Kol dauguma Seimo narių ilsisi, valdančiosios koalicijos vadovams - ne poilsis galvoje. Mat koalicija šiuo metu yra ne valdančioji dauguma, o mažuma, teturinti 66 mandatus. Premjerui Sauliui Skverneliui pavyko įkalbėti prie valstiečių ir socdarbiečių prisijungti frakciją „Tvarka ir teisingumas“. Ši sutiko, tačiau iškėlė tam tikras sąlygas. Jos jau beveik priimtos, nes trauktis nėra kur.
Suskilus socialdemokratams ir daliai jų perėjus į opoziciją bei iš valstiečių perbėgus keliems parlamentarams, valdančioji valstiečių-socdarbiečių koalicijai Seime dabar formaliai yra valdančioji mažuma: valstiečiai turi 55 mandatus, socdarbiečiai - 11. Norint užsitikrinti bent jau trapią daugumą, reikia turėti mažiausiai 71 mandatą. Valstiečių lyderiai liepą nusprendė skirti trūkstamų balsų medžioklei.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis „Vakaro žinioms“ patvirtino, kad premjeras Saulius Skvernelis pasiūlė frakcijai „Tvarka ir teisingumas“ pasirašyti sutartį su valdančiaisiais.
„Pasiūlė, kai frakcijoje lankėsi pas mus ir pristatinėjo mokesčių reformą ir buvo sakoma, kad nemažai programinių nuostatų sutampa su mūsų“, - aiškino R.Žemaitaitis.
Pasak jo, valdantiesiems dėl Seime susidariusio balsų vakuumo būtini papildomi balsai, siekiant toliau priimti struktūrines reformas. Nors beveik visais klausimais valdančiuosius palaiko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcija, tačiau neretai priešingai balsuoja net ir kas nors iš tų pačių valstiečių, todėl jiems būtina rasti papildomą paramą. Juo labiau kad apie galimą pasitraukimą iš frakcijos yra užsiminę Vytautas Bakas, Justas Džiugelis. Beje, valstiečiai susitarimą pasirašyti siūlė ir LLRA-KŠS, tačiau šiems tokia bendradarbiavimo forma pasirodė nepriimtina ir pareikalavo kelių ministrų postų. Dabar ši frakcija yra pusiau valdančiojoje koalicijoje, nes nepasiskelbė opozicine, tačiau kartu ji ir nėra įsipareigojusi visais klausimais remti valdančiuosius.
Pasak R.Žemaitaičio, „Tvarka ir teisingumas“ apie bendradarbiavimą su iki šiol kritikuotais valdančiaisiais ėmė galvoti dėl kelių priežasčių. Visų pirma dėl to, kad pastarieji, atmetę „Tvarkos ir teisingumo“ pasiūlytus projektus, vėliau juos priimdavo kaip savo.
„Be to, mes norime įgyvendinti savo programines nuostatas, todėl sutinkame bendradarbiauti. Tačiau bent jau kol kas apie jokius postus nekalbame, nes jie - užimti“, - sakė R.Žemaitaitis.
Jis tikino, kad, pasirašę sutartį su valdančiaisiais, „tvarkiečiai“ aklai nepritars kiekvienai valdančiųjų iniciatyvai ir sieks, kad būtų įgyvendinti partijos iškelti reikalavimai. Pasak R.Žemaitaičio, frakcija tikrai nepritars tokiai sveikatos apsaugos sistemos pertvarkai, kokiai pritarė Seimas. Taip pat tikrai nepalaikys siūlymo taip nuleisti kartelę referendumui dėl dvigubos pilietybės, kaip siūlė Seimas, bet prezidentė vetavo.
Opozicijoje esanti frakcija „Tvarka ir teisingumas“, turinti 7 mandatus, ketina pasirašyti frakcijų sutartį su valdančiosiomis valstiečių ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija. R.Žemaitaitis tvirtina, kad sutartis bus pasirašyta, jeigu valdantieji pritars „Tvarkos ir teisingumo“ iškeltiems 15 punktų, kuriuose siekiama didinti minimalų ir vidutinį atlyginimą šalyje, didinti motinystės išmokas, riboti prekybos centrų darbą savaitgaliais ir t. t. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis sakė, kad „tvarkiečių“ reikalavimai neišgąsdino, nes beveik visi jau ir taip yra Vyriausybės programoje, tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas (irgi valstiečių frakcijos atstovas) pareiškė, kad kai kurie reikalavimai būtų per didelė našta šalies biudžetui.
„Nėra taip, kad bent dėl vieno iš mūsų 15 punktų nebūtų sutarta, tiesiog kai kuriais klausimais vyks skaičiavimai, kaip tai paveiktų šalies biudžetą. Laukiame rugpjūčio, kai iš atostogų grįš premjeras. Pavyzdžiui, neaišku, kiek kainuotų PVM lengvatos malkoms, o gal lengvatas reikėtų išplėsti ir jas taikyti ir durpėms, granulėms. Reikia paskaičiuoti, ar nebus per daug apžiota. O gal kaip tik atvirkščiai, tai net duotų naudą biudžetui. Juk dabar žmonės, perkantys malkas, itin retai prašo čekių, o jų prašytų, jei būtų lengvata, ir taip mažėtų šešėlis“, - sakė R.Žemaitaitis.
Pasak jo, frakcijos statutas po sutarties pasirašymo šiek tiek pasikeistų.
„Ji taptų valdančiosios frakcijos dalimi, tačiau tik frakcijine. „Tvarka ir teisingumas“ nedalyvautų valstybės valdyme ir būtų tik įstatymų leidžiamosios koalicijos dalimi“, - paaiškino R.Žemaitaitis.