1 nuotr.Dalinė senų Lietuvos daugiabučių renovacija - vidinių inžinerinių sistemų sutvarkymas ir šildymo sistemos subalansavimas nešiltinant sienų - turėtų būti skatinama valstybiniu mastu. Tai leistų gyventojams pradėti taupyti šilumą anksčiau, nelaukiant ilgo kompleksinės daugiabučių renovacijos proceso pabaigos. Tokia idėja skamba pirmadienį Seime vykstančioje tarptautinėje konferencijoje „Energijos vartojimo efektyvumas ir inovacijos šilumos ūkyje. Lietuvos ir Europos patirtis“.
Seimo Energetikos komisijos pirmininko Virgilijaus Poderio teigimu, namo kompleksinė renovacija reikalauja daug lėšų ir laiko. Šiuo metu Lietuvoje renovuota apie 1,8 tūkst. senų daugiabučių, eilėje laukia dar apie 14 tūkst. namų.
„Akivaizdu, kad šis procesas užtruks daugelį metų. Siekdami pagreitinti procesą, siūlysime sudaryti vienodas sąlygas gauti valstybės paramą pigesniam ir spartesniam renovacijos būdui - vidinių inžinerinių sistemų sutvarkymui ir šildymo sistemos subalansavimui nešiltinant sienų“, - sakė V. Poderys.
Pasak V. Poderio, „šalia šiuo metu paplitusios kompleksinės renovacijos, gyventojai galėtų pasirinkti ir šią alternatyvą“.
Remiantis atliktais vertinimais, vidinė daugiabučių renovacija yra efektyvesnė dėl investicijų atsipirkimo ir socialiai teisingesnė, nes yra prieinama didesniam skaičiui gyventojų per palyginus trumpą laiką.
„Tiems, kas nesiryžta visiškai renovacijai dėl lėšų stygiaus, vidinių inžinerinių sistemų sutvarkymas galėtų būti alternatyva su apčiuopiama nauda - iki 30 proc. sumažėjusiomis sąskaitomis už šildymą“, - teigė V. Poderys.
Konferencijos dalyvis, „Danfoss“ konsultantas-inžinierius Justas Rutkauskas patvirtino, kad namo vidaus sistemų modernizavimas leistų sutaupyti iki trečdalio šilumos energijos.
„Pagrindiniai gyventojų lūkesčiai dėl namo renovacijos yra maža investicija ir intervencija, šilumos taupymas ir greitas atsipirkimas. Šiuos lūkesčius patenkintų būtent vidaus sistemų atnaujinimas, kuris pareikalauja vos dešimtadalio kompleksinės namo renovacijos investicijų. Mūsų patirtis rodo, kad tokios dalinės renovacijos kaina sudaro tik apie 15 eurų už 1 kvadratinį metrą buto ploto“, - teigė J. Rutkauskas.
Tarptautinės asociacijos „Euroheat&Power“ viceprezidento Birgerio Lauerseno (Birger Lauersen) vertinimu, dalinis senų daugiabučių atnaujinimas belaukiant kompleksinės renovacijos yra logiškas kelias siekiant mažinti šilumos švaistymą.
Renginio metu užsienio ekspertai pristatys inovacijas, sėkmingai įdiegtas Skandinavijos šilumos ūkyje. Siekdami sumažinti iškastinio kuro naudojimą centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuose, Danijos ir Švedijos ekspertai naudoja ne tik plačiai Lietuvoje vartojamą biokurą, bet ir saulės bei geoterminę energiją.
Glaudus privataus verslo ir valstybinio sektoriaus bendradarbiavimas šioje srityje ne tik didina atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą šilumos ūkyje, bet ir sukuria didelę pridėtinę vertę visuomenei bei ženkliai mažina kainas galutiniam vartotojui.
Pirmadienį ryte Seime prasidėjusios tarptautinės energetikos konferencijos organizatoriai: Seimas, Danijos Karalystės ambasada Lietuvoje, Šiaurės Ministrų Tarybos biuras Lietuvoje, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA).
Dėl šilumos ūkio Seimo Energetikos komisija nutarė kreiptis į VKEKK
Seimo Energetikos komisija, išklausiusi valstybės valdžios institucijų atstovų ir kitų suinteresuotų asmenų pasisakymus, nusprendė kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEKK), ragindama artimiausiu metu priimti sprendimą dėl naujos redakcijos Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo pakeitimo projekto, įsigaliojimo datą atidedant protingam laikui, per kurį šilumos ūkio rinkos dalyviai atitinkamai pasirengtų būsimiems rinkos sąlygų pokyčiams.
Komisijos posėdyje Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė paminėjo, kad Konkurencijos taryba yra gavusi skundą dėl VKEKK delsimo priimti sprendimą dėl naujos redakcijos Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo. Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja pažymėjo, kad esamas reguliavimas neužtikrina sąžiningos konkurencijos šilumos gamybos sektoriuje, ir ragina VKEKK nedelsti priimti sprendimus dėl šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų teisinio tobulinimo.
Tuo tarpu energetikos viceministras Vidmantas Macevičius siūlė neskubėti priimti pasiūlytų patobulinimų Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų apraše, kadangi ministerija ruošiasi parengti Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kuriose prašys aiškiau nubrėžti, kas yra konkurencija.
Išsiskyrė nuomonės ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) bei Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos (LNŠGA) atstovų. LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas kritikavo VKEKK pasiūlymą, argumentuodamas, kad pritaikius naująją tvarką šildymas reikšmingai pabrangtų, o LNŠGA prezidentas Vytautas Kisielius tvirtai laikėsi savo griežtos pozicijos, jog lygios konkurencinės sąlygos šilumos ūkyje turi būti užtikrintos.
Išklausęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nario Donato Jaso parengtą pranešimą bei visų suinteresuotų pusių pasisakymus posėdyje, komisijos pirmininkas V. Poderys dar kartą atkreipė VKEKK dėmesį: „Jūsų pareiga, be kita ko, įtvirtinta ir Šilumos ūkio įstatyme, įteisinti pagrįstą konkurenciją šilumos ūkyje ir vienodas visų rinkos dalyvių veiklos sąlygas bei siekti užtikrinti vartotojų gerovę“.
Energetikos komisija laikosi nuomonės, kad naujos redakcijos Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo pakeitimo projekto priėmimas būtinas.
