pagal didelį paketą informacijos ir ji tarsi prisiima atsakomybę dėl viso turinio, nors daugelis dalykų yra arba projektuotojų, arba ekspertų atsakomybė. Kai statybos leidimas nuginčijamas, atsakomybės visi reikalauja iš savivaldybės. Matome, kad tai ydinga tvarka, nes savivaldybė neturėtų prisiimti tokios plačios atsakomybės. Kitaip tariant, daugeliu atvejų atsakomybė turėtų būti statytojo ir projektuotojo santykių reikalas, - aiškino aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė. - Taigi savivaldybės perteklinių dalykų netikrins, tik tai, kas priklauso, ir labai atidžiai. Turimi resursai bus sukoncentruoti.“ Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas pridūrė, jog Statybos įstatymo pakeitimai sutaupys ir valstybės resursų, nes turimi žmogiškieji ištekliai bus nukreipti į svarbiausias sritis ir bus užtikrinama tarnautojų darbo kokybė, nesipūs valstybės aparatas (statybų mastas ypač didžiuosiuose miestuose auga, todėl savivaldybėse, išeitų, reikėtų daugiau specialistų etatų, jeigu valstybės tarnautojai tikrins mažiau, tik tai, kas jiems priklauso, nereikės didinti etatų skaičiaus, - aut. past.).
Kita ne mažiau svarbi numatoma priemonė, kuri bus taikoma nuo kitų metų pradžios, - savivaldybių pareiga viešai teikti su statyba susijusius dokumentus informacinėje sistemoje „Infostatyba“, visuomenei bus prieinama didžioji dalis duomenų ir juos bus galima rasti vienoje vietoje. „Didžioji dalis „Infostatybos“ turinio bus atviri duomenys. Šiuo klausimu konsultavomės su asmens duomenų apsaugos institucija, taip pat derinome klausimus su Architektų rūmais dėl autorių teisių. Yra visos galimybės atverti dauguma duomenų, susijusių su jau išduotais statybos leidimais. Teisės aktuose planuojame numatyti, kad duomenys būtų atveriami netgi išankstinėse stadijose, kai tik įkeliami dokumentai į „Infostatybą“ , visai tai, kad būtų užtikrinamas atvirumas ir skaidrumas“, - tikino R.Brandišauskienė. Pilietiškas gyventojas turės visas sąlygas pasitikrinti, ar jo kaimynystėje vyksiančios statybos, sakykime, nepažeis visuomenės intereso. Bus galima sužinoti, ką konkrečiai rengiamasi statyti, ar jau duotas statybos leidimas; bus matyti projekto autoriai, tarnautojai, atlikę derinimus (beje, bus galima matyti, ar derinimas atliktas aktyvus, ar ne. Nes jeigu per nustatytą terminą tarnautojas nepatikrina į informacinę sistemą „Infostatyba“ įkeltų dokumentų, jie įsigalioja automatiškai).
Kadangi statybos leidimų išdavimo faktai bus skelbiami viešai, pilietis susipažinęs su informacija ir įžvelgęs problemą statybas galės ginčyti per 30 dienų. Pasak aplinkos viceministrės, duomenų prieinamumas yra geras įrankis kalbant apie visuomeninę kontrolę neteisėtų statybų ankstyviausiame įmanomame etape. Turime bręstančią pilietinę visuomenę, kur savo sričių specialistai įsitraukia į procesų stebėjimą ir gali kritiškai pažiūrėti, įvertinti, imtis veiksmų visuomenės, aplinkos interesams apginti.
Interviu su Lietuvos architektų rūmų pirmininke Daiva Bakšiene:
- Planuojami Statybos įstatymo pakeitimai aiškiai įtvirtins, už ką konkrečiai atsakinga savivaldybė, už ką - projektuotojas, tokiu atveju nebebus nuolat kaltinamos savivaldybės, kad išdavė statybų leidimą, nors nesužiūrėjo klaidų projekte. Kaip vertinate numatomus pakeitimus?
- Savivaldybių administracijų užduotis yra tikrinti tokius visuomenei reikšmingus sprendimus, kaip pastato vieta, atstumai nuo sklypo ribų, sprendinių atitiktis bendrajam, detaliajam planui. Dabar į savivaldybes patenka labai detali techninio projekto medžiaga, užsakovas mano, jog tikrinama viskas, pavyzdžiui, energinio naudingumo klasės išpildymas, tačiau savivaldybė visko negali patikrinti, to neleidžia padaryti nei jos kompetencija, nei turimi resursai. Yra idėja - ir mūsų rūmai ją palaiko - kad savivaldybių administracijų ir kitų tikrinančių institucijų įsitraukimas į patikrą, jos vykdymą būtų ankstesnėje stadijoje, t.y. projektinių pasiūlymų stadijoje, kur matosi visuomenei svarbūs sprendimai ir kuriuos dar nėra sudėtinga keisti pagal gautas pastabas. Visa tolesnė detalizacija būtų palikta projektuotojui, privačiai veikiančiam ekspertui, kad jie priimtų ir sutikrintų techninius sprendimus. Tikrinančios institucijos neturėtų tikrinti visų techninių, technologinių sprendimų, svarbių tik statytojui. Tai nėra laikytina racionaliu biudžeto lėšų naudojimu.
Noriu priminti, kad Statybos įstatyme įtvirtinta, kad projektą pasirašydamas statinio projektuotojas, projektų vadovai, projekto dalių vadovai atsako už projekto sprendinių atitikimą galiojantiems teisės aktams, teritorijų planavimo dokumentams, užsakovo užduočiai. Taigi atsakomybę už statinių neteisėtumą ir šiuo metu dalinasi juos išduodančios institucijos bei projektuotojai, tik jos pasireiškimas priklauso nuo to, kas ir kaip ją taiko. Visgi nors ir prisiimdamas šią atsakomybę, kvalifikuotas projektuotojas neretai yra verčiamas koreguoti projektus pagal dažnai nepagrįstas tikrinančių institucijų pastabas. Aiškesnis kompetencijų padalinimas padėtų to išvengti.
- Kas lemia pažeidimus projektuotojų darbe?
- Iki šiol, mano akimis, teisinis reguliavimas sudarė sąlygas tikrai neproporcingai didelei užsakovo įtakai, o projektuotojui nėra paprasta priimti sprendimus visiškai nešališkai, atsiribojus nuo užsakovo nepagrįstų, neteisėtų reikalavimų. Pastaruoju metu įvyko daug pokyčių architektūros srityje - baigta kurti architektų profesinė savivalda, priimtas Architektūros įstatymas, užsakovų ir architektų ginčus nagrinėja Profesinės etikos taryba, formuojama praktika autorių teisių gynimo srityje. Atsakomybė už profesinės veiklos pažeidimus auga, tačiau kalbėdami apie projektuotojo atsakomybę mes stengiamės matyti ir kitas puses, mes, kaip Architektų rūmai, stengiamės padėti architektams šiame atsakingame darbe - teikiame teisines konsultacijas, atstovaujame jų interesams teisėkūroje, rengiame įvairius išaiškinimus, rekomendacijas.
- Ar atviri duomenys „Infostatyboje“ padės?
- Skaidrumas yra vienas iš esminių tikslų, visada palaikome visas didinančias skaidrumą iniciatyvas. Žinoma, galiu suprasti statytojų, savivaldybių, visuomenės baimę, kad gali kilti daugiau konfliktų, tačiau iš tiesų, kai skaidriai atliekami procesai, kaip tik konfliktų bus mažiau. Konfliktai kyla ten, kur nėra skaidrumo.
Palaikyčiau „Infostatyboje“ didesnės apimties duomenų atvėrimą, tokiu atveju ir atsakomybę visi labiau suvoktume - ir statytojai, ir projektuotojai. Tačiau greta turėtų būti įgyvendinamos ir kitos priemonės: kuo efektyvesnis projektinių pasiūlymų viešinimas, dar labiau - kuo efektyvesnis teritorijų planavimas. Kuo anksčiau visuomenė įsitrauks, kai dar galima svarstyti alternatyvas, tuo geriau. Atveriama „Infostatyba“ jau yra paankstinimas, palyginti su tuo, kai gyventojai informaciją susižino jau pradėjus veikti statybinei technikai. Aplinkos ministerija ieško būdų, kaip informuoti visuomenę kuo anksčiau. Pastangos kuo anksčiau pateikti informaciją visuomenei yra naudingos.
Užs. 320
