respublika.lt

Sėkmę lėmė blaiviai įvertintas istorinis šansas

(0)
Publikuota: 2018 balandžio 03 14:29:11, Irena BABKAUSKIENĖ
×
nuotr. 1 nuotr.
2018 metai paskelbti Sąjūdžio metais. Birželio 3-iąją sukanka 30 metų, kai buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. „Respublika“ kalbina Sąjūdžio kūrėjus - iniciatyvinės grupės narius. Eltos archyvo nuotr.

2018 metai paskelbti Sąjūdžio metais. Birželio 3-iąją sukanka 30 metų, kai buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. „Respublika“ kalbina Sąjūdžio kūrėjus - iniciatyvinės grupės narius.

 

Šį kartą interviu su akademiku Antanu Buraču.

- Kas labiausiai įsiminė iš tų dienų, kai susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė?


- Kelias nuo asmeninio gyvenimo į valstybės ir tautos svarbiausias problemas yra lemiamas tautos pasionarinės būsenos, jos suvienytų siekių ir žymiai mažiau - šeimyninės aplinkos, tarptautinės bei profesinės patirties, nors būtent ji yra itin svarbi asmenybei pakilti ir veikti atėjus lemiamam istoriniam periodui. Labiausiai stulbinantis ir įsimintinas man buvo neįtikėtinai sparčiai kylantis visos Tautos godulys gyvenimo permainoms, tiesos ir Nepriklausomybės atkūrimui, vertęs didžiumą LPS iniciatyvinės grupės narių radikalizuoti savo pažiūras, vis ryžtingiau rizikuoti žengiant kitus žingsnius. Mes tiesiog nebespėjome su audringai kylančiais iš tremties grįžusių Lietuvos žmonių siekiais, ir terleckininkų bei kitų disidentų įsitraukimas ne tik geriau įprasmino tuos žingsnius, bet teikė ir būtinos politinės patirties.

Nepakartojamas eilinių Lietuvos žmonių entuziazmas ir aukojimasis sąjūdiečiams, kaip Tautos žiedui, reiškiama didelė pagarba didžiuosiuose 1988 metų mitinguose neleido likti abejingiems šių mūsų žmonių siekiams, jų meilei ir paramai net tuomet, kai priimami sprendimai kėlė grėsmę, kad dėl sovietinės valdžios represijų galime skaudžiai nukentėti ne tik mes patys, bet ir mūsų šeimos, kiti artimieji.

- Kas jus atvedė į Sąjūdį?

- Mano asmeninis kelias į Sąjūdį nebuvo susijęs su disidentine veikla ar pažiūromis. Dėdės kun. Česlovo Kavaliausko uždegantys pasakojimai grįžus iš Sibiro tremties apie nepalaužtų politkalinių laisvės idealus ir asmeninis dalyvavimas dainuojančios Čekoslovakijos revoliucijos mitinguose (ten pakliuvau dėl savo pirmos mokslinės komandiruotės į Slovakijos MA ir Prahos aukštąją ekonominę mokyklą 1967 m. gruodį) vedė link Sąjūdžio, o tai, kad buvau įtrauktas į Lietuvos Mokslų akademijos grupę, rengusią naujos konstitucijos projektą, tiesiogiai atvedė į steigiamąjį LPS susirinkimą ir palengvino apsispręsti dėl programinių siekių.

Pirmuosiuose iniciatyvinės grupės susirinkimuose Vytautas Landsbergis ir Eduardas Vilkas nedalyvavo, ir dėl programinių LPS uždavinių daugiausiai diskutuodavome su Romualdu Ozolu. Vėliau mano parengtas ir aptartas projektas pasirodė 1988 m. birželio „Sąjūdžio žiniose“, bet nebuvo skelbiamas viešai, tad jau ruošėmės jį platinti nelegaliai (su Gražinos Didelytės puikia vinjete). Galiausiai gerokai cenzūruotas jis pasirodė ir „Vakarinėse naujienose“.

- Lietuva pirmoji iš visų buvusių sovietinių respublikų atkūrė nepriklausomybę. Kaip manote, kodėl - tai lėmė asmenybės ar mūsų tautos laisvės idėja buvo labiau subrendusi?

- Tai daugiausia lėmė blaiviai įvertintas istorinis šansas prieš pat prasidedant TSRS liaudies deputatų II suvažiavimui: LPS deputatų lemiama dauguma LTSR Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime; rizika, kad atidėjus sprendimą jau artimiausiomis dienomis bus įvesti TSRS konstituciniai apribojimai sąjunginėms respublikoms išstoti iš Sąjungos; galiausiai TSKP generalinio sekretoriaus M.Gorbačiovo siekis kuo greičiau būti išrinktam pirmuoju TSRS prezidentu (kuris būtų padidinęs jo prestižą itin reikšmingose derybose su R.Reiganu dėl branduolinės ginkluotės ir JAV kreditų). Manau, Estijoje ir Latvijoje buvusi didelė rusų gyventojų dalis (apie 1/3 ir 1/2 atitinkamai su rusų įgulomis) neleido šių respublikų Liaudies frontams taip pat rizikuoti.

- Sąjūdžio judėjimą vainikavo Lietuvos valstybės atkūrimas kovo 11-ąją. Ar tuo Sąjūdžio misija ir baigėsi?

- Ne, atgavus Nepriklausomybę Sąjūdis padėjo politiškai diferencijuotis skirtingų interesų aktyvesniems gyventojų judėjimams ir grupėms. Pavyzdžiui, dar netgi detaliau neišdiskutavus atkuriamos valstybės konstitucinių pagrindų ir ekonominės bei socialinės sistemos formavimo įstatyminių gairių, teko susidurti su neregėtu buvusių žemių ir kito nekilnojamojo turto savininkų spaudimu kuo greičiau atkurti jų nuosavybės teises. Tai nebuvo paprastos problemos - grąžinant neteisėtai okupacinių valdžių nusavintą turtą, reikėjo spręsti atlyginimo, gyventojų iškėlimo ir kt. klausimus. Tai buvo ir sulenkintos Vilnijos, ir bažnytinių turtų restitucijos, ir kiti klausimai, kurie Europos valstybėse spręsti skirtingai. Drauge Sąjūdžio sutelkti politiniai aktyvistai padėjo atsikurti tarpukariu gyvavusioms socialdemokratų, liberalų, Tėvynės sąjungos - konservatorių ir kt. partijoms.

- Kodėl taip vieningai stovėję Baltijos kely, vėliau net patys Sąjūdžio aktyvistai pasuko skirtingais keliais?

- Nepriklausomybė lemiamai daliai Lietuvos gyventojų buvo svarbiausias politinis siekis, o ją atkūrus, ne visi liko suinteresuoti ir pajėgūs tęsti politinę veiklą. Ši reikalauja didelio principingumo, ištvermės ir didelių intrigų gebėjimų. Dalis mūsų greit nusivylė, kad svarbios ir pamatuotos idėjos paminamos ir atmetamos daugumos, prie dalies rūpestingai rengtų projektų tenka sugrįžti gausybę kartų juos „pervažiavus“ politinės daugumos buldozeriais, dar dalis išsigando vadinamųjų valstybininkų ir megztų berečių demagogijos ir sugrįžo prie pamėgtų profesinių darbų. Man asmeniškai teko dalyvauti įkuriant Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociaciją ir Lietuvos banko mokslo centrą, rengiant lito reformą, monetarinės politikos ir intelektinės ekonomikos studijų paskaitas.

- Nepriklausomybė - neginčytina vertybė. Bet iš kur toks nusivylimas dabartimi - kas žmones nuvylė?

- Žmonės vis aiškiau suvokia, jog yra apgauti kaskart vis išrenkamų valdžių - nevykdomi pažadai veiksmingai mažinti socialinę atskirtį, emigracijos motyvus, blogėjant sveikatos apsaugai, profesiniam ugdymui. Esant reikšmingai ekonominei pažangai, gausėjant lietuviškų milijonierių, tuo pat metu beveik nemažėja skurstančių jaunų šeimų ir vargingai gyvenančių pensininkų. Žmonės nenori daužyti Seimo langų, bet nemato veiksmingų būdų, kaip priversti valdžias įgyvendinti žadamas pažangias reformas.

- Kokie šiandienos politiniai sprendimai jums atrodo pavojingiausi?

- Pavojingiausi, matyt, tie, kurie nepadeda palaikyti draugiškų ir perspektyvių tarptautinių santykių su visomis valstybėmis - artimiausiomis kaimynėmis; kurie nepadeda užtikrinti santarvės ir mažinti įtampos tarp skirtingų socialinių sluoksnių ir grupių; kurie nepadeda jaunimui didžiuotis savo valstybe, pavyzdžiui, verčia jaustis išnaudojamiems dėl brangių studijų (kai jos nemokamos kaimyninėse šalyse) ir pan.

- Kaip vertinate tai, jog Kultūros ministerija, „neradusi“ pinigų jubiliejaus renginiams, Sąjūdžio Vilniaus tarybai pasiūlė šventę organizuoti savo lėšomis?

- Nematau jokios tragedijos - tikiuosi, patys Sąjūdžio aktyvistai sugebės ir be valdžios malonių deramai paminėti šią šventę. Gal tradiciškai paminėsime ir susibūrę Lietuvos mokslų akademijos salėje, kur ir gimė LPS iniciatyvinė grupė.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s