respublika.lt
e3

Šeimos pavargo bijotinuotraukos (28)

2018 lapkričio mėn. 27 d. 12:17:11
Justina GAFUROVA

Už stiprią ir saugią šeimą Lietuvoje pasisakantys tėvai su savo atžalomis sekmadienį rinkosi į tūkstantinį mitingą prie Seimo rūmų Vilniuje. Dar prieš mitingą viešojoje erdvėje buvo skleidžiamas šmeižtas, esą mitinguotojai renkasi „Seimo pareikalauti teisės mušti vaikus“, tačiau realybė buvo kita. Iš skirtingų Lietuvos miestų ir miestelių į taikų mitingą atvykę tėvai vieningai pasisakė prieš smurtą ir už realią pagalbą šeimai.

 

Įvairūs šaltiniai viešai teigė, esą mitinge dalyvavo vos keli šimtai žmonių. Tačiau kiekvienas mitingo dalyvis galėjo įsitikinti, kad žmonių buvo kelis kartus daugiau.

Pradėdama savo kalbą viena iš mitingo organizatorių Ingrida Adamonienė aiškiai įvardijo mitingo tikslą: „Mes pasisakome prieš smurtą ne tik šeimoje, prieš vaikus, bet ir prieš bet kokį kitą, ypač institucinį valstybės mastu vykdomą smurtą! Šis mitingas ir mes, visi susirinkę, esam didžiausias palaikymas ne tik visiems, kurie dar turime savo vaikus, tai yra žinutė Seimo nariams - mes protestuojame prieš žiaurią ir beprotišką kriminaliniais prieskoniais dvokiančią „vaiko teisių apsaugos“ sistemą! Šis mitingas ypač svarbus toms šeimoms, kurios be priežasties prarado vaikus ir yra terorizuojamos niekingų su sąžine susipykusių beširdžių „dėdžių ir tetų“.

Iš Mažeikių atvažiavę tėvai sakė negalėję praleisti mitingo, kuriame ginama šeima. „Mano mažoji dukra yra labai judri, po žaidimų atsiranda ir mėlynių. Ji ir šiandien ryte bėgdama du kartus atsitrenkė į duris. Stebint šių dienų įvykius, bijau ją vesti į darželį“, - savo rūpesčiais pasidalino dviejų vaikų mama Regina. Ji patikino, kad pasisako prieš smurtą. Priešingai, rūpestingi tėvai jaudinasi ne dėl uždraustų fizinių bausmių, o dėl to, kad vaiko paėmimas praktikoje netapo kraštutine priemone.

Jai antrino ir kartu atvykusi Sandra, auginanti du vaikus: „Reikia saugoti vaikus, kurie iš tiesų kenčia savo namuose. Tačiau turi būti proporcingumo kriterijus. Neturėtų būti taip, kad susipykus su kaimynu, sulauktum vaiko teisių specialistų. Reikalingi pakeitimai, kad nebūtų taip lengva paimti vaiką. Dėl to labiausia kenčia būtent vaikai.“

Paklaustos, kokių pokyčių tikisi, mamos sakė turinčios vilties, kad bus tinkamai pakeisti poįstatyminiai aktai, atveriantys galimybę instituciniam smurtui. Jos sakė šiandien tik spėliojančios, kodėl reforma ėmė veikti būtent taip. „Imu manyti, kad viską daro pinigai“, - sakė Sandra.

Du vaikus auginantys vilniečiai Inesa ir Valentinas „Vakaro žinioms“ sakė, manantys, kad valstybė turėtų suteikti šeimoms daugiau pagalbos. „Šiandien šeimoms reikia pagalbos ir dėmesio. Jau mokykloje turėtume ruošti vaikus kurti šeimą, pozityvius santykius. Šiandien tėvai tėvystės mokosi iš knygų, savo ir savo tėvų praktikos. Yra daugybė atvejų, kai tėvams iškyla klausimų, jie nežino, kaip išspręsti vieną ar kitą situaciją. Vietoj pagalbos jie sulaukia spaudimo būti geriausiais, neklysti, uždirbti pakankamai pinigų šeimos išlaikymui“, - sakė mama Inesa.

Jos nuomone, didžiausia atsakomybė dėl vaiko teisių reformos spragų tenka politikams: „Mes prieš smurtą, bet ne vaikų atėmimais reikia auklėti žmones. Jeigu politikai priimtų tinkamus sprendimus, mums nereikėtų šiandien čia stovėti. Jaučiame spaudimą, bijome dėl savo šeimos. Mūsų mažasis vaikas neramus nuo pat gimimo. Nežinau, kaip jo verkimą gali suprasti kaimynai. Jie bet kada gali sugalvoti paskambinti tarnyboms. Mes stebėjome įvykius Norvegijoje ir baisėjomės ten taikoma sistema. Niekada negalvojome, kad ji ateis į Lietuvą, bet matome, kad atėjo. Reikia kuo skubiau keisti įstatymą.“

Mitinge dalyvavo Eglė Kručinskienė ir Evelina Geležiūnienė - mamos iš Kauno, kurių istorijos sukėlė diskusiją dėl vaiko teisių apsaugos reformos. Paklaustos, kokios pagalbos iš valstybės sulaukė tuomet, kai jų šeimas ištiko krizė, abi mamos nedaugžodžiavo. „Liepimas lankyti kursus pas psichologę ir vienkartinė parama skalbimo milteliais“, - taip jos šeimai suteiktą pagalbą iš valstybės įvardijo E.Geležiūnienė. Ji pridūrė: „Kiek teko domėtis, priėmus naujas įstatymo pataisas, pagalbos šeimai paketas dar kurį laiką nebuvo sudarytas. Padėtis pasikeis, jei pagalba šeimai bus reali, o ne tik gražūs žodžiai.“

Skeptiškai valstybės pagalbą šeimoms vertino ir E.Kručinskienė: „Pas mus lankosi socialinė darbuotoja. Jos klausėme, kokią mums pagalbą suteikia jos lankymasis, ji atsakė, kad tai yra kontroliavimas. Jeigu įmanoma tik tokia pagalba, geriau jos visai nebūtų.“

Komentaras:

Mitinge nuskambėjo asmeninė poeto ir dramaturgo Gintaro GRAJAUSKO patirtis:

Mane kadaise buvo „atėmę“ iš tėvų. Kai man buvo penkeri, gydytojai man įtarė tuberkuliozę. Išvežė į sanatoriją, kur be tėvų praleidau daugiau nei pusę metų. Tėvai, žinoma, atvažiuodavo aplankyti, kai tik galėdavo - bet sanatorija buvo toli, o abu tėvai dirbo.

Iki šiol atsimenu, kaip užsidaro dideli metaliniai vartai, ir mama su tėčiu nueina, kažkaip keistai sumažėję ir sukumpę. Stora sanitarė su juodais ūsiukais po nosimi mane laiko už rankos, skaudžiai suspaudusi, kad nebėgčiau jiems iš paskos, ir saldžiu balsu kažką kvailo meluoja. Kad čia man bus labai gera ir kad aš turėsiu daug naujų draugų.

Apie vaikų paėmimus iš šeimos: galima turėti kad ir pačių geriausių ketinimų, bet tokiu būdu jūs to vaiko negelbstite. Anaiptol. Tokiu būdu jūs sukuriate tam vaikui pragarą žemėje. Gal net visam likusiam jo gyvenimui.

Kas tam vaikui nutinka? Tiesiog - kažkas nutrūksta. Kažkuri spyruoklytė. Nepataisomai. Nebelieka tikėjimo žmonėmis. Nes pasaulis tave išdavė! Visas pasaulis, be išimties. Lieka amžina įtampa ir įtarumas. Tokio vaiko jau niekas neprisijaukins, nors jis ir atrodys klusnus, mandagus ir besišypsantis.

Mušti vaikus yra blogai. Dar blogiau - tai veidmainiškai vadinti auklėjimu. Mušama, kad palaužtum, padarytum klusniu savo valios vykdytoju, o ne kad išauklėtum. Įstatymas, saugantis vaikus, yra gyvybiškai būtinas. Bet turi būti kiti būdai padėti vaikui - nes šitoks paėmimas iš šeimos yra visiškai psichopatiškas ir nežmoniškas. Ir toks pats veidmainiškas, kaip tas auklėjimas mušimu.

Pasaulyje pilna niekam tikusių žmonių, kuriems žūtbūt reikia pademonstruoti savo galią - kad nesijaustų visiški nevykėliai (kokie iš tiesų ir yra). Kaip ta klasikinė sovietmečio valytoja, kasdien aprėkianti įstaigos lankytojus. Na, jie ir demonstruoja tą galią - šeimoje, darbovietėje, visur, kur tik įmanoma. Galios žaidimai. Vienas nevykėlis muša savo vaiką - tiesiog todėl, kad turi galios jį mušti. Kitas nevykėlis jį iš jo atima - tiesiog todėl, kad turi galios jį atimti.

Įstatymų leidėjams reikėtų nepamiršti, kad nemenką visuomenės dalį sudaro asmenys, visą gyvenimą balansuojantys tarp kvailumo ir pamišimo. Ir jei tokiems pasitaikys bent menkiausia proga pademonstruoti savo galias, pažeminti silpnesnį, jie tai tikrai padarys. Tai potencialūs gulagų ir aušvicų prižiūrėtojai. Todėl kiekviename įstatyme turėtų būti nuo tokių žmonių apsaugantys saugikliai. Atsakomybė už įgaliojimų viršijimą. Gal net atsakomybė už aklą, mechanišką įstatymo laikymąsi, nepaisant žmoniškumo principo.

Ir jokios medinės socialinės reklamos čia nepadės, tai tik kvailas pinigų švaistymas. Nes diagnozė aiški. Mes visi sergame. Nemeile - kaip tame Zviagincevo filme.

Informacija


Grupė Seimo narių užregistravo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo projektą, kuris, tikimasi, užkirs kelią atvejams, kai vaikai iš šeimos paimami nepagrįstai. Siūlomame projekte numatoma, kad vaiko ryšių su biologiniais tėvais ar įtėviais nutraukimas yra galimas tik tada, kai kyla realus ir tiesioginis pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba tėvai, arba turimas vienintelis iš tėvų, sistemingai piktnaudžiauja tėvų valdžia, o visos pagalbos šeimai priemonės yra nevaisingos.

Grėsmių lygio nustatymą Seimo nariai siūlo keisti į šeimos poreikių vertinimą, o už melagingus pranešimus apie vaiko teisių pažeidimus siūlo taikyti administracinę atsakomybę.

Pateiktame siūlyme numatoma, kad vaiko teisių specialistai vaiką iš šeimos paimti gali tik tuomet, kai atvejo vadybos metu paaiškėja, kad vaiko tėvai nesirūpina, nesidomi vaiku, sistemingai šiurkščiai pažeidinėja vaiko teises, o kompleksinės pagalbos priemonės yra neveiksmingos dėl to, kad tėvai vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaikais. Projekte numatoma, kad laikiniems globėjams vaikas galėtų būti perduodamas tik nesant galimybės jį priimti kitam šeimos nariui ar giminaičiui. Po šiuo siūlymu penktadienį pasirašė 58 Seimo nariai. Tačiau vienas iš jų, konservatorius Sergėjus Jovaiša, vakar savo parašą atšaukė.

Seimo nariai ruošia ir Civilinio kodekso nuostatų pakeitimus, kuriais būtų numatyta, kad kreipimasis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš šeimos būtų nagrinėjamas žodinės teisenos tvarka, užtikrinant tėvų teisę dalyvauti sprendimo priėmime, ir tėvų teisę į advokatą.


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (28)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • POTVYNIAI: potvyniai Vietnamo Kvang Ngajaus provincijoje nusinešė mažiausiai 13 žmonių gyvybių.
  • AUGO: Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausį-lapkritį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 8 proc. (584,9 mln. eurų) daugiau nei pernai tą patį laikotarpį.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
darbas spaudoj

Ar nemokamai studijavęs jaunimas turėtų atidirbti Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Ar jums yra tekę apsinuodyti kavinėse suvartotu maistu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -2     -1 C

-2     -1 C

 

   -3    -1 C

  0    +1 C

 -1     0  C

 

  -2     0 C

    5-9 m/s

    3-6 m/s

 

   2-4 m/s

 

reklama
Kalėdos 2018