1 nuotr.Remiantis atliktais tyrimais, mažiausia lėšų suma, atmetus mokesčius už būstą, maisto ir transporto išlaidas, keturių asmenų šeimai, gyvenančiai nuosavame senos statybos būste šalies sostinėje, lieka būtent Lietuvoje. Todėl natūralu, kad čia gyventojai yra labiau suinteresuoti ieškoti papildomų būdų užsidirbti.
Papildomo darbo dar prieš 14 metų pradėjo ieškoti ir „Vakaro žinių“ kalbinta Aušra. Jos nuolatinis darbas tuomet buvo papildomo ugdymo pedagogė ne visą darbo dieną. Kadangi daugelis užsiėmimų vykdavo pirmoje dienos pusėje, Aušra, norėdama prisidurti prie pajamų, nusprendė padėti šeimoms, auginančioms vaikus, ir užsiimti auklės veikla.
- Kaip manote, ar normalu, kad Lietuvoje kas antras žmogus ieško papildomo uždarbio ir dirba papildomai šalia savo nuolatinio darbo?
- Tai rodo, kad valstybės politikoje ir ekonomikoje kažkas yra nelabai gerai. Realiai žmogus turėtų išgyventi iš to, ką uždirba. Bent jau didžioji dalis. Juk žmogus dirba tam, kad gyventų, o ne gyvena tam, kad dirbtų. Lengva paskaičiuoti, kad dirbdamas samdomą darbą žmogus dirba 9 valandas per dieną, o šalia to dar ieško pusės etato kažkur dirbti. Vadinasi, jis papildomai dar 4 valandas turi prie šio laiko pridėti. O kur dar kelionė iš namų ir į namus.
Šeimai laiko jau nebelieka. Ir yra nemažai tokių šeimų, kai vienas iš tėvų yra paleistas tik dirbti, namo grįžta pernakvoti, o kitas tėvelis šalia savo darbo prisiima ir visus namų rūpesčius.
- Kaip susiklostė, kad jūsų auklės darbas iš papildomo turėjo tapti nuolatiniu?
- Žinoma, kad iš pradžių darbo keisti nenorėjau. Tokia jau tiesa, kad pedagogai darbą renkasi dėl to, kad nori dirbti su vaikais, o alga nėra pirmoje vietoje. Kita vertus, darbas yra ta veikla, už kurią norime atlyginimo. Kai prieš 14 metų mane surado viena šeima, jie ir ieškojo moters, kuriai šis darbas būtų papildomas, nes auklė jiems buvo reikalinga tik tuomet, kai vaikai serga arba atostogų metu. Tad jei ir mokama už tą laiką, kai vaikai serga, auklei tarsi būtų labai naudinga, kad vaikai sirgtų kuo daugiau. Apie tai pasikalbėjome su šeima, jie viską suprato ir apmokėjimo sistemą mes pakeitėme kiek kitaip. Aš gaudavau nuolatinį užmokestį, nepriklausomai nuo to, vaikai serga ar ne, tačiau man dar priklausė papildomo kasdienio darbo jų namuose, vaikus parvesti iš darželio, palydėti į būrelius.
Bet papildomas darbas toks ir yra, kad tu labiausiai žiūri tų gaunamų pinigų. Norim to ar ne, tai yra tiesa. Ir kokybė pasitraukia į antrą planą. O juk vaikas turi būti laimingas, juo turi būti pasirūpinta. Ir jeigu aš ateinu jau iš nuolatinio darbo pavargusi ir tik skaičiuoju, kaip pratempti tas valandas, nėra gerai. Deja, daugelis žmonių, kuriems auklė reikalinga, mokėti jai mėnesinio atlyginimo negali.
- Bet auklės darbas, o ypač papildomas, turbūt nepadeda susikrauti turtų, o kainuoja nemažai pastangų?
- Mano pernykštės paieškos rodė, kad už 500 eurų visą darbo dieną auklei darbą rasti sunkoka. Nors žmogus ir norėtų, kad dirbtum visą dieną, kol tėvai išvažiuoja į darbą ir iš jo parvažiuoja. Tai yra maždaug 10 valandų trunkanti darbo diena. Bet jeigu aš dirbu oficialiai, aš turiu susimokėti 35 eurus per mėnesį valstybinio socialinio draudimo, dar 9 proc. privalomojo sveikatos draudimo, o tai taip pat išeina kiek daugiau nei 30 eurų. Dar keli eurai atsieina pelno mokestis.
Dar 30 eurų sumoku už savo viešojo transporto bilietą ir man lieka 400 eurų.
Anglijoje įstatymas numato, kad tėveliai, vesdami vaiką visai dienai pas auklę, negali jai mokėti mažiau nei oficialus šalies minimalus atlyginimas. O Lietuvoje valandinis auklės atlyginimas minimumą siekia labai retai. Vilniuje auklės valandinis įkainis vidutiniškai yra 2 eurai.
- Dabar į savo namus priimate kelis vaikus vienu metu. Toks sprendimas buvo priimtas taip pat dėl finansinių dalykų?
- Greičiau jau todėl, kad taip yra geriausiai visiems: ir tėvams, ir vaikui, ir auklei. Tokia praktika kol kas populiaresnė Vokietijoje ar Anglijoje, kai auklė vaikus priima į savo namus, nes tai tampa alternatyviu variantu, kai tėveliai neišgali mokėti auklei to visos dienos atlyginimo. Tai nėra darželis, tai auklės namai, kuriuose ji priima kasdien kelis vaikus.
- Turbūt toli gražu ne kiekviena auklė gali pasiūlyti tėveliams vaikų priežiūrą, kuria auklė užsiima legaliai?
- Jeigu renkamasi taip, kad ieškoma auklė kuo pigiau, vaiką gali patikėti bet kam. O realiai tai visi nori, kad auklė turėtų ir tinkamą išsilavinimą, ir protinga būtų, ir psichologiją išmanytų, ir vaikų raidą suprastų ir daug kitų dalykų. Bet mokėti gali vis tiek 2 eurus.
Galiu pasakyti nuoširdžiai - jeigu mano situacija būtų tokia, kad man nebūtų būtina dirbti oficialiai, ir aš nesivarginčiau. Žinoma, man gaila tų 70 ar 80 eurų per mėnesį, kuriuos aš sumoku valstybei. Nes aš nemanau, kad atėjus pensijai man jie sugrįš kokia nors forma.
Jaučiuosi mokanti tuos pinigus valstybei kaip į balą. Aš suprantu, kad dabartinius pensininkus reikia išlaikyti. Bet aš juk tiksliai žinau, kad kai ateis mano eilė, iš to, kad aš dirbau ir sąžiningai mokėjau mokesčius, neturėsiu jokios naudos. Dabar aš turiu pati susiplanuoti, kaip aš sau padėsiu ir kas mane išlaikys, nes valstybė man gali pasiūlyti tik prie konteinerių išgyventi.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
