Saulius Skvernelis teigia, kad tarp Vyriausybės ir medikų dialogas vyksta ir yra ieškoma nepolitizuoto Sveikatos sistemos problemų sprendimų būdo.
Pasak Premjero, buvo susitikta tiek su Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS), tiek Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) atstovais. Susitikimo metu išklausyti svarbiausi lūkesčiai ir problemos, su LMS susitarta susitikti Vyriausybėje ir kalbėtis be politizuotų emocijų. Svarbiausia yra išspęsti visas bėdas, kurios kamuoja sveikatos sistemą - teigia S. Skvernelis.
Premjeras „Žinių radijui“ tikino, kad tiek Vyriausybei, tiek medikams dabartinė bendradarbiavimo forma yra priimtina. Svarbiausia išspręsti problemas, kurias sveikatos sistemoje sukūrė anksčiau priimti sprendimai.
Praėjusią savaitę S. Skvernelis labai skeptiškai atsiliepė į LMS pateiktus reikalavimus bei medikų kalbas apie galimus streikus, įvardydamas tai šantažo forma, kurios Vyriausybė netoleruos.
Prieš beveik dvi savaites Vilniuje sukurta LMS iniciatyvinė grupė įsteigė medikų judėjimą, kuris rūpinsis medicinos darbuotojų ir pacientų interesais. Sąjūdį kuriantys medikai įsitikinę, kad be ženkliai didesnių asignavimų sistemai, pokyčių nebus. Iš valdžios reikalaujama per artimiausius metus medikų atlyginimus padidinti 50 procentų ir iš esmės reformuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) formavimo principus, atitinkamai didinant visų sveikatos priežiūros paslaugų įkainius.
S.Skvernelis: viduriniajai klasei Lietuvoje priklauso piliečiai, kurių pajamos siekia tarp 1000 ir 1500 eurų
Premjeras Saulius Skvernelis tvirtina, kad nėra progresinių mokesčių priešininkas ir Vyriausybė neatsisako esminės mokesčių pertvarkos. Tačiau, anot S. Skvernelio, į mokesčių pertvarką reikia žiūrėti sistemiškai, neeksperimentuojant.
„Ji (Mokesčių reforma - ELTA) bus padaryta remiantis objektyviais kriterijais, o ne vienu ar kitu spontanišku veiksmu. Taip, manau, esame pribrendę (progresiniams mokesčiams - ELTA), bet turime labai aiškiai ir suprantamai tiek visuomenei, tiek politikams pasakyti, kokie yra pliusai ir minusai, kokia gali būti tiesioginė nauda ir kokia gali būti netiesioginė žala. Dėl to spontaniškų sprendimų aš nepalaikysiu“, - kalbėjo Premjeras.
Kaip vieną didžiausių progresinių mokesčių minusų S. Skvernelis įvardijo tai, kad gali būti surenkama mažiau mokesčių. Taip pat, anot Ministro Pirmininko, įvedant progresinius mokesčius itin svarbu nežlugdyti besiformuojančios viduriniosios klasės ir iniciatyvių, daug dirbančių žmonių.
„Žinių radijuje“ S. Skvernelis teigė, kad viduriniąją klasę Lietuvoje galima apibrėžti pagal pajamas, kurios svyruoja nuo 1000 iki 1500 eurų. Šiame pajamų segmente išsidėsčiusią visuomenę, anot Premjero, galima vadinti „viduriniuoju sluoksniu“.
S. Skvernelis: G. Landsbergio reakcija yra neadekvati
Premjeras Saulius Skvernelis, aptardamas Ramūno Karbauskio diskusijas sukėlusį pasisakymą, apie tai, kad valdantieji ypač glaudžiai bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis ir disponuoja plačia informacija, teigė, jog išsakytuose teiginiuose jis nemato nieko dviprasmiško. Vyriausybės vadovas, įvertindamas konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio pirmadienį išsakytus būgštavimus, dėl valdančiųjų galimai disponuojamos įslaptintos informacijos, tikino, kad nėra ko baimintis.
„G. Landsbergio reakcija į šį pasisakymą buvo neadekvati, - akcentavo S. Skvernelis. - Jei pasitikėjimas tarp teisėsaugos ir Seimo yra geresnis, didesnis - tai yra puiku.„
Premjeras, pabrėždamas, kad puikiai išmano Lietuvos teisinę sistemą, teigė, jog konservatorių lyderio išsakyti nuogąstavimai tiesiog kelia šypseną. Taip pat Premjeras pažymėjo, kad per beveik metus laiko jam taip ir neteko skaityti kriminalinės žvalgybos pažymų.
„Galbūt kažkas iš konservatorių anksčiau vadovautos vyriausybės patarė ponui Landsbergiui iš savo praktikos dėl disponavimo teisėsaugos institucijų informacija. Man to nereikia. Yra įstatymai ir aš jais griežtais vadovaujuosi“, - apibendrino S. Skvernelis.
„Dabar (...) nebereikia baimintis teisėsaugai, kad kažkas tai bandys politikuoti ar pasinaudoti politiniais tikslais. Taip, tokių bandymų anksčiau yra buvę. Kai kurios institucijos yra nukentėjusios. Svarbiausia žinia, kurią ir nori pasakyti ponas R. Karbauskis, yra tai, kad institucijos yra visiškai savarankiškos ir priklausomos tik nuo įstatymo“, - kalbėjo S. Skvernelis.
Premjeras, kalbėdamas apie liberalų sąjūdžio korupcijos bylą, pabrėžė, kad dabar, nepaisant jokių asmenybių ir autoritetų, nusikalstama veika yra užkardoma.
R. Karbauskis, aptardamas valdančiųjų inicijuotą parlamentinį tyrimą, siekiantį nagrinėti politikų ir verslo santykius, teigė, kad teisėsaugos institucijos su dabartiniu Seimu bendradarbiauja kaip niekada glaudžiai. Valstiečių lyderis pabrėžė, kad turėdami galimybę naudoti gaunamą informaciją, tuo valdantieji negali nepasinaudoti.