Seimo nariai, kitų metų valstybės biudžeto projektą grąžinę tobulinti Vyriausybei, neabejoja, kad didelių permainų atsiras ir dėl „Snoro“ banko bankroto paskelbimo. Parlamentarai mano, kad iš projekto reikia išbraukti šimtus eilučių, kuriose nurodomos nebūtinoms išlaidoms numatytos sumos.
Beribė fantazija
Pakartotinis biudžeto svarstymas Seime numatytas gruodžio 6 dieną. O iki to laiko Vyriausybė jį privalės patobulinti. Tiesa, projekto grąžinimas nėra tiesiogiai susijęs su „Snoro“ istorija. Paprasčiausiai parlamentarai atkreipė dėmesį į pernelyg optimistinį lėšų surinkimą ir pastebėjo pernelyg daug nebūtinų išlaidų. Tačiau komiškiausia, kad Seimo nariai, biudžeto svarstymo metu pritarę būtinybei mažinti išlaidas, patys kelias savaites teikė įvairius siūlymus, kaip tas išlaidas padidinti.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko teigimu, buvo gauti 177 Seimo narių pasiūlymai padidinti, perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus. Pasiūlymų vertė - 4,952 mlrd. litų.
Seimo nariai papildomo finansavimo šaltiniais dažniausiai nurodė valstybės skolos aptarnavimo išlaidų mažinimą, valstybės investicijų 2012-2014 metams asignavimų mažinimą.
Numatyta išlaidauti
Seimo audito komiteto, kuris nepritarė pateiktam biudžeto projektui, pirmininkė Loreta Graužinienė „Respublikai“ sakė, kad pritarti nebuvo galima dėl planuojamo didelio išlaidavimo.
„Numatyta pinigus leisti įvairiems mokymams, kurių nauda abejotina. Arba, pavyzdžiui, milijonas litų skirta darbo vietoms kompiuterizuoti, o tai tikrai nėra pirmos būtinybės dalykas. Žinant sudėtingą finansinę situaciją, tai tikrai galima atidėti. Atlyginimą gauti yra svarbiau nei turėti kompiuterį ant stalo. Taip pat šimtai milijonų litų numatyti informacinėms technologijoms diegti. Tobulėti reikia, bet pirmiausiai reikia duoti žmonėms pavalgyti ir vaikus išleisti į mokyklą, lėšų vaistams nusipirkti. O informacines technologijas galima atidėti vėlesniems laikams, kai pagerės ekonominė situacija. Arba, pavyzdžiui, ar pirmo būtinumo yra kaimo vietovių šiferio stogų programa? Ir tokių nebūtinų programų yra labai daug“, - vardijo L.Graužinienė.
Seimūnė atkreipė dėmesį ir į tai, kad Valstybės investicijų programoje numatyta daugybė mokyklų, vaikų darželių, kitų objektų renovacijų. Anot L.Graužinienės, nepasibaigus sunkmečiui geriau naujų objektų nepradėti renovuoti, o baigti jau pradėtus darbus, nes jų užtęsimas brangiai kainuoja.
„Juo labiau kad pinigų srautams negalės neatsiliepti ir padėtis „Snore“. Juk maždaug per mėnesį indėliams grąžinti reikės maždaug 2 mlrd. litų. Tai yra reikšminga suma, į kurią reikia atsižvelgti. Taip pat reikia prisiminti, kad dėl „Snoro“ bankroto gali padaugėti įmonių bankrotų. O tada nesurinksime planuoto pelno mokesčio. Be to, bankrotai - tai ir bedarbiai, ir socialinės išmokos, ir papildomos išlaidos ir t.t.“, - sakė L.Graužinienė.
Nepagrįstas optimizmas
Seimo narys Vytautas Gapšys mano, kad ne tik išlaidos išdėstytos netinkamai, bet ir pajamų planas nepagrįstas.
„Mes matome daugiau negu milijardą litų pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio. Ir tai signalizuoja tik viena: premjeras užtikrins nuolatinį kainų augimą. Mes matome augimą iš gyventojų pajamų mokesčio ir, žinoma, pažadus panaudoti per 7 mlrd. iš ES fondų, nors tuo seniai jau niekas nebetiki, o po aštuonių mėnesių mes buvome panaudoję mažiau nei 40 proc.“, - dėstė V.Gapšys.
Seimo nariai, kitų metų valstybės biudžeto projektą grąžinę tobulinti Vyriausybei, neabejoja, kad didelių permainų atsiras ir dėl „Snoro“ banko bankroto paskelbimo. Parlamentarai mano, kad iš projekto reikia išbraukti šimtus eilučių, kuriose nurodomos nebūtinoms išlaidoms numatytos sumos.
Beribė fantazija
Pakartotinis biudžeto svarstymas Seime numatytas gruodžio 6 dieną. O iki to laiko Vyriausybė jį privalės patobulinti. Tiesa, projekto grąžinimas nėra tiesiogiai susijęs su „Snoro“ istorija. Paprasčiausiai parlamentarai atkreipė dėmesį į pernelyg optimistinį lėšų surinkimą ir pastebėjo pernelyg daug nebūtinų išlaidų. Tačiau komiškiausia, kad Seimo nariai, biudžeto svarstymo metu pritarę būtinybei mažinti išlaidas, patys kelias savaites teikė įvairius siūlymus, kaip tas išlaidas padidinti.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko teigimu, buvo gauti 177 Seimo narių pasiūlymai padidinti, perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus. Pasiūlymų vertė - 4,952 mlrd. litų.
Seimo nariai papildomo finansavimo šaltiniais dažniausiai nurodė valstybės skolos aptarnavimo išlaidų mažinimą, valstybės investicijų 2012-2014 metams asignavimų mažinimą.
Numatyta išlaidauti
Seimo audito komiteto, kuris nepritarė pateiktam biudžeto projektui, pirmininkė Loreta Graužinienė „Respublikai“ sakė, kad pritarti nebuvo galima dėl planuojamo didelio išlaidavimo.
„Numatyta pinigus leisti įvairiems mokymams, kurių nauda abejotina. Arba, pavyzdžiui, milijonas litų skirta darbo vietoms kompiuterizuoti, o tai tikrai nėra pirmos būtinybės dalykas. Žinant sudėtingą finansinę situaciją, tai tikrai galima atidėti. Atlyginimą gauti yra svarbiau nei turėti kompiuterį ant stalo. Taip pat šimtai milijonų litų numatyti informacinėms technologijoms diegti. Tobulėti reikia, bet pirmiausiai reikia duoti žmonėms pavalgyti ir vaikus išleisti į mokyklą, lėšų vaistams nusipirkti. O informacines technologijas galima atidėti vėlesniems laikams, kai pagerės ekonominė situacija. Arba, pavyzdžiui, ar pirmo būtinumo yra kaimo vietovių šiferio stogų programa? Ir tokių nebūtinų programų yra labai daug“, - vardijo L.Graužinienė.
Seimūnė atkreipė dėmesį ir į tai, kad Valstybės investicijų programoje numatyta daugybė mokyklų, vaikų darželių, kitų objektų renovacijų. Anot L.Graužinienės, nepasibaigus sunkmečiui geriau naujų objektų nepradėti renovuoti, o baigti jau pradėtus darbus, nes jų užtęsimas brangiai kainuoja.
„Juo labiau kad pinigų srautams negalės neatsiliepti ir padėtis „Snore“. Juk maždaug per mėnesį indėliams grąžinti reikės maždaug 2 mlrd. litų. Tai yra reikšminga suma, į kurią reikia atsižvelgti. Taip pat reikia prisiminti, kad dėl „Snoro“ bankroto gali padaugėti įmonių bankrotų. O tada nesurinksime planuoto pelno mokesčio. Be to, bankrotai - tai ir bedarbiai, ir socialinės išmokos, ir papildomos išlaidos ir t.t.“, - sakė L.Graužinienė.
Nepagrįstas optimizmas
Seimo narys Vytautas Gapšys mano, kad ne tik išlaidos išdėstytos netinkamai, bet ir pajamų planas nepagrįstas.
„Mes matome daugiau negu milijardą litų pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio. Ir tai signalizuoja tik viena: premjeras užtikrins nuolatinį kainų augimą. Mes matome augimą iš gyventojų pajamų mokesčio ir, žinoma, pažadus panaudoti per 7 mlrd. iš ES fondų, nors tuo seniai jau niekas nebetiki, o po aštuonių mėnesių mes buvome panaudoję mažiau nei 40 proc.“, - dėstė V.Gapšys.
Parengta pagl dienraštį "Respublika"
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.