respublika.lt
e3

S.Skvernelis: pasitraukus socialdemokratams valdžioje liko mažiau demagogijos (8)

2017 gruodžio mėn. 21 d. 10:17:47
Benas Brunalas ir Jadvyga Bieliavska, Elta

Iš valdančiosios daugumos pasitraukus daliai socialdemokratų liko kur kas mažiau demagogijos - interviu teigė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

 

Premjeras aiškino, kad neseniai priimtas biudžetas parodė, jog dauguma Seime egzistuoja ir ji, svarstė Premjeras, yra net gerokai tvirtesnė nei buvo iki socialdemokratų skilimo.

Premjeras teigė, kad, pasitraukus socialdemokratams, „dirbti yra kur kas paprasčiau, profesionaliau, mažiau demagogijos, nebeliko populizmo“.

Tačiau kalbėdamas apie planuojamą mokesčių reformą, S. Skvernelis sakė, kad būtina į šį klausimą įtraukti ir kitas politines jėgas bei ieškoti platesnio sutarimo. „Tai neturėtų būti vien valdančiosios daugumo sprendimai. Jeigu mes norime, kad reformai būtų pritarta ir sėkmingai įgyvendinta, - reikia nacionalinio susitarimo“, - samprotavo Premjeras.

Praėjusią savaitę Seimas patvirtino 2018 m. biudžetą. Už balsavo 84 Seimo nariai, prieš - 29, o susilaikė 15. Nors valdantieji 2018 m. Biudžeto projektą traktavo kaip istorinį, socialiai atsakingą, opozicinės partijos negailėjo jam kritikos. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, kritikuodamas tai, kad valdantieji nevykdo struktūrinės mokesčių reformos, akcentavo, jog konservatoriai siūlė valdantiesiems savo paramą, jei „valstiečiai“ nuspręstų imtis rimtų reformų. Tačiau, anot jo, valdantieji tuo nepasinaudojo.

 

Premjeras užstoja buvusios A. Kubiliaus Vyriausybės darbą

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis nepritaria iniciatyvai svarstyti Andriaus Kubiliaus Vyriausybės vykdytos skolinimosi politikos.

„Kiekviena Vyriausybė, - kalbėjo S. Skvernelis, - vienoje ar kitoje situacijoje veikė pagal to laiko aplinkybes, tad atliktus veiksmus galima vertinti tik politiškai“. Todėl, pabrėžė Premjeras, jis nepritaria valdančiųjų inicijuojamam tyrimui siekiant įvertinti konservatoriaus A. Kubiliaus Vyriausybės 2009-2012 metais vykdytą skolinimosi iš komercinių bankų politiką. Tuo tarpu Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis šią savaitę balsavo už tokių veiksmų pradėjimą.

Premjeras pabrėžė, kad A. Kubiliaus Vyriausybės laikotarpiu buvo krizė ir sprendimus buvo sudėtinga priimti. Anot S. Skvernelio, iš šios dienos perspektyvos yra kur kas lengviau vertinti tuomet itin sudėtinga buvusią situaciją. Anot jo, iš padarytų klaidų reikėtų pasimokyti, o ne veltis į parlamentinius tyrimus.

Antradienį Seimas pritarė A. Kubiliaus Vyriausybės 2009-2012 metais vykdytos skolinimosi iš komercinių bankų politikos svarstymui. Už balsavo 58 Seimo nariai, prieš - 10, o susilaikė 4 parlamentarai. Dėl nutarimo Seimas balsuos pavasarį.


R. Karbauskis apie inicijuojamą tyrimą: tai nebus persekiojimas vieno ar kito politiko

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis mano, kad Seimas pritars inicijuojamam parlamentiniam tyrimui dėl buvusios Andriaus Kubiliaus Vyriausybės skolinimosi politikos. Tačiau jis tvirtina, kad tai tikrai nebus vieno ar kito politiko persekiojimas.

„Čia ne A. Kubiliaus tyrimas. Niekas neieško šiandien konkretaus kaltininko tame veiksme, ieško iš tikrųjų atsakymų į tai, kodėl reikėjo priiminėti tokius sprendimus, kad ateityje esant tokioms situacijoms Lietuvos Vyriausybės nepriiminėtų panašių sprendimų, kada galima skolintis daug mažesnėmis palūkanomis, o mes dėl kažkokio prestižo, dėl kažko darėme tai gerokai blogesnėmis sąlygomis. Pasikartosiu, kad tai nėra persekiojimas vieno ar kito politiko. Tai yra bandymas išsiaiškinti, kodėl tai buvo padaryta“, - ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

Jis pastebėjo, kad ekspremjero A. Kubiliaus pavardė paminėta tikriausiai dėl to, kad tai buvo jo valdymo laikotarpiu priimti sprendimai, bet pati esmė yra patiems Seimo nariams suvokti kuo remiantis buvo priimti tokie sprendimai, kurie atnešė tiek nuostolių valstybei.

Ar pradėti parlamentinį tyrimą dėl galimos finansinės žalos valstybei Seimas spręs pavasario sesijoje. R. Karbauskis mano, kad yra pakankamai laiko išanalizuoti prieš tai padarytas klaidas. „Šitas klausimas neturi senaties“, - mano politikas.

Tuo tarpu Premjeras Saulius Skvernelis skeptiškai vertina šią tyrimo iniciatyvą.

„Aš manau, kad reikia visą laiką žiūrėti į priekį. Asmeniškai nenorėčiau vertinti buvusių Ministrų Pirmininkų veiklos“, - ketvirtadienį Seime sakė jis žurnalistams.

Kaip ELTA jau rašė, įvairioms frakcijoms atstovaujantys parlamentarai pasiūlė atlikti parlamentinį tyrimą „dėl galimai padarytos didelio masto žalos valstybei 2009-2012 metais Finansų ministerijai skolinantis iš komercinių bankų už galimai nepagrįstai dideles palūkanas ir neviešu būdu išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius“.

Tai numatantį nutarimo projektą pateikę Seimo nariai siūlo pavesti atlikti tokį tyrimą Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, suteikiant jam laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus.

Tyrimo iniciatoriai siūlo įpareigoti komitetą nustatyti, dėl kokių priežasčių 2009-2012 metais nebuvo skolinamasi iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir kas konkrečiai priėmė galutinį sprendimą nesiskolinti iš TVF; nustatyti, kodėl 2009-2012 metais Finansų ministerija skolinosi už galimai nepagrįstai didelę palūkanų normą, siekiančią 9,375 proc.

Seimo komitetas aiškintųsi, iš kokių konkrečiai komercinių bankų 2009-2012 metais Finansų ministerija skolinosi, kokias sumas ir kokiomis sąlygomis. Parlamentinį tyrimą domintų tai, kaip buvo priimami sprendimai, kokie asmenys dalyvavo priimant sprendimus, kas pasirašė sutartis ir ar asmenys, priėmę sprendimus, negavo asmeninės naudos.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Valstybės skolos įstatymą Finansų ministerija atstovauja Vyriausybei skolinantis valstybės vardu, o finansų ministrės pareigas 2009-2012 metais ėjo Ingrida Šimonytė, siūloma nustatyti, ar ji savo veiksmais ar neveikimu nepadarė žalos valstybei, Finansų ministerijai skolinantis iš komercinių bankų už nepagrįstai dideles palūkanas.

Taip pat siūloma įvertinti I. Šimonytės, 2009-2012 metais ėjusios finansų ministrės pareigas, priimtus sprendimus dėl tokios Finansų ministerijos skolinimosi valstybės vardu tvarkos ir I. Šimonytės bei tuomečio Vyriausybės vadovo A. Kubiliaus asmeninę atsakomybę.

Tyrimo iniciatoriai siūlo nustatyti, ar 2009-2012 metais partijoms, buvusioms valdžioje, ar atskiriems politikams nebuvo sudarytos sąlygos pelnytis iš tokios Finansų ministerijos skolinimosi valstybės vardu tvarkos.

Nutarimo projekte siūloma pavesti parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki 2018 m. balandžio 1 d.

Antradienį toks nutarimo projektas, kurį 49 Seimo narių vardu parlamentui pateikė „tvarkietis“ Petras Gražulis, sulaukė pritarimo. Po pateikimo projektą parėmė 58 Seimo nariai, prieš buvo 10, susilaikė 4 Seimo nariai. Parlamentarai nesiėmė toliau svarstyti šio projekto prieš Kūčias ir nutarė prie jo sugrįžti pavasario sesijoje.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (8)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • DIDINS: euro zonos šalies ekonomikai atsigaunant po 2013 m. krizės, Slovėnijos parlamentas ketvirtadienį patvirtino minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimą 10 proc. per 2 metus.
  • SALA: parduodama viena Folklando salų Peblas - kartu su penkiomis skirtingomis rūšimis pingvinų, gyvenančių čia tūkstančiais, tūkstančiais avių ir dešimtimis paukščių rūšių.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar nemokamai studijavęs jaunimas turėtų atidirbti Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Ar jums yra tekę apsinuodyti kavinėse suvartotu maistu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -2     -1 C

-2     -1 C

 

   -3    -1 C

  0    +1 C

 -1     0  C

 

  -2     0 C

    5-9 m/s

    3-6 m/s

 

   2-4 m/s

 

reklama
Kalėdos 2018