S.Skvernelis apie Baltarusijos atsakymą dėl Astravo AE

„Pirmiausiai yra konstatuota, kad šitas siūlymas dėl elektrinės konvertavimo į dujinę netikslingas dėl to, kad projektas yra jau per toli pažengęs. Faktiškai pasakoma tai, kad, jeigu būtų laiku pasiūlymai pateikti, tuo metu, kada galima buvo padaryti, akcentuojami ir 2010 metai, tai galbūt būtų ir kitoks sprendimas“, - žurnalistams Vyriausybėje po antradienio posėdžio sakė S. Skvernelis.

Laiške, anot premjero, paminėtas ir kitas svarbus dalykas - bendras požiūris į branduolinį saugumą ir kvietimas sėstis prie derybų stalo vertinti branduolinės saugos bendradarbiavimo galimybes.

„Jeigu ši elektrinė pradės veikti, branduolinė sauga tampa Lietuvos prioritetas. Taip pat optimistiškai nuteikia siūlymas kalbėtis apie bendrą monitoringo sistemos įdiegimą, kad galėtume realiu metu matyti, kas vyksta elektrinėje kalbant apie radiacinio fono pokyčius arba galimus incidentus. Manau, mes šį šansą tikrai išnaudosime“, - teigė Vyriausybės vadovas.

Toks susitikimas ministrų lygmenyje gali įvykti jau greitai, sakė S. Skvernelis.

Jo teigimu, Lietuvos pozicija nekinta - Astravo AE nėra saugus objektas, ir bus reikalaujama, kad būtų pašalinti streso testo metu nustatyti trūkumai.

„Artimiausiu metu toks kreipimasis bus ir į (Europos - ELTA) komisiją“, - sakė premjeras.

Jis taip pat užtikrino, kad nesikeičia ir pozicija dėl įstatymu įtvirtintos tvarkos, kad po Astravo AE paleidimo elektra iš Baltarusijos negalės patekti į Lietuvos elektros rinką.

ELTA primena, kad premjeras S. Skvernelis kovo pradžioje laišku kreipėsi į Baltarusijos ministrą pirmininką Sergejaus Rumasą su pasiūlymu apsvarstyti galimybę vietoj Astravo AE plėtoti modernią dujinę elektrinę.

Antradienį paskelbta, kad Lietuva gavo S. Rumaso atsakymą. Jame Baltarusijos premjeras teigia, kad 2010 metais Lietuvai buvo oficialiai pasiūlyta dalyvauti statant AE, ir tai būtų leidę užtikrinti nebrangios elektros energijos tiekimą Lietuvai ir suteikę jai galimybę tiesiogiai prisidėti prie šio projekto realizavimo.

„Kai dėl Jūsų pasiūlymo, išdėstyto 2019 metų kovo 7 d. laiške, statyti dujų elektrinę vietoj atominės, noriu informuoti, kad Baltarusijos AE statybos projektas yra baigiamajame realizavimo etape“, - rašoma rašte.

Pasak S. Rumaso, Baltarusijos vienas iš tikslų yra diversifikuoti šalies kuro ir energetikos balansą, nes šiuo metu 95 proc. elektros energijos Baltarusijoje pagaminama būtent dujomis kūrenamose jėgainėse.

„Vienas iš pagrindinių Baltarusijos AE statybos tikslų - diversifikuoti šalies kuro ir energetikos balansą, kad sumažėtų priklausomybė nuo gamtinių dujų importo. Šiuo metu Baltarusijoje 95 procentai elektros energijos pagaminama dujomis kūrenamose jėgainėse. AE statybos projekto realizavimas leis kasmet pakeisti apie 5 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, gerokai sumažinti jų dalį elektros energijos gamyboje, taip pat smarkiai apriboti šiltnamio dujų išmetimą“, - rašoma laiške.

Savo laiške S. Rumasas tai pat pabrėžė, kad Baltarusija ir Lietuva palaiko glaudžius ekonominius ryšius daugelyje sričių, tačiau, akcentavo jis, realizuoti turimo bendradarbiavimo potencialo neįmanoma be palankaus politinio klimato dvišaliuose santykiuose.

Jis laiške pažymi, kad Lietuvos veiksmai neprisideda šiltinant klimatą valstybių santykiuose. Pasak jo, Lietuva Baltarusijai kelia nepagrįstus kaltinimus.

„Reikia pažymėti, kad 2010 metais Lietuvos Respublikai oficialiai buvo pasiūlyta dalyvauti statant AE. Tai būtų leidę užtikrinti nebrangios elektros energijos tiekimą Lietuvai ir suteikę jai galimybę tiesiogiai prisidėti prie šio projekto realizavimo. Deja, šie pasiūlymai nebuvo priimti. Negana to, šiuo metu Lietuva ragina visas ES šalis neimportuoti elektros energijos iš Baltarusijos, o tai neatitinka geros kaimynystės dvasios.

Nepagrįsti kaltinimai, kad esą statoma Baltarusijos AE yra nesaugi, ir politika priešintis šiam mūsų šaliai reikšmingam projektui neprisideda prie konstruktyvaus dvišalio bendradarbiavimo plėtros“, - rašo Baltarusijos premjeras ir pabrėžia, kad Astravo AE yra saugi.

„Negaliu sutikti su Jūsų laiške išdėstyta nuomone, jog ESPO konvencijos šalių pasitarimas pripažino, kad jėgainei parinkta netinkama aikštelė, o EK globojant atlikti streso testai parodė AE nesaugumą. Priešingai, Europos specialistai pripažino Baltarusijos AE streso testų rezultatus teigiamais ir davė rekomendacijas dėl tolesnių galimų priemonių, kurios leistų nepaliaujamai didinti būsimos jėgainės branduolinį saugumą“, - teigiama laiške.

Baltarusijos premjero teigimu, Baltarusija ne mažiau nei Lietuva yra suinteresuota atominės elektrinės saugumu.

„Baltarusijoje reguliariai rengiamos TATENA konsultacinės ir vertinimo misijos. Pagal AE statybos aikštelės kompleksinio vertinimo misijos rezultatus konstatuota, jog nėra saugumo problemų išorinio poveikio aikštelei požiūriu, atliekamas reikiamas monitoringas ir imamasi kitų priemonių atsižvelgiant į Fukušimos AE avariją.

Noriu pabrėžti, jog Baltarusija kaip jokia kita šalis yra suinteresuota, kad mūsų AE būtų patikima ir saugi. Mes visiškai pritariame Lietuvos pastangoms užtikrinti maksimaliai aukštą branduolinio saugumo lygį mūsų regione.

Manau, kad branduolinio saugumo tema yra svarbus Baltarusijos ir Lietuvos vyriausybių dialogo elementas. Baltarusijos AE statybos projekto realizavimas ir Ignalinos AE uždarymas reikalauja sukurti efektyvius dvišalius mechanizmus, kurie leistų keistis informacija, patirtimi, techninės ekspertizės duomenimis“, - teigia S. Rumasas.

Lietuvoje nuo vasario pradžios įsigaliojo naujos elektros jungčių pralaidumą reguliuojančios taisyklės ir metodika. Anksčiau buvusio garantuoto 200 MW pralaidumo ties Lietuvos-Baltarusijos siena neliko, nustatyta, kad perkant elektrą prioritetas teikiamas komerciniams srautams tarp ES šalių narių. Šios taisyklės galios tol, kol pradės veikti Astravo AE. Po to Baltarusijos elektros energija į Lietuva nebus įleidžiama.