respublika.lt

2018 rugsėjo 23, sekmadienis

Signataras L.Šepetys: Atleisk jiems, Viešpatienuotraukos (21)

2016 kovo mėn. 19 d. 08:00:10
Danutė ŠEPETYTĖ, „Respublikos“ žurnalistė

Praėjusiame numeryje su signataru Lionginu Šepečiu kalbėjomės apie Kovo 11-ąją, tačiau iškilmingame Seimo posėdyje jis nedalyvavo dėl sušlubavusios širdies. Kaip Kovo 11-osios žmogus būtų jautęsis per paradinį paradinės Lietuvos minėjimą Seimo rūmuose, kur nebūta vietos žodžiams „skurdas“, „emigracija“, bet būta progos darsyk pagarbinti skandinavų bankus ir Europos Sąjungos vertybes?.. Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras būtų turėjęs pasijusti nekaip dar ir dėl to, kad minėjimas vis labiau tampa pompastiškai tuščiaviduris, kaip ir mudviejų menamais sovietiniais laikais. Tačiau ne savo liūdesiu ketinu dalytis - pokalbio su menotyros daktaru, akademiku, vis dar nepralenkiamu kultūros ministru L.Šepečiu tęsinyje aiškinamės lietuviškas vertes.

 

- Noriu pasakyt vieną sakinį dėl minėjimo, - užbėga už akių L.Šepetys. - Šventės vertę nulemia ne oratorių lenktynės, o „užstalės“ bendrumas. Jausmų bendrumas. Juk taip visuomet buvo Lietuvoje.

- Vadinasi, jo nebuvo. Arba šit protinat mane, jog nelogiška kalbėti apie Lietuvą kaip statinį, kurį sugriovus galima viens du atstatyti. Bet kaip pateisintumėte alogizmą, jog praėjus daugiau kaip ketvirčiui amžiaus dailininko Antano Gudaičio, vieno iš labiausiai Lietuvai nusipelniusių asmenybių, testamentas neįvykdytas - nėra jo galerijos, vadinasi, ir jo dovana Lietuvai nepasiekė adresato?

- (Sumurma lyg nusikeikdamas.) Jei būčiau likęs kultūros ministru, šiandien Vilniuje pirmiausia būtų dailininko Antano Gudaičio, paskui Vytauto Kasiulio dailės galerija. Aš vertinu Kasiulį - geras dailininkas, ne kartą būdamas Paryžiuj lankiausi jo studijoje, kalbėjausi, bet jis buvo Prancūzijos lietuvis, o Gudaitis - Lietuvos lietuvis, visą gyvenimą ėjęs su tauta ir gerais momentais, ir nelabai, ir pakentėjęs, ir nukentėjęs. Jeigu dar būtų pratęsę mano ministeriavimą, gal būtume jam ir naują galeriją pastatę. Juk pastatėm Vytautui Jonynui, pastatėm Kazimierui Žoromskiui; na, Žoromskiui dėl to, kad jis norėjo į Lietuvą grįžti. Skatinome šį procesą ir negailėjom lėšų... Dabar pasakysiu tokį dalyką: muziejai man atsiunčia (esu jiems dėkingas) nemažai kvietimų į parodas, bet jie dažniausiai ir lieka gulėti ant mano stalo. Nedrįstu jų pašalinti. Jie guli kaip mano sąžinės ar mano menotyrinės sąžinės diegliai, kaip priekaištai: va guli, o aš nenueinu; o nenueidavau dėl to, kad buvau pasitraukęs nuo aktyvesnio gyvenimo, kad kartais varžydavo amžius ir valanda, kurią vykdavo tie renginiai. O gavęs kvietimą į Prūsijos lietuvio Prano Domšaičio parodos atidarymą Kasiulio galerijoje nenuėjau iš principo. Ten Antano Gudaičio galerijos vieta.

- Taigi. Nacionalinė premija vaikosi lietuvių emigrantų po pasaulį, kol randa vienaip ar kitaip jai tinkamą kandidatą; išeivijoje kūrusių lietuvių darbų laukia geriausios galerijos, kai savos žemės atstovai, net vieni garsiausių, paliekami už borto. Nuolankiai dėkojama, kai išeivijos paveldas parplukdomas į Lietuvą. Žinoma, dėkui, tačiau jūs atrodote toks vienišas klausdamas: argi Lietuva, suteikdama jam Tėvynę, nenusipelno dėkingumo?..

- Neatsisakau tos minties ir dabar, manau, kad Lietuva nusipelno jų palankumo. Manau, daugelis dailininkų, kurių darbai atvažiuodavo į Lietuvą visam arba tik parodai, mintyse jausdavo dėkingumą, viešai dėkodavo gal rečiau, bet juk ne viską visada žiniasklaida ir užfiksuodavo. Būdavo, ir Amerikoj sutikti tautiečiai man, tarybiniam kultūros ministrui, sakydavo padėkos žodžius, bet kartais pridurdami: „ne dėl spaudos, ne dėl spaudos“, nemanau, kad iš bailumo, bet dėl to, kad tokia buvo gyvenimo tikrovė. Manau, vyresnės kartos išeivijos menininkai labai patenkinti, kad jų darbai yra Lietuvoje, eksponuojami ar priglausti, bet gal nepriimta to sakyt viešai, o gal priimta manyt, jog išeivija daugiau nusipelniusi Nepriklausomybės atkūrimui negu čia gyvenę žmonės?.. Stengiamasi dabar tokią nuomonę propaguoti, tai, žinoma, yra neteisybė.

- Iškyla prieš akis JAV gyvenančio nacionalinės premijos laureato poeto Tomo Venclovos persona (jis kaip tik reiškėsi ką tik vykusiame Rusijos forume). Kaip paaiškinti frazę jūsų knygoje („Negeri užrašai“): „Tomui Venclovai laiku nebuvo ištiesta pagalbos ranka“?


- Labai nustebau perskaitęs viename iš tų žurnalų, kuriuos nedažnai skaitau, kur režisierius Jonas Jurašas įrodinėja, kad Lietuva ištrėmė Jurašą ir Tomą Venclovą... Jonai, reik turėt saiką, nereik smarkiai meluot, nes dar prisimenam, kaip buvo: veržėtės į užsienį, norėjot išvažiuoti, na, ir išvažiavot. Negalėčiau tiksliai pasakyt, ar vienu metu Rašytojų sąjunga Venclovos nepriėmė, ar šiaip padarė ką nors nelabai tinkamo, neištiesdama kūrybiškos rankos; tai Venclovą, kuris buvo principingesnis už Jurašą, smarkiai įžeidė. Jis buvo ambicingas, dyglus ir su juo Rašytojų sąjunga neatliko namų darbų. Iš dalies todėl jis pasirinko kitą kelią.

- Ir vienu pasaulio žmogumi tapo daugiau.

- Mums reikia, kad būtų daugiau Lietuvos žmonių. Bet nieko tokio, jei tarp jų įsimaišys ir vienas kitas pasaulio žmogus. Gal vienas kitas ir reikalingas?..

- Tik vargu ar pasaulio žmogui prieinamas patriotizmo jausmas. Šit T.Venclova šviesaus atminimo Sąjūdžio veikėjų Romualdo Ozolo ir Algirdo Patacko, anot jo, žemažiūriškame, rėksmingame patriotizme įžvelgia bendrumų su putiniškuoju nacionalizmu...

- Žiūrint iš kokio pasaulio taško žvelgsi į Ozolo ir Patacko patriotizmą. Iš arti jų meilė Tėvynei tikra, reali, nes ji reiškėsi konkrečiais darbais ir siekiais čia pat ir dabar.

- Ar ne keista, kad šiandien podraug su nūn šlovinamomis individo laisvėmis bei teisėmis kultūra, sausai tariant, praranda pozicijas visur. Galėtumėt išskirti jūsų, andainykščio kultūros ministro, sėkmės priežastį?

- Nelabai ir galvojau apie tai. Visų pirma turėjau daugiau valdžios, turėjau daugiau lėšų, buvau ne tik ministras, bet ir Ministrų tarybos prezidiumo narys, tai irgi suteikė man daugiau galių. Tam tikru kultūros rodikliu galima laikyti monumentaliosios dailės vystymąsi. Anuomet buvo privalu, kad jos (vitražo, freskų, lipdinių, skulptūros) dalis statybos sąmatoje būtų 10 proc. (gal aš tai ir inicijavau, tačiau ne apie tai kalba). Vienu metu ji tikrai buvo suklestėjusi. Na, o šiandien klesti „grafičiai“. Kita vertus, ir norėjau, kad kultūra klestėtų, ir bijojau likti atsainus jos poreikiams. Abejingumas - visko priešas. Bijojau pažeisti, įžeisti: jei kultūros atstovui dieną buvau priverstas pasakyti mažiau gerą žodį, tai vakare permąstydavau, būdavo, kad ir atsiprašydavau. Daug buvo atvejų, kai reikalui esant galima buvo žmogui padėt, paremt ir taip toliau. Tada nebuvo baimės, kad padėdamas žmogui darai nusikaltimą. Dabar iš žiniasklaidos aš suprantu: jei padedi žmogui, esi korumpuotas.

Matot, valstybę valdyti gali ir neprofesionalas, nėra tokios profesijos kaip valstybės valdymas, bet kai kurioms ministerijoms (sveikatos, kultūros, švietimo), mano nuomone, turi vadovauti profesionalai. Ką gi, šiandien orientuojamasi į vadybą; kokia čia vadyba, juo labiau nedisponuojant lėšomis. Kultūros ministerija anuomet turėjo nemažai lėšų ir galėjo jomis disponuoti.

- Ir šiandien pinigų yra.

- Bet Kultūros taryba turbūt ministro neklauso, „kavonių“ su juo žaidžia... Manau, kad kultūros ministras turi būti jautrus kultūrai, bet ir ryžtingas priimdamas sprendimus. Aš spręsti nebijodavau, galėdavau po to graužtis, visko buvo gal. Nustebę, kad kultūros ministras keliamas į CK sekretorius, Maskvoje tikėjosi išgirsti, jog aš spauste spaudžiau jos žmones, bet aš sakiau, kad priešingai, Lietuvoje kultūros atžvilgiu reikėjo elgtis švelniau, tik tada galėjai karjerą daryt. Kita vertus, išleidęs knygų ir apgynęs menotyrininko disertaciją aš visgi nebuvau svetimas kultūros žmonėms. Muzikos neišmaniau, todėl pasikviečiau pavaduotoju Dainių Trinkūną, tai irgi turėjo tam tikrą įtaką, galėjau drąsiau ir kritiškesnį pasakyt žodį, kurį sunku buvo paneigti. Na, negalėjau skųstis, kad nesiskaitė su manimi, nors mintyse gal ir paburbuliuodavo kai kas. Kaipgi kitaip - juk kūrybininkai.

- O kaip menotyrininko žvilgsniu atrodo Vilniaus savivaldybės vicemero grasinimas išlydyti nukeltas Žaliojo tilto skulptūras, sukurtas garsių praeities meistrų?

- Visų pirma atleisk jiems, Viešpatie... O antra, pasaulio muziejai pilni skulptūrų su numuštom nosimis, ausimis, rankomis, - kodėl? Ogi dėl to, kad jėgos, užkariavusios tą kraštą, paėmusios ten viršų, pirmiausia susidorodavo su skulptūromis kaip su buvusiųjų viešpatystės simboliais ir dievais; toks buvo mąstymas, deja, jis toks ir liko. Iš tikrųjų, kai muziejuje žiūri į apniokotą skulptūrą, nereikia manyt, kad ją suniokojo laikas ar menotyrininkai, - pasidarbavo ne laikas ar lietus, o suvedė sąskaitas žmonės, užkariautojai... Galiu „pasibažyt“ ir būt ramus, pokario Lietuvoje nė karto neteko man dalyvauti verčiant skulptūras, o kurti teko, gerų ir negerų, visokių buvo. Aš manau, kad reiškinys, sukurtas meno vardu, išskyrus dedikuotus odiozinėms personoms, turi teisę egzistuot, net jeigu jis ir nepatinka daug kam (kitaip nebūčiau galėjęs parašyt „Modernizmo metmenų“)... Pavyzdžiui, dabar neversčiau net to „vamzdžio“, nors jis man visiškai nelimpa prie širdies. Mačiau panašių vamzdžių, kai tikrai būdavo sunku suprast, kad jie - meno sritis, bet, būdavo, prieini arčiau ir pamatai, kad autoriaus pavardė - pripažinto dailininko. O dėl tilto skulptūrų, manau, net nediskutuotinas dalykas: negarbinga įrodinėt, kad jos - meno kūriniai ir kad jos atspindi ne tą ideologiją. Mūsų kultūros klasikai tik negalėjo šimtu procentu išvengti to laiko poveikio, ir viskas.

- Ar po tokių valdininkų akibrokštų nekyla pagunda manyti, jog vis dėlto kultūrininko darbas yra bergždžias?

- Ne, ne bergždžias, vienas kilniausių. Aš tikrai manau, kad kiekvienoje pradžioje nereikia laukti momentinės pabaigos, - viens du, ir tapom kultūringesni, blaivesni, geresni. Pavyzdžiui, tiems, kurie įrodinėja, kad reikia riboti alkoholio pardavimą, priešininkai sako, jog tai vargu ar sumažins girtuoklių; Dieve mano, šiandien nesumažins, bet gal po 50 metų jų nebebus tiek daug. Turėtume perspektyviai sverti kiekvieną judesį ir, žinoma, pasidžiaugti momentiniu faktu. Manau, kad rezultatų reikia ieškoti dinamikoje - iš dabarties į ateitį. Kultūra formuoja ne tik dabartį. Daugiau ateitį negu dabartį. Kultūra budi valstybės dabarties ir ateities sargyboje. Ji saugo vertybes taurindama žmogų ir visuomenę, diegdama tam tikras tradicijas ir panašiai, ji, veikdama per žmogų, padeda valstybei. Skirtingai nuo Seime sudaromų begalinių komisijų.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook Pasidalink: Frype
Straipsnio komentarai
 
  Skaityti komentarus (21)

  • O, tai buvo KULTŪROS ministras 2016 kovo mėn. 23 d. 21:16:39

    sveikatos Jums,malonu skaityt tokias mintis.

  • Vladas 2016 kovo mėn. 22 d. 11:56:46

    Mokykites dabartiniai taip vadinami "kultūrininkai" iš protingo žmogaus
    o ne sapaliokite pagal pinigų maišų ir "valstybininkų" ir Prezidentės
    norus ištrinti iš atminties savo TSKP idealogiją

  • Gedas 2016 kovo mėn. 22 d. 10:36:37

    Ačiū už mintis, Jūs daug padarėte Lietuvai, linkiu sveikatos, Jūs
    visad laukiamas su savo mintimis, nekreipkite dėmesio į piktus
    komerntarus

  • Safyras 2016 kovo mėn. 20 d. 08:16:33

    Jonas Jurašas buvo tikrai geras režisierius, kai statė spektaklius
    Lietuvoje, tai buvo didelės meninės vertės, prasmingi spektakliai.
    Barboros Radvilaitės šiuolaikinis pastatymas skiriasi nuo seno , kaip
    tikra karalienė nuo baudžiaunininkės, nors režisierius ir tas pats.
    Spektakliai, kurie pakeičia ligoninių palatas, tai pritemptas menas prie
    kultūros...Kai į ministrų postus skiriami žmonės tik pagal partijos
    ištikimybės liniją, neatsižvelgiant į jo žinias, patirtį ir
    charakterį, tai ir bjaurojami miestai pagal dabartinių turtuolų
    fantaziją ir pelno siekimą, o ne grožį... M.Žilinsko galerija buvo
    pastatyta tarybiniais laikais su dovanotais paveikslais, tai gal dabar
    reikia ir ją nugriauti arba išmesti paveikslus, o pakabinti galeriją
    dabartinių politikų ir "nusipelniusių" žmonių gyvenimo aprašymus,
    kurie neišlenda iš žiniasklaidos vis pasakodami apie savo gyvenimo
    smulkmenas, užmiršdami , kad knygas leido žmones , paveikslus tapė jau
    tada, kai dar kompiuterių nebuvo ...

  • Julius Puras 2016 kovo mėn. 20 d. 04:49:29

    " net to „vamzdžio“, nors jis man visiškai nelimpa prie širdies. "
    tas vamzdis tai jusu sovietiniu ir posovietiniu zmoniu pasaulis. Tiksliau
    apsviesta to jusu nykaus pasaulio nedidele dalele.

  • arnoldas 2016 kovo mėn. 19 d. 22:17:26

    Ačiū gerb. Šepečiui už dalykišką straipsni. Gal ir mūsų benkunskai
    atsisakys vandalizmo akcijų, siekiant išlydyti Žaliojo tilto
    skulptūras, idant netaptų hunų pasekėjais. O už Vytauto Kasiulio
    galeriją turime būti dėkingi TV žurnalistei Editai Mildažytei ir
    galbūt jos sutuoktiniui, dabar jau a.a. Gintautui Vyšniauskui.
    Prisiminkime p. Editos vojažus į Paryžių, ten kurtus ir per TV
    transliuotus filmus apie Kasiulį, jo kūrybą, jos agitaciją p.
    Kasiulienei gražinti vyro paveikslus Lietuvai, užtikrinant, kad tie
    darbai bus deramai ir pagarbiai eksponuojami. Manau, kalbėjo ji ne savo
    vardu, o turėjo valdžios įgaliojimus ir jau žinojo, kad apleistos
    patalpos VOBT papėdėj virs puikia Vytauto Kasiulio galerija. Kas gali
    paneigti, kad tokį projektą sumąstė, o gal tapo ir realizavimo
    dalininku sumanus verslininkas ir architektas Gintautas Vyšniauskas?.. Su
    Antano Gudaičio kūryba, suštabeliuota Vilniaus / o ne Paryžiaus/
    muziejų sandėliuose, tokio piaro šiandien nepadarysi.

  • visiems 2016 kovo mėn. 19 d. 21:06:44

    gal kam padės atsibusti?
    Šiek tiek priešnuodžių masiniam vergų kvailinimui:
    www.lzskelbimai.com/s/puikus-vaistai-smegenu-plovimo-212021

  • To iš dabarties į ateitį .... 2016 kovo mėn. 19 d. 20:57:58

    Jei skiedžiat nesąmones, tai nors skieskit suprantamai

  • Demokratija 2016 kovo mėn. 19 d. 17:07:09

    Tarybomis galima nebaudžiamai "prichvatizuoti" senomis kolektyvizmo
    tendencijomis.

  • Demokratija 2016 kovo mėn. 19 d. 16:47:03

    Draugas L.Šepetį LTSR LKP karjerą pradėjote daryti jau būdamas Kauno
    politechnikos instituto studentu ir jo visasąjunginės Lenino komunistinio
    jaunimo sąjungos pirminės organizacijos veikėju. Ar atsimenate,kaip
    drebėdavote partizanų siautėjimo metu atvažiavęs į gimtąjį kaimą?
    Draugas L.Šepetį vagys ir kombinatoriai gyvavo LTSR laikmečiu,dabar
    jie,tuomet prisikombinavę,pasivadino verslininkais labai staigiai iš
    milicininkų, tiekėjų,turgaviečių, gamyklų valgyklų direktorių
    tapusiais milijonieriais. Dabar nevagiama ir nekombinuojama,dabar
    prichvatizuojama "vardan tos Lietuvos". Dabar, kur tik pasidairysi,visur,
    buvę jaunieji Leniniečiai vadovauja ir kuria savo jaunystės draugų
    "blatinę" ir nepriklausomą demokratinę tarybų Lietuvą: Trišalė
    taryba,Pažangos taryba,Nacionalinė taryba,Savivaldybių taryba...

  • Krizas 2016 kovo mėn. 19 d. 15:09:05

    Lietuva stumiama tuo pačiu keliu ir prie okupanto ir tapusi ,,laisva"! Jau
    70 metų yra užmirštas žodis ,,dora". Jau 70 metų Lietuvą tie patys
    kolaborantai skandina. Skirtumas tas, kad dabar prasidėjo kolaborantų,
    dirbusių okupantui, aukštinimas. Ar ne todėl ,,vor v zakone" Brazauskas
    galėjo ištarti tą melagingą frazę - ,,50 metų dirbau Lietuvai"! Po to
    jo klapčiukai tiesiog siautėti pradėjo, išdavikus ant šakių
    kilnodami.

  • Demokratija 2016 kovo mėn. 19 d. 14:46:01

    >keista meilė Lietuvai. Ar gyvenai LTSR tuo metu,kai dabartiniai
    šepetiniai valdžiažmogiai Jurašą prievartavo ir vertė eiti prieš
    savo lietuvio sąžinę? Jis vietoj šepetinio komunistų garbinimo
    pasirinko laisvę.

  • keista meilė Lietuvai 2016 kovo mėn. 19 d. 14:15:08

    Labai gerai pamenu pono Jurašo meilę Lietuvai ir jos žmonėms (tuo metu
    būnat Kaune), kai prasidėjo pučas Rusijoje. Juk galėjo likti drauge su
    mumis... Tokie dar drįsta teisti mus čia gyvenusius ir gyvenančius.

  • vergus ir dar kvailus 2016 kovo mėn. 19 d. 13:45:45

    geriau valdyt to ir siekiama musu tautos jau nera buvo TSRS o dabar ES
    niekuo ne geresne uz buvusia tik daugiau vagiu ir degradavusiu mat tada
    reikejo dirbt o dabar uz padlaiziavima pakisa pinigeli ir teskit
    islaikytiniu kartas o teises pamirskit

  • nusipirk 2016 kovo mėn. 19 d. 13:29:09

    ''tupa'' švelnesnio tualetinio ........ jei paleido

  • |Tupa 2016 kovo mėn. 19 d. 11:17:50

    cholopus is vargu isvaduoja tik grabas ir duobe,neziurint ko jie buvo
    mokyti,kokiom lesom disponavo ir kokias knygas skaite.Cholopas tai
    diagnose,tai genetika ir gyvenimo budas,o varge,kad po paskutines
    revoliucijos jie pradejo daugintis geometrine progresija.Gal todel sveikam
    ir mastanciam cia vietos ir nebeliko.....Saugokime eina tupas
    chalopas.....kurejas,vertintojas ir tvarkdarys.

  • Nagi, "skaidrioji ir sąžiningoji" Grybauskaite! 2016 kovo mėn. 19 d. 11:01:56

    Jei garsioji Ulbinaitės bylos pažyma jau nebėra valstybės paslaptis,
    tai Respublikos Prezidentę kviečiu paskelbti viešai šią pažymą,
    sukurtą Prezidento kanceliarijoje ir derintą prieš įslaptinimą su
    Lietuvos Prezidente jos kabinete. Visa tai teismo nustatyta, tik
    nevertinta.

  • Galima tik apgailestauti, 2016 kovo mėn. 19 d. 10:44:54

    {bet ne stebėtis},kad dabar neturime panašių ministrų bet kurioje
    srityje,bet tai ,kaip sakoma,real polityk.

  • Nežinau, 2016 kovo mėn. 19 d. 09:49:52

    bet manau kad neatsiras jau toks lietuvis , kuris pasakytų kas per
    laikotarpis užėjo , kad visi seni komunistai vėl patapo tikri Lietuvos
    "patriotai".Net atsirado , tiesa po mirties ,kurie ir tarybų sąjungai
    stuburą laužė, kiti visokiais patriotiniais" rašliavojimais ir kitkiais
    būdais Lietuvą "traukė"iš Dievo akies.Na, jau pradeda atsirasti ir
    tokių, kad Lietuvos kultūrą taip aukštai iškėlę laikė , kad nei
    tada ,o juo labiau dabar lietuviui nelemta pasiekti. Manau, kad
    "vargas"baisus tau Lietuvėle be jų,o gal su jais.

  • sunku SUSIGAUDYTI toje POLITIKOS RAIZGALYNEJE,,.galvoju KA AS!!! cia GALECIAU PASAKYTI???... 2016 kovo mėn. 19 d. 09:06:06

    nebent TAI!!!,kad Lionginas SEPETYS yra AUTORITETAS KULTUROS ir MENO
    SFEROJE,bet...bet TAI!!! pasakys ir VISI KITI,kurie ISMANO apie KULTURA ir
    MENA... TASKAS

  • Iš dabarties į ateitį kelio 2016 kovo mėn. 19 d. 08:56:16

    vis mažiau,nes to dar nebuvo,kad Lietuva valstybės vardu mokytu vaikus,
    jau nuo pirmos klasės vogti,meluoti,teismus apgaudinėti,žmones
    terorizuoti,daužyti vaikams galvas žirklėmis,už plaukų į mokyklinę
    lentą, pravardžiuoti ir mažintu sveikų vaikų gimstamumą.Kai
    nelieka sąžinės ir garbės,kultūros išsaugoti neįmanoma,nes dorovė
    yra pagrindas,o be dorovės saulė nešviečia.Valstybė sparčiai žengia
    į aklaviete,net neapsidairydama.

Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • APMAUDAS: Rusijos futbolo čempionato aštuntojo turo rungtynėse šeštadienį Maskvos „Dinamo“ klubas, kuriam atstovauja Fiodoras Černychas, namuose 0:1 (0:0) pralaimėjo Machačkalos „Anži“ ekipai.
  • SVEIKINIMAI: Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Bulgarijos Respublikos prezidentą Rumeną Radevą šalies 110-ųjų nepriklausomybės metinių proga.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
DARBAS ADMIN

Ar jums yra tekę gauti padirbtų pinigų?

balsuoti rezultatai

Ar pažįstate šimtamečių žmonių?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  +13 +16 C

   +12  +14 C

 

   +8  +11 C

  +24  +27 C

   +15  +17 C

 

   +14  +15 C

  8-12 m/s

 2-5 m/s

 

    3-6 m/s

 

reklama
Ukis 2018