respublika.lt

Signataras V.Katkus: Euro pasakų šalisnuotraukos

2014 liepos mėn. 24 d. 09:58:00
Rūta JUKNEVIČIŪTĖ, zinios@vakarozinios.lt

Valdžios ir bankininkų misija „Euras 2015“ įgyvendinta. Vakar Briuselyje Bendrųjų reikalų taryba paskelbė galutinį sprendimą dėl Lietuvos prisijungimo prie euro zonos nuo kitų metų sausio. Valiutos keitimas tapo neišvengiamas, nors daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų eurui nepritaria.

 



- Džiaugtis ar sunerimti prisijungus prie euro zonos? Į kokią euro zoną stojame? - „Vakaro žinios“ paklausė Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, ekonomisto Valdemaro Katkaus.

- Euro įvedimas Lietuvoje yra bankininkų ir valdžios projektas. Man tai kelia daugiau nerimo nei džiaugsmo. Euro zona dar nėra išlipusi iš krizės. Mes įstojome į skolų zoną. Yra trys didelės problemos. Pirmoji - likvidumo. Ta problema dar neišspręsta, Europos centrinis bankas (ECB) toliau spausdina ir dalija papildomus eurus bankams. Antra problema - bankų mokumo: jei bankai bankrutuotų, mums gali tekti ir toliau juos gelbėti. O trečia problema - struktūrinis nedarbas euro zonos valstybėse. Vienose euro zonos valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje, tas nedarbas nedidelis, kitose - Ispanijoje, Portugalijoje, Graikijoje - jis labai didelis. Ta problema nėra išspręsta.

Mano nuomone, labai daug pasakų mums buvo prisekta apie euro pasakų šalį. Pavyzdžiui, apie tai, kad euras pagerins šalies ekonomiką. Galime save palyginti su Estija, kuri euro zonoje jau 3,5 metų - nuo 2011-ųjų. Per tą laiką lito Lietuva augo 3,4 proc. sparčiau nei euro Estija. Kaimyninėje šalyje euro įvedimas neprisidėjo prie spartesnio šalies ekonomikos augimo. Pas mus oficialiuose dokumentuose buvo sakoma, kad Lietuvai įsivedus eurą bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 1,9 proc. Tai akivaizdus melas, nes Estijos patirtis nepatvirtina to fakto.

Į euro zoną stoja visa Lietuvos bankinė sistema, todėl, žinoma, visi bankininkai yra už euro įvedimą. Kas pasikeis įsivedus eurą? Tik keturi dalykai: ECB iš Lietuvos banko perims pinigų tiekimą - t.y. pinigais aprūpins nebe Lietuvos bankas. Perims trijų didžiausių bankų Lietuvoje priežiūrą, prisiims atsakomybę už infliacijos Lietuvoje reguliavimą ir vienos nakties palūkanų reguliavimą. Nieko daugiau. Euras pats savaime jokių stebuklų nedarys, nes ir toliau mes patys turėsime sukti galvą, kaip skatinti eksportą, darbo našumą, kaip spręsti nedarbo bėdas, gerinti verslo aplinką. Kontroliuoti likusius bankus ir kredito unijas.

Aš nesu tų euro pasakų apie stebuklingą euro šalį šalininkas. Ir finansų ministras pripažino, kad vienkartinės euro įvedimo išlaidos sieks 900 mln. litų. Faktas, kad verslas tas patirtas išlaidas anksčiau ar vėliau stengsis susigrąžinti iš gyventojų. Jau ir patys bankininkai pripažino, kad bandys kompensuoti patirtas išlaidas ne iškart, o vėliau.

Be to, Lietuvai reikės skolintis pinigus, kad galėtų sumokėti į Europos stabilizavimo mechanizmo fondą. Reikės imti paskolą, už kurią nuolatos reikės mokėti palūkanas. Pirmąja euro auka jau tapo pensininkai, kuriems pensijų kompensavimas buvo vilkinamas. Jei euras būtų įvestas vėliau, savaime aišku, kad su pensininkais jau būtų atsiskaityta.

Dar viena pasaka buvo sekta dėl kainų. Esą jos nekils. Tačiau dabar net finansų ministras pripažįsta, kad kainos kyla. Tiems, kurių atlyginimas ar pensijos yra iki 1000 litų, euro našta yra kur kas sunkesnė. Nenuostabu, kad euro įvedimu itin džiaugiasi tik tos gyventojų grupės, kurių algos yra didelės, - politikai, ministrai, bankininkai... Gaunantieji mažesnius atlyginimus euro tikrai lauks su nerimu.

- Finansų ministras Rimantas Šadžius, paprašytas įvertinti verslininkus, kurie kainas jau apvalina savo naudai, tokius triukus pavadino paišdykavimu. Gal nieko baisaus: paišdykaus, ir tiek?


- Asmeniui, kuris eina tokias pareigas, taip juokauti apie žmonių finansus nedera. Apskritai valdžia turi polinkį paniekinamai žiūrėti į kitų žmonių pinigus: tarsi išlaidų padidėjimas yra vieni niekai. Tokio požiūrio neturėtų laikytis nė vienas valdžios pareigūnas. Jie ilgą laiką įtikinėjo žmones, kad nebus jokio kainų kilimo, bandė paneigti faktą, kuris pasitvirtino visose šalyse, įsivedusiose eurą. Tikrai bus verslininkų, kurie valiutos keitimą priims kaip palankią progą užsidirbti. Dalis verslininkų taip elgėsi Vokietijoje, dalis verslininkų taip elgėsi Latvijoje, dalis taip elgsis ir Lietuvoje. Nereikia pasakoti, kad valdžia galės sukontroliuoti daugiau nei 70 tūkst. įmonių, kurios pačios sprendžia, kaip elgtis su kainodara. Nereikia apgaudinėti žmonių ir raminti geros verslo praktikos memorandumais. Tai grynai propagandinis dalykas.

- Politikai džiaugiasi, kad Lietuva su euru bus kaip niekad saugi. Ekonomiškai ir net geopolitiškai. Ar tikrai? Ir kaip vertinti tai, kad euro zonos šalių skolos sparčiai auga?

- Taip, euro zonos šalių skolos yra smarkiai išaugusios - nuo krizės pradžios net apie 18 proc.

Mes įstojome į skolų zoną. Visi žino, kad euro zona šiandien pasidalijusi į dvi puses: vienoje - tos šalys, kurios yra skolininkės, kitoje - finansinės donorės. Mes įstojome į finansinių donorių pusę.

O kai kas nors pradeda kalbėti apie geopolitinį saugumą... Galiu pasakyti, kad tos kalbos yra grynai iš piršto laužtos. Šiandien Lietuvos geopolitinį saugumą lemia tik kariuomenė ir NATO partneriai.


Zigmas Vaišvila, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras:


Europos Sąjungos Taryba Briuselyje planuoja priimti galutinį sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje, paskelbti nebeatšaukiamą litų keitimo į eurus kursą. Ta proga Lietuvos Respublikos finansų ministras Rimantas Šadžius liepos 22 d. interviu LRT radijui paskelbė, kad:

- euro įvedimas reiškia, kad Lietuva grįžta į Vakarus;

- euro įvedimas po šio sprendimo bus nebeatšaukiamas.

Pirmasis klausimas paprastesnis - ministras praplėtė mūsų geopolitines ir geografijos žinias. Sužinojome, kad euro neįsivedusios šalys (Didžioji Britanija, Danija, Norvegija, Vengrija, Lenkija, Švedija ir kitos, taip pat Lietuva) nėra vadinamojo Vakarų pasaulio dalis.

Antrasis klausimas sudėtingesnis. Norėtųsi aiškumo, ar ministras sąmoningai dar kartą mums visiems meluoja, ar jis ir jo patarėjai nėra skaitę Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą dokumentų. Į šį klausimą atsakyti gali tik pats ministras. Priminsiu, kad būtent po to, kai paskelbiamas lito keitimo į eurą kursas, Lietuvos Respublika turi stojimo dokumentuose sutartą teisę atsisakyti įsivesti eurą. Šiandien finansų ministras paaiškino: „Šis momentas mums bus labai svarbus einant į euro zoną. Tai yra paskutinis štrichas, paskutinis formalus sprendimas... Ir tai reikš, kad viskas, euras Lietuvoje jau yra.“

Tačiau kažkodėl, prisipažino ministras, jo „širdis vis tiek virpa“. Pasak R.Šadžiaus, trečiadienio sprendimas reikš, kad Lietuva užverčia ilgą lito istorijos puslapį: „Litas mūsų istorijoje suvaidino labai sėkmingą vaidmenį sustabdant hiperinfliaciją ir stabilizuojant šalies ekonomiką. Dėl to mes turime būti dėkingi savo valiutai. Su litu praėjo geriausi mano gyvenimo metai, bet tikiuosi, kad aš ne vienas puikiai suprantu - reikia eiti toliau, pereiti į kitą kokybinį lygį, ir buvimas euro zonoje Lietuvai, Lietuvos ekonomikai, bendruomenei, visuomenei yra kitas egzistencijos lygmuo.“

Kad ministras širdies virpulio neperkeltų mums, mokesčių mokėtojams, siūlau paklausti finansų ministro bent kelių klausimų:

1. Ar Lietuvai jau pranešta, kiek milijardų litų (atsiprašau, eurų) iš pradžių mūsų respublika mokės į euro stabilizavimo fondą (esu gavęs Finansų ministerijos prielaidas, tačiau svarbesnė būtų euro „savininkų“ nuomonė)?

2. Kodėl šių metų pradžioje sukauptų 1,29 mlrd. litų Lietuvos Vyriausybė neskyrė pensijoms kompensuoti, pažadėtiems didesniems bibliotekininkų ir kultūros darbuotojų, vidaus reikalų sistemos darbuotojų atlyginimams, o nusprendė kaupti eurui įvesti?

3. Ar finansų viceministras Vytautas Galvonas atleistas dėl to, kai šių metų sausį paviešino, kad Vyriausybė sukaupė 1,29 mlrd. litų, tačiau Briuselis neleidžia jų naudoti pensijoms kompensuoti, bibliotekininkų ir kultūros darbuotojų, vidaus reikalų sistemos darbuotojų atlyginimams didinti, o reikalauja juos kaupti eurui įvesti?

4. Kuri Lietuvos atsargų, dengiančių išleistus litus 107 proc., bus atiduota Europos centrinio banko sistemai?

5. Ar Lietuvos Vyriausybė neplanuoja saugoti išimtų litų banknotų?

6. Ar Lietuvos Vyriausybė negalvoja pasinaudoti teise atsisakyti euro įvedimo?

7. Kodėl Lietuvos Vyriausybė nenori referendume paklausti Tautos nuomonės dėl euro įvedimo?


Priminimas


Kaip jau skelbėme vakar, Lietuvos politikai veržiasi į euro zoną, nors jos valstybių narių skolos auga kaip ant mielių.

    Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje valstybės skola euro zonoje, palyginti su ketvirtuoju 2013-ųjų ketvirčiu, pakilo nuo 92,7 iki 93,9 proc. BVP. Tuo metu visoje ES rodiklis minėtu laikotarpiu padidėjo nuo 87,2 iki 88 proc.

    Palyginti su 1-uoju 2013 m. ketvirčiu, viešojo sektoriaus skola euro zonoje pakilo nuo 92,5 iki 93,9 proc., o ES - nuo 86,2 iki 88 proc.

    2014 m. pirmaisiais 3 mėnesiais didžiausia valstybės skola buvo registruojama Graikijoje (174,1 proc. BVP), Italijoje (135,6 proc. BVP) ir Portugalijoje (132,9 proc. BVP), o mažiausia - Estijoje (10,0 proc. BVP), Bulgarijoje (20,3 proc. BVP) ir Liuksemburge (22,8 proc. BVP).

    Palyginti su ketvirtuoju 2013 metų ketvirčiu, devyniolikoje ES valstybių narių nurodoma padidėjusi viešojo sektoriaus skola, šešiose sumažėjo, o Estijoje nepakito. Stipriausias padidėjimas susidarė Slovėnijoje (7 proc.).

    Lietuvoje per pirmuosius tris šių metų mėnesius valstybės skola pasiekė 40,3 proc. BVP, t.y. nuo ketvirtojo 2013 metų ketvirčio pakilo 0,9 proc. Palyginti su pirmuoju 2013 metų ketvirčiu, rodiklis sumenko 0,4 proc.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • BALSAVO: penktadienį Jungtinės Amerikos Valstijos pirmą kartą balsavo prieš Jungtinių Tautų rezoliuciją, smerkiančią Izraelio įvykdytą Golano aukštumų okupaciją.
  • ŽUVO: nepaisant paskelbtų paliaubų, Saudo Arabijos vadovaujamas sunitų valstybių aljansas penktadienį surengė oro smūgius Jemeno Hudaidos uostamiestyje; jį kontroliuojantys šiitų husių sukilėliai pranešė, kad per juos bei panašias atakas ketvirtadienį žuvo mažiausiai dešimt civilių.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas vadyb

Ar gerai, kad privatūs darželiai ima didelius mokesčius, bet nesirūpina vaikų gerove?

balsuoti rezultatai

Kaip vertinate savo finansinę padėtį?

balsuoti rezultatai
reklama
liu desertine 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -1   +3 C

    -4   +2 C

 

   -1  +5 C

  +3   +6 C

   +3  +7 C

 

   +4  +6 C

 3-8 m/s

 1-2 m/s

 

   3-5 m/s

 

reklama
Ukis 2018