Seimo rinkimuose neįgalieji neturėjo vienodų galimybių balsuoti

Tyrimas buvo pradėtas gavus Lietuvos neįgaliųjų forumo skundą, kuriame teigiama, kad Seimo rinkimuose iš 1987 rinkimų apylinkių tik 799 buvo pritaikytos asmenų su negalia poreikiams, tuo tarpu 1188 rinkimų apylinkėse tinkamos sąlygos nebuvo sudarytos: asmenys su judėjimo negalia neturėjo galimybės savarankiškai patekti į balsavimo patalpą (pastatuose yra laiptai, nėra įrengtų arba įrengti netinkamo aukščio pandusai, pandusai užtverti arba užstatyti daiktais, įėjimo durys per siauros, nėra galimybės savarankiškai jų atidaryti sėdint rateliuose, durys atsidaro į išorę ir pan.), rinkimų patalpose nėra įrengta nė viena balsavimo kabina, skirta užpildyti rinkimų lapelį sėdint kėdėje ar neįgaliojo vežimėlyje, netinkamas balsavimo lapelių pritaikymas asmenims, turintiems regėjimo negalią, netinkamai pateikta informacija rinkėjams apie kandidatus, rinkimų procedūrą (nėra didesniu formatu atspausdintos informacijos silpnaregiams, rateliais judantiems informacija pakabinta per aukštai), nėra užtikrintas pakankamas ir būtinas paramos teikimas, kad balsuoti galėtų visi asmenys, nepaisant negalios pobūdžio. Skunde taip pat teigiama, kad valstybė nededa pastangų pašalinti kliūtis asmenims su negalia visapusiškai dalyvauti politiniame ir visuomenės gyvenime.

Pagal Seimo rinkimų įstatymą, už balsavimo bei apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą apmokama iš savivaldybių biudžetų.

Vyriausiosios rinkimų komisijos primininkas Zenonas Vaigauskas patikslino, kad situacija buvo dar blogesnė: 2016 m. Seimo rinkimuose iš 1996 rinkimų apylinkių tik 699 balsavimo patalpos buvo pritaikytos asmenims su negalia. Komisijos primininkas nurodė, kad, rengiantis Seimo rinkimams komisija 2016 m. kovo mėnesį kreipėsi į visas savivaldybes, prašydama patikrinti ir įvertinti savivaldybės teritorijoje esančių balsavimo patalpų būklę. Gavusi informaciją apie prastas balsavimo patalpas, komisija prašė apygardų ir apylinkių rinkimų komisijas pasirūpinti, kad savivaldybių administracijos skirtų tinkamas patalpas balsavimui, kad būtų užtikrinta teisė balsuoti ir asmenims su negalia. Z. Vaigaukas teigia, kad, esant tokiai situacijai, komisija rekomenduoja asmenims su negalia balsuoti namuose, nes įrengti balsavimo patalpų, pritaikytų tokiems asmenims, neturi įgaliojimų ir tam skirtų lėšų.

Neįgaliųjų teisių konvencijoje numatoma, kad valstybės privalo užtikrinti neįgaliesiems politines teises ir galimybę jas įgyvendinti lygiai su kitais asmenimis bei įsipareigoja užtikrinti neįgaliųjų teisę ir galimybę balsuoti ir būti išrinktiems inter alia, užtikrinant, kad balsavimo procedūros, patalpos ir medžiaga būtų atitinkamos, prieinamos ir jas būtų galima lengvai suprasti ir naudoti.

Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės, Vyriausiosios rinkimų komisijos rekomendacija asmenims su negalia balsuoti namuose neužtikrina šių asmenų visavertės teisės dalyvauti rinkimuose su kitais asmenimis ir neatitinka Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų. Taip pat, pasak kontrolierės, savivaldybių lėšų trūkumas negali būti pateisinamas pagrindas nepritaikyti balsavimo patalpų. Kontrolierė ragina Lietuvos savivaldybes imtis visų reikiamų priemonių, kad asmenys su negalia galėtų veiksmingai ir visapusiškai dalyvauti politiniame ir visuomenės gyvenime.

Atlikusi tyrimą, kontrolierė kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją siūlydama sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę parengti teisės aktų projektus, susijusius su Neįgaliųjų konvencijos tinkamu įgyvendinimu.