Seimūnams vėl didės algos

Kitą savaitę Vyriausybė ketina priimti nutarimą, įpareigojantį Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją pasirašyti sutartį su biudžetininkus vienijančiomis profsąjungomis. Tris mėnesius vykusios profsąjungų derybos su darbo grupe, sudaryta iš Vyriausybės bei įvairių ministerijų atstovų, baigtos. Profsąjungiečiams pavyko išsiderėti tikrai labai daug.

Suderėtoje, bet dar nepasirašytoje sutartyje numatyta, kad visiems biudžetininkams pareiginės algos dydis (jų alga apskaičiuojama šį dydį padauginus iš pareiginės algos koeficiento) kitais metais bus nebe 173, o 176 eurai. Valstybei tai kainuos 60 mln. eurų.

Taip pat Vyriausybė įsipareigos, kad mažiausiai uždirbantiems biudžetininkams didės minėti koeficientai (poreikis - 90 mln. eurų). Ir dar nusileista, kad sutartį pasirašiusių profsąjungų nariams (bet tik jiems) būtų suteikiamos 2 papildomos kasmetinių atostogų dienos (šiuo metu - viena). Taip pat profsąjungiečiams bus suteikiamos iki 10 dienų mokymosi atostogos, paliekant už jas vidutinį darbo užmokestį, arba 20 dienų, paliekant už jas 50 proc. darbuotojo vidutinės algos. Tai dar kainuos apie 2 mln. eurų. Tad iš viso - net 152 mln. eurų.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė „Vakaro žinioms“ sakė, kad sutartis galios tik vienus metus - 2020 m., o dėl naujos sutarties bus deramasi kitų metų pradžioje.

„Derybos, kiek ateinančiais metais kils apie 180 tūkst. biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimai, jau pasibaigusios, tačiau kolektyvinė sutartis dar nepasirašyta. Mūsų skaičiavimais, pagal suderėtas nuostatas, mažiausias darbo užmokestis, gaunamas statutinių pareigūnų ir valstybės tarnautojų, turėtų kilti vidutiniškai apie 15 proc., dirbančiųjų pagal darbo sutartis - vidutiniškai apie 30 proc. Švietimo sektoriaus darbuotojams turėtų būti panaikintas koeficientų intervalas paliekant maksimalią ribą“, - sakė I.Ruginienė.

Pasak jos, dėl papildomų paskatų išimtinai profsąjungų nariams derėtasi, nes taip bandyta kompensuoti jiems už pastangas, kad ši sutartis atsirastų.

„Juk kiekvienas profsąjungos narys moka narystės mokestį, iš kurio ir išsilaikome. Už tuos pinigus samdome teisininkus, ekonomistus, ekspertus, derybininkus. Todėl ir derėjomės dėl kompensacijų, nors pati sutartis galioja visiems biudžetininkams“, - teigė I.Ruginienė. Paprašyta patikslinti, pridūrė, kad galioja ir Seimo nariams, ministrams bei kitiems politikams.

Aišku, profsąjungos dėl politikų nesiderėjo, tačiau taip jau atsitiko, kad Seimas praėjusią kadenciją nusprendė „sukergti“ valdininkų, pareigūnų, politikų, teisėjų bazinius dydžius su kitų biudžetininkų baziniais dydžiais (iki tol jie buvo atskiri). Dabar, deklaruojant, kad norima algas padidinti, pavyzdžiui, bibliotekininkams, jos „netyčia“ didėja ir seimūnams.

Dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties eilinio seimūno alga be priedų ūgtels nuo 3356,2 iki 3414,4 euro „popieriuje“.

Pasak I.Ruginienės, nors ir kitos pusės derybininkai - Vyriausybės bei įvairių ministerijų klerkai - dėl sutarties gaus didesnes algas, derybos vyko labai sunkiai, mat jie turėjo atstovauti darbdaviams, tai yra, Vyriausybei bei ministerijoms. Ar yra šimtaprocentinė garantija, kad sutarties, jei ji bus pasirašyta, bus laikomasi? Pasirodo, taip.

„Mes užtikrinsime, kad būtų laikomasi, nes tai - oficialus dokumentas. Jei jo nebus laikomasi, darbo ginčų komisijos bei teismai įpareigos vykdyti“, - tvirtino profsąjungiečių lyderė.

Ji tikisi, kad kitais metais derybos bus lengvesnės, nes jos vyks su kadenciją jau baigiančia Vyriausybe, o įsipareigojimus vykdyti reikės jau kitam Ministrų kabinetui. Pastarasis savo pirmtakės įsipareigojimus vykdyti irgi privalės, net jei jie būtų ir itin populistiški, nes priešingu atveju įsijungtų ginčų komisijos bei teismai.